vidutinė alga

Neseniai paskelbtas tyrimas rodo, kad ateityje lietuvių pensijos, palyginti su gaunamu atlyginimu, bus vienos mažiausių tarp visų išsivysčiusių šalių. Tačiau ekonomistas Raimondas Kuodis yra įsitikinęs, kad tokias liūdnas prognozes lemia netinkamas pensijų vertinimas ir jų apmokestinimas. Pensijos pasirodytų didesnės, jeigu būtų įvertinta, kad pensininkai dažniausiai gyvena nuosavame būste. Be to, jie išleidžia mažiau maistui, nes baigę karjerą nepietauja kavinėse ar restoranuose.

Trečiąjį 2023 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, vidutinės visą mėnesį Lietuvoje dirbusių darbuotojų pajamos didėjo 11,7 proc. arba 209 eurais ir siekė 1 989 eurus neatskaičius mokesčių, rodo naujausi „Sodros“ duomenys.  Darbo pajamos į rankas per metus didėjo 119 eurų iki 1 235 eurų, tai yra 10,7 proc. Metinė infliacija rugsėjį siekė 3,7 proc. „Visus metus stebėjome panašią situaciją: didėjo 7 iš 10 apdraustųjų pajamos, o 1 iš 10 – mažėjo.

Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje yra kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau kai kuriose įmonėse darbuotojams išmokama ir 30 kartų didesnė alga. Kaip rodo naujausi „Sodros“ duomenys, spalio mėnesį Lietuvoje veikė bent 25 bendrovės, kuriose darbuotojų vidutinis darbo užmokestis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Tarp jų daugiausia buvo informacinių technologijų, transporto, biotechnologijų bendrovių.

Kai kurių valstybės valdomų įmonių vadovai dabar uždirba ir 10 ar 20 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau ir tokie jų atlyginimai dabar esą yra per maži. Todėl jau netrukus jie turėtų gerokai padidėti ir 12 kartų viršyti vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje. Tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą registravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasak jos specialistų, valstybės įmonių vadovų darbo užmokestis dabar kartais siekia vos 50 proc. to, ką uždirba privačių įmonių vadovai.

Dirbančių arba apdraustųjų skaičius Lietuvoje buvo didesnis nei prieš metus, o vidutinės jų pajamos augo. Vis dėlto kai kurie ekonomikos sektoriai susidūrė su iššūkiais, rodo „Sodros“ antrojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Antrąjį 2023 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 12,3 proc.

Per metus vidutinė alga Lietuvoje padidėjo 140 eurų į rankas ir kovą pasiekė beveik 1200. Vien minimali alga padidėjo 100 eurų. Tačiau žmonės skundžiasi, kad atlyginimų augimo nejaučia, mat infliacija dar didesnė. Tiesa, nepaisant recesijos, šiemet ekonomistai prognozuoja algas padidėsiant dar dešimtadaliu, tačiau jau kitąmet augimas sulėtės. „Indritus“ restoranas priklauso Panevėžio rajone kaimo parduotuvių ir restoranų verslą valdančiai bendrovei.

Per praėjusius metus vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje gerokai išaugo. Tačiau jo didėjimo tempas buvo lėtesnis nei kainų augimas. Dėl to net su didesnėmis algomis žmonės galėjo nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Tai rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros naujausi duomenys. 2022 m. vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 789 eurus ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 13,3 proc.

Atlyginimų atotrūkis tarp skirtingų Lietuvos regionų toliau plečiasi. Zarasų, Varėnos ar Vilkaviškio gyventojai už vilniečius uždirba kone puse tūkstančio eurų mažiau. Jei sostinėje vidutinė alga į rankas tūkstantį eurų perkopė jau seniai, provincijos darbuotojai tenkinasi 800-iais šimtais eurų. Vietiniai skundžiasi, kad stambesniam verslui regionai tiesiog neįdomūs. Vieni ekspertai tikina, kad stebuklų nebus – norintiesiems daryti karjerą teks ir toliau keliauti į didmiesčius.

Metų pradžioje Lietuvoje vėl buvo užfiksuota įmonių, kurios darbuotojams išmoka penkiaženkles algas. Sąraše pateiktos 23 įmonės, kuriose vidutinės algos viršijo 10 tūkst. eurų, 15 įmonių algos viršijo 12 tūkst., o viena viršijo 40 tūkst. eurų ribą. Naujausi „Sodros“ duomenys parodo, kokios įmonės sausio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Kiek reikia lietuviui, kad jis galėtų oriai gyventi? Ekonomistai tvirtina, kad vidutinis atlyginimas siekia apie 1000 eurų į rankas ir jo pragyvenimui pakanka. Tačiau profesinių sąjungų atstovė pastebėjo, kad šį atlyginimą gauna maža dalis tautiečių. Kiti dalis žmonių gaunančių minimumą negali patenkinti net būtiniausių poreikių.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 1262,7 euro. Pašalinus nuo 2019 metų darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, jis per metus padidėjo 9,4 procento. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 14,6 proc. iki 802,7 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė esantis pasiruošęs diskutuoti su verslininkais ir darbuotojų atstovais dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) susiejimo su vidutiniu atlyginimu. Šį klausimą premjeras trečiadienį Vyriausybėje aptarė su darbdavių organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis. „Mes šiandien kalbėjome apie principus, kokiu principu tai turėtų būti surišta, galbūt net įtvirtinti procentinę dalį su tam tikru paklaidos ruožu“, – žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Statistikos departamentas pateikė netikėtas išvadas – Panevėžyje ir Šiauliuose gyvenančių tautiečių vidutinės algos yra kuklesnės nei keliskart mažesniuose miesteliuose – Telšiuose ar Utenoje. Skurdžiausią vidutinė mėnesio algą vosje šalyej gauna zarasiškiai. Šiaip šalyje regionų atotrūkis dėl vidutinės mėnesio algos lyginant su Vilniumi sparčiai auga. Ekspertai, net ir darbdavių atstovai dėl to kaltina pačią miestelių valdžią.

Pirmieji signalai, kad būstas tampa vis mažiau įperkamas – jau pasirodę. Atlyginimai nebeauga taip sparčiai, o tiek perkamo būsto kainos, tiek nuomos vis dar nemažėja. Kai kuriuose pasaulio miestuose, net pusę savo atlyginimo žmonės turi atiduoti vien tik nuomai. Ar tokia pati situacija ir Lietuvoje? Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Ober–Haus“, jog būtų patikslinta, ar tikrai vilniečiams uždirbantiems vidutinę algą tenka daugiau nei 40 proc.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, konservatorius Rimantas Jonas Dagys siūlo minimalią pensiją susieti su vidutiniu atlyginimu. R.J.Dagys sako, kad nauja pensijų apskaičiavimo tvarka būtina, įvertinus sparčiai prastėjančią demografijos padėtį ir emigracijos mastą. „Toliau pensijų nuvertėjimo leisti negalime, pensijų perkamoji galia krenta (....) Ar norime išsaugoti esamą dabartinį pensijų dydžio santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu, ar kelti kartelę aukščiau, ar ją nuleisti.

Kaip padaryti, kad bibliotekininkei apsimokėtų dirbti savo darbą, o ne eiti šluoti verslininkų biurų?

Europos Sąjungos mastu atliekama studija atskleidžia, kiek laiko vidutinę algą uždirbantis kiekvienos ES šalies gyventojas skiria mokesčiams sumokėti. Jos duomenimis, Lietuva patenka į sunkiausią mokesčių naštą turinčių šalių dešimtuką.