viduramžiai

Dar viduramžių Europoje nevaisingumo problemą spręsdavo sumaltų kiaulių sėklidžių, užpiltų vynu, išvirimu. Eliksyrui nepadėjus, buvo siūloma išgerti vyno su katžole tuščiu skrandžiu. Catherine Rider, viduramžių istorikė Ekseterio universitete (Didžioji Britanija), neseniai tyrinėjo daugybę medicininių ir religinių tekstų iš XII-XV a. apie nevaisingumo gydymą.

Kai galvojame apie mirtį viduramžiais, tikriausiai pirmiausia į galvą ateina maras, badas ar kruvinos riterių kovos, ir tik retas susimąsto apie vėžį. Tačiau kaip parodė naujas tyrimas, vėžys viduramžiais buvo daug dažnesnė liga nei mums atrodė prieš tai. Žinoma, ne kiekviena vėžio rūšis buvo mirtina, nes tuo metu buvo daugybė greitesnės mirties priežasčių, tačiau ši liga galėjo būti stebėtinai dažnas žudikas.

Viduramžiai Europoje dažnai yra vadinami „tamsiaisiais amžiais“. Tai pilna žiurkių epocha, apipinta marais, chaosu ir nesuvokiamu smurtu. Negana to, tuo metu čia siautė ir mirtini šokių marai. Žemyninėje Europoje nuo XI iki XVII a. buvo užfiksuota daugybė keistų pranešimų apie „šokių marus“, taip pat vadinamus šv. Jono šokiu arba šv. Vito šokiu (krikščionybėje šv.

Po Vakarų Romos imperijos žlugimo V mūsų eros amžiuje atsiradęs valdžios vakuumas privedė prie karų, bado, ligų ir mokslo tamsiųjų amžių. Bet viduramžiai, kaip ir bet kuris kitas istorijos laikotarpis, toli gražu nebuvo menkos technologinės pažangos laikotarpis. Šie 10 viduramžių išradimų yra puikūs pavyzdžiai. Kai kurie iš jų buvo tokie svarbūs, kad kai kuriuos šiek tiek patobulinę naudojame iki šiol.

Patyrus stiprų deginantį skausmą kojose moteriai buvo diagnozuota viduramžių laikų liga. Kaip rašoma ligos aprašyme žurnale „The New England Journal of Medicine“, ši liga yra vadinama „Šventa ugnimi“ arba „Šv. Antano ugnimi“. Pajutusi stiprų deginimą nuo kojų pirštų iki šlaunų vidurio abiejose kojose, 24-erių moteris po dviejų dienų kreipėsi į polikliniką. Jos pėdų spalva pakito, buvo sunku vaikščioti.

Viduramžiais, kurie Europoje truko nuo V iki XV a. pabaigos, moralinio ir lytinio auklėjimo politiką prižiūrėjo krikščionių Bažnyčia. Žmonių gyvenimai buvo reguliuojami pagal Biblijoje surašytą tvarką ir intymūs reikalai itin stropiai prižiūrėti: užsiimti seksu leista tik santuokoje ir tik tam, kad būtų pradėti vaikai.  Krikščionių kunigai auklėjo minias žmonių rinktis Dievo žodį, o ne ištvirkavimus ir nuodėmes, už kurias buvo numatytos baisios bausmės.

Neeiliniai vaizdai iš Viduramžius menančios Ispanijos šventės. Nedideliame miestelyje per milžiniškus laužus šokinėja raiteliai ant savo numylėtų žirgų. Kodėl jie tai daro ir už ką yra kritikuojami? Dideli laužai, dūmų kamuoliai, per ugnį šokinėjantys žirgai ir jų kanopų kaukšėjimas per akmeninį grindinį.

Tik tamsoje, kuo daugiau drabužių, nepatiriant malonumo, o už oralinį seksą teks atgailauti visą gyvenimą – tokie VII a. anglų arkivyskupo nurodymai, kuriuos viename rašytiniame šaltinyje aptiko vokiečių istorikas.  Bonos universiteto (vienas iš žymiausių Vokietijoje) dėstytojas Erikas Weidas savo „Twitter“ paskyroje pateikė trumpą ankstyvųjų Viduramžių rekomendacijų, kaip užsiimti seksu, rinkinį.

Renesanso laikų Italijoje žmogžudystės pasitaikydavo „kiekviename žingsnyje“. Diduomenė žudė savo politinius oponentus, netgi Šventojo sosto valdovai nuodijo priešus. Tačiau niekas negalėjo prilygti aukų skaičiumi Giuliai Tofanai. Ji sukūrė tam laikmečiui neregėtą nuodą, kurį pardavinėjo visoje Europoje. Žudikės pričiupti negalėjo 50 metų.

