MMA - pusė vidutinės algos
Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis užregistravo Darbo kodekso įstatymo pataisas, kurios numato, kad minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinį darbo užmokestį Lietuvos ūkyje. Jis siūlo įtvirtinti, kad MMA neturėtų būti mažesnė negu pusė to darbo užmokesčio. Tai esą užtikrintų, kad kylant ekonomikai darbo užmokestis proporcingai kiltų.
„Mūsų pasiūlymą minimalią algą padidinti 35 litais labai kritikavo – ne tik eiliniai žmonės, bet ir profesoriai, kad atseit, numeta trupinius. Tai man atrodo, būtų labai logiška susieti su vidutiniu daro užmokesčiu, kad minimalus atlyginimas (MMA) nebūtų mažesnis negu 50 proc. vidutinio praėjusių metų darbo užmokesčio ir biudžete numatyti lėšas. Manau, tai būtų teisinga, nes MMA didinimas yra skurdžiausių žmonių parėmimas, ir jis augtų kartu su vidutiniu darbo užmokesčiu“, – naujienų portalui balsas.lt sakė parlamentaras, aiškiindamas, dėl ko teikia tokį pasiūlymą.
Jis pridūrė, kad jei būtų galimybė nustatyti didesnį MMA, negu pusė vidutinio atlyginimo, „Trišalė taryba galėtų tai pasiūlyti, bet mažesnis jau nebūtų“.
P. Gražulis neatmeta, kad paremti mažiausiai uždirbančius galima ir kitu būdu – pavyzdžiui, didinant neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD).
„Jei iš jų būtų mažiaus atskaitoma, jų pajamos į rankas didėtų, o į biudžetą būtų atskaitoma mažiau. Bet vyriausybė tuo keliu nenuėjo, o žmonėms skirtumo nėra – ar mes didinsime MMA, ar didinsime NPD“, – sakė jis.
Parlamentaras pridūrė manantis, kad jo siūlymas lengviau skintųsi kelią nei NPD didinimas dėl to, kad išloštų ir valstybė, į kurios kišenes mokesčių pavidalu taip pat subyrėtų papildomų pinigų. „Buvo siūlymų didinti neapmokestinamą sumą, bet pritarimo nesulaukė. Tikiuosi, kad šitas siūlymas sulauks, nes čia yra dviguba nauda – tiek valstybei, tiek ir žmogui“, – kartojo jis.
Kaip pakelti algas specialistams – nežino
P. Gražulis pažymėjo, kad pagal jo siūlomą formulę,MMA šiuo metu būtų apie 1150 Lt. Tačiau balsas.lt žurnalistų paklaustas, kaip spręsti problemą, kad kai kurių aukštas kompetencijas įgijusių ir kvaifikuotą darbą dirbančių specialistų atlyginimai nedaug skiriasi nuo MMA gaunančių nekvalifikuotų darbuotojų, ir tas skirtumas didinant MMA vis mažėja, P. Gražulis prisipažino nežinantis, kaip tai padaryti.
Pasak jo„nėra gerai, kad bibliotekininkas, socialinis darbuotojas ar kitas specialistas gauna beveik tiek pat, kiek nekvalifikuotą darbą dirbantis žmogus, bet tai mažesnė blogybė“.
„Specialistai turėtų gauti daugiau. Savivaldybėse yra numatytos vadinamosios žirklės, ir savivaldybės turėtų ieškoti galimybių, kaip tiems biudžetininkams, visiems darbuotojams pakelti atlyginimus. Gal ir buhalteriai nuskriausti, techninis personalas, kurie nesiskaito pedagoginiais darbuotojais. Savivaldybėms tai nėra draudžiama. O valstybės sektoriuje tokių žmonių, kad būtų arti minimalaus (atlyginimas) nelabai ir yra“, – aiškino P. Gražulis.
„Augs vidutinis darbo užmokestis, augs ir minimalus. Proporcija bus išlaikyta. Ir to atlyginimų „suplokštėjimo“ neturėtų būti, nes tada bus priversti ir šitai grandžiai kelti“,– tikino jis.
Priminus, kad savivaldybių kišenės kiaurios ir jau tie 35 litai, kuriais vyriausybė pamalonino gaunančius MMA nuo šių metų spalio, daugeliui iš jų didžiulė problema, politikas atsakė: „Reikia mažiau išlaidauti. Kaip ir valstybė – mažiau tegul išlaidauja ir tegul socialinėms reikmėms daugiau skiria. Saviivaldybės savo biudžetą formuoja, kaip ir Seimas. Iš biudžeto lėšų prisistato objektų, nemažai išlaidauja, neracionaliai ūkinikauja“.
Tačiau P. Gražulis prisipažino, recepto ar svertų, kurie užtikrintų, kad būtų didinamos mažiausiai uždirbančių kvalifikuotų darbuotojų algos, nežinantis.
„O kaip surasti tą svertą? Kokį čia rasti teisės aktą? Aš manyčiau, labai sudėtinga tokį teisės aktą rasti. Bet gal nepavydėkim tiems žmonėms (įdomu, ko jiems pavydėti – red. past.). Čia paprasčiausias žmogiškumas, proto kriterijai. Negali valytoja gauti tiek, kiek žmogus, įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir dirbantis atsakingesnį darbą negu valytojos", -sakė jis.
Laukia auksinių minčių
,,Jeigu kam kils auksinė mintis, kaip surasti tokį variantą ar įstatymo pataisą, būtų smagu, bet aš kol kas nelabai matau, kaip tai padaryti“, – prisipažino pats nieko negalintis sugalvoti P. Gražulis.
Įdomu, kodėl nei jis, nei kas kitas iš valdžios vyrų ir moterų nesugalvoja? Juk pavyzdžiui, jau minėto NPD didinimas po kelis litus pridėtų visiems, uždirbantiems, tarkime, iki to vadinamojo vidutinio atlyginimo. Tai akivaizdu net neturintiems ekonominio išsilavinimo, o ekonomistai tikriausiai pateiktų ir daugiau būdų. Bet tiesa, šis, o gal ir kiti būdai nė lito neįdėtų į valstybės kišenes...
Tad kartu su P. Gražuliu laukiame, kas sugalvos ir pasiūlys tą unikalų būdą, dėl kurio bibliotekininkei ir toliau apsimokės dirbti pagal įgytą profesiją, o ne eiti verslininkų biuro šluoti?
