Catherine Rider, viduramžių istorikė Ekseterio universitete (Didžioji Britanija), neseniai tyrinėjo daugybę medicininių ir religinių tekstų iš XII-XV a. apie nevaisingumo gydymą. Daugelis jų buvo parašyti lotynų kalba – elito kalba, tačiau kai kurie tekstai buvo išversti į anglų arba prancūzų kalbas ir modifikuoti mažiau išsilavinusiems žmonėms.
„The Liber de Diversis Medicinis“, XV a. medicininių „receptų“ rinkinyje rašoma: „Jei vyras nori, kad moteris pastotų, paimkite katžolės ir išvirkite ją su vynu, kol jo sumažės iki trečdalio pradinio tūrio, ir liepkite jam tai gerti tuščiu skrandžiu tris dienas“.
Kitas tekstas pataria: „Paimkite kiaulės sėklides, išdžiovinkite, sumalkite ir duokite gerti tai su vynu tris dienas“. Neaišku, ar vyras, ar moteris turėjo gerti šį gėrimą.
Šiame tekste taip pat teigiama, kad „nevaisingumas yra tiek vyro, tiek moters kaltė“, o tai yra netikėta. Galų gale, viduramžiuose žmonės suprato apie lyčių lygybę tiek pat, kiek ir apie mokslą.
Dokumentai taip pat atskleidė, kad vyrų nevaisingumas buvo pripažintas viduramžių santuokos įstatymais ir netgi galėjo būti pagrindu santuokos anuliavimui.
„Nors medicininiuose tekstuose daugiausia vietos būdavo skiriama moterų nevaisingumui, vis dėlto vyrų nevaisingumas akademiniuose tekstuose, parašytuose išsilavinusių viduramžių medicinos specialistų, buvo reguliariai aptariamas kaip galima bevaikystės priežastis“, – paaiškino dr. C. Rider.
Tyrimas rodo, kad dar tada žmonės pripažino, jog vyrų reprodukciniai sutrikimai buvo ne tik disfunkcija sekso metu.
„Sunku žinoti, ar vyrai, ar moterys dažniau ieškojo, kaip išgydyti nevaisingumą, – pridūrė dr. C. Rider. – Dauguma mūsų įrodymų yra gauti iš gydytojų, kurie aptarė, kas „gali“ nutikti ir kaip gydyti šias problemas.“