Ar įsivaizduojate batą su pusmetrio nosimi arba batą iki juosmens? Būtent tokia avalynė buvo lyg mados klyksmas viduramžiais. Nors, pasak istorikų, net ir Lietuvos didikai mados vėjams pasiduodavo sunkiai, nes labiausiai vertindavo praktiškumą. Kokiais batais lietuvaičiai mindavo takus ištisus šimtmečius pradedant Viduramžiais? „Priekis galėjo užsitęsti ir pusę metro.

Karalienės Viktorijos laikais Didžiojoje Britanijoje paplito daugybė ligų. Tiesa, žmonės tada dažniausiai gyvendavo vos iki 45-erių. Vaikai, sulaukę 5 metų amžiaus būdavo laikomi itin laimingais, mat reikiamas vakcinas, kad išgyventų, gaudavo ne visi.

Po Nacionalinio visuomenės sveikatos centro NVSC) kreipimosi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl pavojų sveikatai keliančių šiukšlių problemos, pasisakė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Pasak politiko, tokios sąlygos grąžina Lietuvą į viduramžius. Specialistams atlikus patikrinimus paaiškėjo, kad dėl netinkamai tvarkomų atliekų mieste netrukus gali tekti skelbti ekstremalią situaciją, keliančią pavojų žmonių sveikatai.

Raganos – vienos labiausiai persekiojamų ir nesuprastų grupių pasaulyje. Viduramžiais tokių žmonių buvo bijoma, jie kentėdavo dėl nepasisekusio derliaus, ligų, o dabar raganos sulaukia nebent pajuokos. Senovėje žyniai, šamanai, aiškiaregiai ir raganos buvo gerbiami žmonės, tačiau pasauliui bent šiek tiek priartėjus prie mokslo, šių profesijų žmonės kėlė siaubą. Jie buvo deginami gyvi ant milžiniškų laužų, jiems buvo duodamos neįmanomos užduotys ir atliekami įvairiausi kankinimai.

Viduramžių kostiumų ir riterių kovų mėgėjus kviečiame patogiai įsitaisyti ir pasigrožėti nesuvaidintomis tikrų vyrų kovomis. Jos vyko Australijoje, kur dešimtis kilogramų sveriančius šarvus užsidėję vyrai dalyvavo tarptautiniame viduramžių kovų čempionate. Tai ne kadrai iš istorinio filmo, kur gražų vaizdą kuria kaskadininkai. Čia iečių smūgiai tikrų tikriausi, šarvai ne plastikiniai, o tikro plieno. Na ir, žinoma, nesuvaidintos pergalės ir pralaimėjimai.

 Po 1000 metų muzikantai pirmą kartą pasauliui suteikė galimybę išgirsti vieną gražiausių viduramžių kūrinių. Po dviejų dešimtmečių darbo Kembridžo universiteto mokslininkams pagaliau pavyko rekonstruoti Romos filosofo Boetijaus sukurtą melodiją – „Filosofijos paguoda“. Šis viduramžių kūrinys buvo parašytas VI amžiuje Boetijaus įkalinimo metu. Tai vyko prieš pat filosofui įvykdant mirties bausmę už išdavystę. Ši melodija laikoma vienu įspūdingiausiu jo šedevrų.

„Mes esame ištroškę didybės. Ieškome to, kas galėtų įrodyti kažkokią iš amžių glūdumų iškylančią lietuvių stiprybę ir taip įtvirtinti save dabartyje!“ – sako istorikas Vytautas Volungevičius, tuo pačiu primindamas keistą mūsų visuomenės polinkį į mistifikacijas ir ezoteriką. Gedimino kalno šlaituose pastebimos nuošliaužos, plyšiai ir įgriuvos nėra pats blogiausias dalykas, kurį galima pamatyti užlipus ant kalno.

Tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis, skirtas Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienai paminėti. Kasmet liepos mėnesio pradžioje festivalio metu didingą piliakalnių rimtį sudrumsčia atgijusi praeitis. Ant Pilies kalno ir Pajautos slėnyje vėl kaip kadaise skrieja taiklios lankininkų strėlės, triūsia daugybė nagingų amatininkų… Nepakartojamą atmosferą sustiprina senosios muzikos garsai ir gardžių valgių, ruoštų pagal viduramžių receptus, kvapai.

