Mažuose miestuose gyvenantiems tautiečiams statistika dažniausiai būna liūdna. Bet šįkart nutiko priešingai. Ar patikėtumėte, kad vos 20 tūkstančių gyventojų turintys Telšiai savo gyventojams gali pasiūlyti didesnes algas nei Panevėžyje ar Šauliuose? Pasirodo, jog Žemaitijoje mėnesio uždarbiai augo sparčiausiai Lietuvoje ir jau viršijo 600 eurų ribą. Panevėžiečiai, išgirdę, kad pagal gyventojų kiekį penkis kartus mažesnio miesto – Telšių – darbdaviai tautiečiams moka daugiau, negali tuo patikėti.
Tiesa, vidutinės algos dydžio Telšiuose ekonomistai fenomenu nevadina. Esą šis Žemaitijos miestas ne vieną dešimtmetį kliaujasi „Mažeikių naftos“ investicijomis ir suteikiamomis darbo vietomis. O štai didmiesčius garsinusi pramonė esą merdėja. Taip pat pastebėta, jog pastaraisiais mėnesiais Telšiuose darbdaviai išmokėjo ir daugiau vienkartinių premijų, taigi dar šį rudenį miestas gali smuktelėti žemyn.
„Kaip ir visoje šalyje, darbo užmokesčio augimą lėmė padidėjusios darbo apimtys, sezoniškumas, taip pat ir tam tikrose apskrityse išmokėta didesnė vienkartinių priedų ir premijų dalis“, – darbo statistikos sk. vedėjo pavaduotoja Dalia Ilekytė.
Užmokestis augo
Šiemet darbo užmokestis augo visoje Lietuvoje. Labiausiai – Vilniuje. Dirbančiųjų sostinėje kišenės nuo pernai papilnėjo beveik dešimčia procentų. Visgi dalis regionų nuo sostinės atsilieka jau beveik dvigubai. Skurdžiausia situacija Zarasuose. Ten vidutinės algos nesiekia nė 500 eurų.
Rajono meras sako, jog darbingi žmonės tiesiog bėga į Vilnių. O dauguma likusiųjų, esą, arba mokyklinio arba pensinio amžiaus. O paklaustas, kodėl ežerais ir miškais pasižymintis regionas neišnaudoja turizmo, meras apgailestauja dėl prastos vasaros.
„Visi darbai iškeliauja į sostinę ir į kitus didžiuosius miestus. Zarasuose darbų, kaip aš sakau, nesimėto. Šiai dienai ekonominė situacija tokia“, – sako Zarasų rajono meras.
O štai ekonomistai įsitikinę, kad merdintys regionai tiesiog neišnaudoja savo potencialo. Tam esą kliudo sustabarėjusi vietinė valdžia, kaip teigiama, dažnai užsienio verslininkams ar investuotojams net trukdanti įkelti koją.
„Jos yra labai nelanksčios, įvairūs biurokratiniai kliuviniai, procedūros, kurios atbaido investuotojus, nors jų gyvybiškai jiems reikia. Turėtų stverti už rankos ir sakyti, jog eikite pas mus ir investuokite. Dėmesys vietoj to yra skiriamas Europos Sąjungos lėšoms įsisavinti, trinkelėms kloti“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Skurdo paradoksas
Pasak specialistų, ekonominė atskirtis tarp regionų neturėtų stebinti, o Vilnius – šalies sostinė – turėtų net dar labiau atsiplėšti. Tačiau, kad dalis mažesnių regionų skursta neadekvačiai, pripažįsta ir darbdavių atstovai.
„Tai yra paradoksas. Jei tie verslininkai nugalėtų savo nusistatymą ir mentalitetą, turėtų suprasti, jog su užsienio investuotojais pakiltų to regiono perkamoji galia. Nuo to visiems būtų geriau“, – sako darbdavių konfederacijos gen. direktorius Danas Arlauskas.
Per paskutinius tris mėnesius dirbančiųjų skaičius Lietuvoje išaugo beveik procentu, taigi padidėjo 8 tūkstančiais. Šalyje šiuo metu visuose sektoriuose dirba daugiau nei milijonas du šimtai tūkstančių žmonių
