Anot Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovės Audronės Jankuvienės, problemų statybų sektoriuje gausa, vis dar neatsigaunantis sektorius (pasiekta tik 47 proc. 2009-ųjų lygio) paskatino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose surengti diskusiją prie apskritojo stalo „Viešieji pirkimai ir ES struktūrinių fondų parama statybų sektoriuje„. Diskusiją inicijavo UAB „Santechnikos darbai“.
Renginyje dalyvavęs Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Žydrūnas Plytnikas pateikė naujausią informaciją iš Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio, kuriame svarstyti viešųjų pirkimų klausimai (dėl nustatyto mažiausios kainos reikalavimo, „juodųjų sąrašų" sudarymo, teisiniai aspektai). Tarnybos vadovas pripažino, kad projektai neretai perperkami, ypač, - statybų sektoriuje. Medžiagos apie tai turi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Ž. Plytniko nuomone, mažiausios kainos kriterijus statybose negali būti lemiamas. Bet tokią politiką formuoja Ūkio ministerija. Statybos įmonės esą galėtų pačios aktyviau reikšti poziciją šiuo klausimu.
Tačiau savo ruožtu Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas diskusijos dalyviams pateikė oponuojantį pavyzdį: AB „Kauno tiltai„ pastatė tiltą į Nemuno salą už mažiausią konkurse pasiūlytą kainą - 8 mln. Lt. Kitas pasiūlymas siekė 12 mln. Lt. Taigi miesto biudžetas sutaupė 4 mln. Lt. „Kas apibrėš ekonominio naudingumo kriterijus?“, - klausė R. Mačikėnas.
AB „Struktūra„ technikos direktorius Vladas Petrauskas, AB„Santechnikos darbai“ direktorius Audrius Bliūdžius, UAB „Statybų vizijos" direktorius Romualdas Taurozas siūlė įtraukti į viešųjų pirkimų dokumentus kriterijų - šakos vidutinį darbo užmokestį. Jei įmonės mokamas vidutinis atlygis nesiekia šio vidurkio, vadinasi, arba darbuotojų kvalifikacija yra nepakankama, arba atlyginimai mokami vokeliuose. Verslo atstovai pabrėžė, kad toks reikalavimas valstybei būtų naudingas (padaugėtų skaidrumo statybų sektoriuje, būtų sumokėti visi privalomi mokesčiai, surinktas papildomas biudžetas).
Lietuvos verslo paramos agentūros Energetikos projektų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Dėjė ir Centrinės projektų valdymo agentūros struktūrinės paramos departamento direktorės pavaduotoja Inga Moisiejūtė negalėjo pateikti pavyzdžių, kad būtų naudojamas šis ekonominio naudingumo principas. Tačiau jos pripažino, jog tokius kriterijus reikėtų sukurti.
Statybininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad viešųjų pirkimų sutartys kartais būna be konkretaus apmokėjimo termino. Jiems rūpi ir perkančiųjų organizacijų atsakomybė skelbiant viešuosius pirkimus, nes susirūpinti verčia nereti pirkimai, neturint finansavimo, pirkimo procedūrų nutraukimas prieš termino pasibaigimą, nekvalifikuotas pirkimo medžiagos pateikimas ir kiti dalykai.
UAB „Serfas„ direktorius, rūmų tarybos narys Saulius Valunta akcentavo: būtina parengti tokius teisės aktus, kad statybininkai nedirbtų veltui. Jo manymu, iš konkursų turi būti išbraukiami pigiausi pasiūlymai. Projektai privalomai turi būti užbaigti. „Tam reikia politikų valios“, - įsitikinęs S. Valunta.
R. Mačikėnas pabrėžė, kad nežinia kas atsakingas už projektų sėkmę - ar kas stato, ar kas organizuoja konkursus?
Ž.Plytniko manymu, Viešųjų pirkimų įstatymas turėtų būti supaprastintas. Sekti jo pakeitimus sudėtinga, ypač, - mokyklų, darželių specialistams.
UAB „Santechnikos darbai" direktorius Audrius Bliūdžius išsakė dar vieną problemą - įmonės kenčia dėl ilgalaikų atsiskaitymų dirbant ES projektuose. Perkančiosios organizacijos neatsiskaito po 2-3 mėnesius.
CPVA atstovės paaiškino, jog atsiskaitymų sistema sudėliota taip, kad nebūtų trukdžių. Tačiau kartais projekto vykdytojas per ilgai (1 mėn.) rengia mokėjimo prašymą. Perkančiosios organizacijos gali pasinaudoti galimybe paprašyti 30 proc. lėšų ir pirmą statybininkų aktą apmokėti iš avanso.
UAB „Hidrosta„ generalinis direktorius Valdas Paulauskas atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį, jog kartais neišvengiamai tenka daryti techninio projekto pakeitimus: „Dėl žemo projektuotojų kvalifikacijos lygio kartais net kyla pavojus, kad pastatas gali sugriūti. Tokiu atveju teko daryti pakeitimus, ir lėšos buvo pripažintos netinkamomis išlaidomis.“
AB „Struktūra" technikos direktorius Vladas Petrauskas kalbėjo apie problemas, kylančias viešuosiuose pirkimuose dėl kultūros paveldo objektų: „Kai reikia atsižvelgti į kultūros paveldo reikalavimus, sumos gerokai išauga.
UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai" direktorius Saulius Mikalauskas įsitikinęs, kad dėl mažiausios kainos kenčia projekto kokybė: „Mūsų įmonė atlieka sąmatinius skaičiavimus - projekto vertė gali siekti nuo 5 iki 15 mln. Lt. Daugybė klaidų pasitaiko projektavimo etape.
Savivaldybės skyriaus vedėjas R. Mačikėnas pripažino, jog projektuotojų kvalifikacija - silpna, nepaisant projekto ekspertizės, pasitaiko klaidų, o ekspertai - brangūs.
Statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius Vaidotas Šarka pasidžiaugė teigiamais pokyčiais darbe su Viešųjų pirkimų tarnyba ir agentūromis, palaikė statybininkų poziciją. Dėl atsiskaitymų, jo manymu, valstybė neturėtų verslininkų paversti bankininkais. Viešųjų pirkimų įstatymas neturi būti viršesnis už Statybos įstatymą.
Pasak Kauno PPA rūmų generalinio direktoriaus V. Šileikio, nėra praktikos dėl arbitražo veikimo (reikėtų jį grąžinti). Rūmai mėgins veikti kartu su Statybininkų asociacija dėl ekonominio naudingumo principo statybų viešuosiuose pirkimuose, dėl konsultacijų nuo 2013 m. kovo 1 d. keičiantis atsiskaitymo tvarkai., dėl aukštesnių reikalavimų projektuotojams įdiegimo.