Nusikelkite į viduramžius apsilankydami šiuose Pietų Italijos perluose.  1. Castel Del Monte, Apulija Pilys Pietų Italijoje („Swide.com“ nuotr.)     2. Castel Dell’Ovo, Neapolis Pilys Pietų Italijoje („Swide.com“ nuotr.)     3. Castello dei Conti di Modica, Sicilija Pilys Pietų Italijoje („Swide.com“ nuotr.)   4. Castello di Caccamo, Palermas Pilys Pietų Italijoje („Swide.com“ nuotr.

Birželio 7 d. 13 val. vartus atveria dvi dienas truksianti tradicinė Trakų pusiasalio pilies Viduramžių šventė. Jau šešioliktąjį kartą Trakuose rinksis tie, kam viduramžių tradicijos, gyvenimo būdas yra artimi ar kelia smalsumą.

Š.m. birželio 7–8 dienomis Trakų pusiasalio pilyje visi norintys turės galimybę pažvelgti į paslaptinguosius viduramžius. Renginio organizatoriai „Royal Catering“ bei Viduramziai.lt Trakų miesto gyventojus ir svečius kviečia į Viduramžių šventę. Žmonės šventė ir linksminosi visais laikais, tik papročiai, skoniai ir galimybės kito. Viduramžiais šventės buvo vienas pagrindinių pasilinksminimo būdų, jų metu žmonės bendravo, prekiavo, vaišinosi įvairiais to meto patiekalais, dalinosi naujienomis.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį sostinėje prasideda visą savaitgalį truksianti, jau 411 kartą rengiama Kaziuko mugė. Svarbiausias šių metų Kaziuko mugės priesakas − „Derėkis ir lauk magaryčių!“. Visą savaitgalį tradicinėje Kaziuko mugėje sostinės gyventojai ir svečiai galės įsigyti rankdarbių, paragauti įvairių Lietuvos regionų valgių. Organizatorių teigimu, šventinės Kaziuko mugės svečių šiemet lauks dar daugiau naujovių, atrakcijų ir pramogų.

Apie lietuvių puotas ir garbingų asmenų priėmimus XV a. Lietuvos valdovų pilyse žinių išlikę nedaug. Ir dažniausiai rašytini šaltiniai randami Vakarų Europos archyvuose ir bibliotekose Lietuvos aristokratų, gyvenančių užsienyje, archyvuose.

Penktadienio popietę Vilniaus senamiestį užplūdo Renesanso laikų amatininkai, bajorai, riteriai bei miestelėnus linksminantys muzikantai, senovinių šokių šokėjai ir viduramžių juokdarys. Šventine amatininkų eisena ir iškilminga ceremonija sostinėje prasidėjo dvi dienas truksianti ryški ir spalvinga Šv. Baltramiejaus mugė, per kurią atgyja Renesanso epochos miesto amatai, menai ir cechų tradicijos.

Medicina yra viena iš moderniosios civilizacijos pagrindų – laikome ją savame suprantamu dalyku. Tačiau ne visuomet užteko tik nueiti į gydytojo kabinetą ir gauti vaistų, kurie netrukus pagerintų jūsų savijautą. Pasak šio Listverse.com sąrašo, gydymas viduramžiais buvo ne tik kur kas pavojingesnis, skausmingesnis, bet ir keistesnis… 5. Nuodingi anestetikai Viduramžiais apie anestetikus buvo žinoma gana mažai. Bendroji anestezija atrasta tik prieš 150 metų.

Medicina yra viena iš moderniosios civilizacijos pagrindų – laikome ją savame suprantamu dalyku. Tačiau ne visuomet užteko tik nueiti į gydytojo kabinetą ir gauti vaistų, kurie netrukus pagerintų jūsų savijautą. Pasak šio Listverse.com sąrašo, gydymas viduramžiais buvo ne tik kur kas pavojingesnis, skausmingesnis, bet ir keistesnis… 10. Šerno tulžies klizma Enema/klizma viduramžiais būdavo atliekama ilgu metaliniu vamzdeliu su taurele gale.

Kryžiuočiai yra laikomi fanatiškais barbarais. Rodney Starkas savo knygoje neigia šį teiginį, iškeldamas drąsią tezę: Kryžiaus žygius išprovokavo islamas. Šį klausimą „Zeit Online“ nagrinėja Hellmuthas Vensky. Kryžiaus žygiai turi nekokią reputaciją.

Gegužės 25–26 d. Kauno pilies lomoje vyko šeštasis tarptautinis viduramžių riterių turnyras Lietuvos kariuomenės vado kalavijui laimėti. Šiame turnyre dėl kalavijo, kurį nukaldino žinomi Lietuvos ginklakaliai meistrai Stankai: tėvas Algirdas, sūnūs Martynas ir Mindaugas, susikovė riteriai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos ir Baltarusijos.

