Europos Sąjungos mastu atliekama studija atskleidžia, kiek laiko vidutinę algą uždirbantis kiekvienos ES šalies gyventojas skiria mokesčiams sumokėti. Jos duomenimis, Lietuva patenka į sunkiausią mokesčių naštą turinčių šalių dešimtuką.
Studiją atliko Lietuvos laisvosios rinkos instituto kolegos „Naujoji kryptis – Europos reformų fondas“ (Belgija) ir Molinari ekonomikos institutas (Prancūzija). LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos teigimu, šie skaičiavimai puikiai papildo vaizdą apie mokesčių naštą Lietuvoje.
„Mūsų bendraminčiai antrus metus iš eilės apskaičiavo, kiek laiko vidutinis Europos dirbantysis skiria mokesčiams. Anot jų, Lietuvoje darbuotojai mokesčiams dirba iki birželio 19 d. Tuo tarpu du dešimtmečius LLRI skaičiuojama Laisvės nuo mokesčių diena Lietuvoje apima ne tik dirbančiuosius, bet ir visus šalies gyventojus, įskaitant pensininkus ir bedarbius, todėl ši diena paprastai ateina anksčiau. Džiugu, kad mokesčių našta suskaičiuojama ir pagal kitas metodikas, kurios parodo šią naštą siauresnei gyventojų grupei,“ – apibendrino ekspertė.
Pagrindinės studijos išvados:
- Mokesčių našta Lietuvoje yra sunkesnė nei tokiose „gerovės“ valstybėse kaip Suomija ir Danija. Lietuvoje mokesčiai aukštesni nei mūsų konkurentėse dėl užsienio investicijų - Lenkijoje, Estijoje, Čekijoje ir Slovakijoje.
- Mokesčiai Europoje auga. Vidutinis mokesčio tarifas ES dirbančiajam pakilo 0,25 proc. Pagrindinė kilimo priežastis – nuo 2009 m. 13-oje ES šalių didintas PVM.
- Proporcinių mokesčių politika reikšmingai sumažino mokesčius darbuotojams, ypač Vengrijoje, kuri panaikino progresinius mokesčius ir nustatė vieną 16 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą – čia laisvės nuo mokesčių diena atėjo 9 dienomis anksčiau. Deja, dėl aukštų socialinio draudimo įmokų bendra mokesčių našta išlieka sunkesnė „proporcinių mokesčių“ šalyse (46,4 proc.), palyginti su šalimis, taikančiomis progresinius mokesčius (43,3 proc.) – šis atotrūkis padidėjo nuo 2010 m.
-Darbuotojai nemato 42,8 proc. visų darbo pajamoms tenkančių mokesčių, kadangi darbdaviai moka socialinio draudimo įmokas nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Tokiu būdu pasamdyti žmogų kainuoja kone perpus brangiau nei jo atlyginimas „ant popieriaus“.
„Pernelyg daug šalių ėmėsi mažinti išaugusius deficitus didindamos mokesčius, o ne pertvarkydamos ir mažindamos valstybės išlaidas. Žmonės jau ir taip moka per daug mokesčių, todėl jie turėtų mažėti, o ne augti“, teigė “Naujosios krypties" prezidentas Geoffrey'is Van Orden'as, ES parlamento narys.
„Situacija kelia nerimą. Šešiose iš 27 ES šalių daugiau nei pusė darbuotojo uždarbio atimama kaip socialinio draudimo įmokos, pajamų mokesčiai ar PVM. Ir nepaisant tokio ypatingai aukšto apmokestinimo, biudžeto deficitai Europos šalyse ir toliau auga kaip niekad anksčiau“, kalbėjo Cecile Philippe, IEM direktorė.
Laisvės nuo mokesčių diena yra kalendorinė diena metuose, kai darbuotojas teoriškai nustoja dirbti mokesčiams sumokėti ir pradeda dirbti sau. Šiame kalendoriuje naudojami duomenys atspindi realybę, su kuria susiduria realūs, dirbantys žmonės Europos Sąjungoje, ir tikrąją darbo jėgos samdymo kainą kiekvienoje šalyje narėje.