Vilniuje prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) penktadienį piketavę klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ nariai, persirengę kryžiuočių riteriais, kvietė taisyti Lietuvos viduramžių istorijos vadovėlius ir griauti, jų nuomone, gajų mitą, kad LDK kariai buvo laukiniai ir laimėti mūšius jiems padėdavo tik sėkmė. „Vokiečių ordinas nebuvo sutriuškintas laukinių. Lietuviai turėjo beveik tokią pat šarvuotę kaip ir mūsų ordinas.

Klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ riteriai, vilkintys Vokiečių (kryžiuočių) ordino šarvus ir drabužius, penktadienio vidurdienį Vilniuje piketuos prie Švietimo ir mokslo ministerijos Vilniuje, reikalaudami pagarbos ir viešumo Lietuvos viduramžių istorijai.

Šeštadienį ir sekmadienį Kauno senamiestyje prie Vytauto bažnyčios ir senojoje Nemuno prieplaukoje ūžaus Hanzos šventė. Toks viduramžių kultūros festivalis Kaune, vieninteliame Lietuvos mieste priklausančiame tarptautinei Hanzos miestų sąjungai, rengiamas aštuntą kartą. Penktadienį bus baigta smėlio skulptūra „Vytauto karūna“, kurioje telpa Vytauto ir Įgulos bažnyčių, Kauno arkikatedros, Perkūno namų siluetai.

Viduramžių Lietuvoje žagintojų laukė kartuvės arba vestuvės, nebuvo nė vieno recidyvisto, o nuteisti bajorai į kalėjimą patys kartais ateidavo iki soties atsigerti degtinės. „Šiais laikais sodina tik vištvagius, o vagonais vagiančiųjų ar stambius kyšius imančių politikų policija nepagauna“, – sutikite, ne kartą esate girdėję maždaug taip sakant žmones. Jie dar priduria, jog anksčiau, girdi, būdavusi tvarka.

Lietuvos vadovai, politikai, diplomatai, žmogaus teisių gynėjai nuo mūsų piliečių, Jungtinės Karalystės sostinėje žeminamų areštais, įkalinimais, baudomis ar išvijimu iš varžybų, tiesiog nusisuko. Per tris dienas nė vienas atsakingas Lietuvos valstybės tarnautojas, pareigūnas ar politikas nė piršto nepakrutino aiškinantis, kodėl olimpiniame Londone kone teroristais paversti mūsų šalies piliečiai.

Mados ekspertus nustebino keturių maždaug 600 metų senumo liemenėlių atradimas Austrijos pilyje, skelbia AP. Iki šiol buvo manoma, kad šie apatiniai rūbai atsirado truputį daugiau nei prieš 100 metų, kai moterys nustojo dėvėti itin aptemptus korsetus. Tačiau archeologų atkasti lininiai apatiniai yra iš viduramžių laikų, pranešė Insbruko universitetas.

Ateinantį savaitgalį, birželio 16-17 dienomis, Trakų istorijos muziejus keturioliktąjį kartą kviečia į Viduramžių šventę. Dvi dienas skambės muzika, kausis riteriai, triūs senųjų amatų meistrai, vyks edukaciniai užsiėmimai, bus siūlomos nekasdienės pramogos bei vyks tarptautinis lankininkų turnyras.

Vykdydami kasinėjimus Sozopolio mieste Bulgarijos archeologai aptiko dvi viduramžių laikų kapavietes su tariamų vampyrų skeletais, persmeigtais geležiniais strypais. Pasak Bulgarijos nacionalinio istorijos muziejaus direktoriaus Božidaro Dimitrovo, archeologų aptikti viduramžiais gyvenusių žmonių palaikai liudija apie tų laikų praktiką, kurios kai kuriuose bulgarų kaimuose buvo laikomasi net iki pirmojo XX amžiaus dešimtmečio.

Kaari Utrio (Kari Utrio; g. 1942 m.) – suomių rašytoja, istorikė, filosofė, populiarių romanų ir mokslinių studijų autorė. Lietuvių kalba 1998 m. išleista jos knyga „Ievos dukterys“ pristatė K. Utrio kaip mokslininkę, aistringai ir argumentuotai dėstančią savo teiginius. Istoriniai rašytojos romanai pirmauja geriausiai perkamų Suomijos knygų sąrašuose, jie verčiami į daugelį Europos kalbų.

Tvirtai įsikibęs Žydrojo kranto uolos smalsumą kelia siurrealistiškai atrodantis Prancūzijos miestelis Ezas. Jį šios šalies gyventojai taikliai vadina Erelio lizdu. Patekti į Ezą nelengva. Net keletą kartų pasiklydę pagaliau atsiduriame kalno viršuje, o miestelis vis tiek į mus įtariai žvelgia iš viršaus. Susiraizgęs 429 metrų aukštyje Ezas nuo prabanga ir madingu gyvenimu kunkuliuojančios Nicos bei Monako Kunigaikštystės nutolęs vos 10 kilometrų.

Tyrimo duomenys rodo, jog sunkieji viduramžiški šarvai galėjo labai varginti karius ir tiesiogiai lemti mūšių baigtis. Mokslininkai stebėjo bėgimo takeliu ėjusius savanorius, apsišarvavusius XV a. šarvų kopijomis, rašo bbc.co.uk. Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamųjų energijos suvartojimas buvo milžiniškas. Daugiausia  krūvio teko kojoms. Sunkiųjų šarvų poveikis, pasak mokslininkų, galėjo turėti įtakos Aginkorto mūšio baigčiai.

Šeštadienį Pakruojo dvare vyko Viduramžių šventė. Jos rengėjai suteikė progą žiūrovams stebėti riterių kovas, senovinius šokius, amatininkų darbą, patiems išbandyti ranką kovoje ar prie stalo žaidimų. Tokios populiarios šventės kitose šalies vietovėse organizuojamos nebe pirmus metus. Pakruojo dvare — pirmąkart. Apskrityje formuojasi dar viena kultūros, krašto istorijos ir paveldo erdvė. Ir senovėje būta technikos Šventę paskelbė patrankos šūvis.

Birželio 11–12 d. Trakų istorijos muziejus jau tryliktąjį kartą pakvies į kasmetę Viduramžių šventę, kurios metu vyks įspūdingos pilies šturmo bei kitos viduramžių miesto gyvenimo inscenizacijos, bus demonstruojami senoviniai miestiečių kostiumai, triūs senųjų amatų meistrai. „Kasmet ieškome vis naujų viduramžių gyvenimo pristatymo būdų, – sako Brigita Balčytienė, Trakų istorijos muziejaus Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja.

Toskanos širdyje, tarp  vynuogių ir alyvuogių giraitėmis apaugusių kalvų iškyla Siena - Italijos miestas, kurį, pasak legendos,  įkūrė Senijus ir Askanijus, Romos įkūrėjo Romulo sūnėnai. Sienos miesto mūrai alsuoja viduramžių dvasia, nukeliančia į šlovingą  praeitį kur tarp siaurų jos gatvelių yra garsioji „piazza di Campo“ aikštė.

Atvykę į Prahą aplankysite ne vieną įspūdingą vietą šiame mieste. Viena iš tokių dėmesio vertų vietų -  žydų kvartalas Josefov. Šiaurinėje miesto dalyje, vadinamoje Stare Mesto yra senas, Prahos žydų kvartalas Josefov, pavadintas pagerbiant Jozefą II, suteikusį vienodas teises ir žydams ir katalikams. Žydai Prahoje gyvena nuo ankstyvųjų viduramžų, tad šis kvartalas pradėjo kurtis dar 13 amžiuje ir tapo išskirtine miesto dalimi su unikaliais architektūros paminklais.

Pastarąsias savaites klaipėdiečių akį traukia gatvėmis vaikštinėjantys trys įspūdingais istoriniais kostiumais apsirengę vyrai. Jau keleri metai šitaip po pasaulį keliaujantys vokiečių amatininkai sakė likę sužavėti uostamiesčio gyventojų draugiškumu. Vakar jie, gavę Klaipėdos miesto mero Rimanto Taraškevičiaus antspaudą, - ženklą, kad jie tikrai lankėsi šitame mieste, artimiausiomis dienomis žadėjo eiti pėsčiomis pajūriu iki Latvijos.

Šių metų sausio 20 d. 18 valandą Vilniuje, Mykolo g.12–1, atidaroma paroda „Dvaro amatai“. Parodoje amatininkų klubas „Dvaro meistrai“ supažindins su viduramžių, renesanso ir ankstyvojo baroko laikų amatininkystės tradicijomis Lietuvoje. Tai yra pirmasis „Dvaro meistrų“ projektas. Juo norima vilniečius ir miesto svečius supažindinti su naujo amatininkų klubo nariais ir geriausiais jų darbais, kultūrine – švietėjiška veikla, jos gairėmis.