vėjaraupiai

Šiemet – gerokai daugiau kokliušo atvejų, nei ankstesniais metais, o rudenį, panašu, užsikrėtimų bus dar daugiau ir ne tik šia infekcija. Prieš keletą metų kilus tymų protrūkiui, tapo akivaizdu, kad vaikiškos infekcijos ir suaugusius guldo į ligoninę. „Kokliušas, kaip infekcija, ji mėgsta sezoninius pakilimus laiko prasme, kas 3, 5, 7 metai infekcija vis duoda suprasti, kad ji yra. Tam įtakos, aišku, turėjo ir skiepijimo apimtys.

Vėjaraupiai yra viena labiausiai plintančių užkrečiamųjų ligų. Vis dar įprasta manyti, kad vėjaraupiai – vaikystėje persergama „lengva vaikų liga“. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) paskutinę balandžio savaitę minėdamas Europos imunizacijos savaitę, primena, kad vėjaraupiai gali sukelti sunkias komplikacijas, kurių galima būtų išvengti pasiskiepijus.

Neretai vėjaraupiai, laikomi vaikystės liga, gali turėti didelį poveikį tiek vaikams, tiek suaugusiems. Ši liga sukelia diskomfortą ir dažnai reikalauja atsargumo, kad išvengtume jos plitimo, o užsikrėtus gali grėsti pasekmės visam gyvenimui. Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja, kad vėjaraupiai gali būti pavojingi žmogaus sveikatai, o jų pasekmės pastebimos net ir suaugus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis,  šiais metais yra užfiksuota daugiau vėjaraupių atvejų nei praėjusiais metais. Pernai tokiu pačiu metu buvo fiksuoti 11735 atvejai, o šiais metais ligos atvejų skaičius išaugo iki 15883. Gerovės klinikos vaikų ligų gydytoja Ignė Kairienė papasakojo, kad vėjaraupiai plinta nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu. Taip pat virusas plinta kontakto būdu – nuo vėjaraupių bėrimų tiesiogiai juos liečiant ar jų turiniui likus ant paviršių.

Iš „Tėvai paprastai“ studijos jau 43-iąjį kartą sveikinasi laidos vedėjas ir tėtis Simonas Urbonas. „Tėvų darželio“ ir tv3.lt kartu rengiamoje tinklalaidėje kalbame įvairiausiomis temomis, ir visas šias temas galite rasti mūsų „Youtube“ kanale. Šį kartą studijoje – dvi nuostabios viešnios: trijų mergaičių mama, tinklaraščio „Nėra blogo oro“ autorė Lina Vasiliauskienė, ir vaikų gydytoja pediatrė Indrė Plėštytė-Būtienė, klinikos „Mama, aš sergu“ įkūrėja.

Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota pusantro karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį (atitinkamai 11 879 ir 7 473), praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak jo, tai paaiškinama tuo, kad sergamumui būdingas „bangavimas“, t. y., sergančiųjų skaičius kas 3–5 metus išauga net iki keleto kartų (2022 m. – 14 504 atvejų, 2021 m. – apie 6000, 2020 m. – apie 4300, 2019 m. – apie 18 500). Taip pat pažymėtina, kad sergamumo vėjaraupiais v...

Dažno suaugusio paklausus apie labiausiai įsiminusią vaikystės ligą, bus įvardyti būtent vėjaraupiai. Nors šiltasis sezonas įsibėgėja, vaistininkai sako, kad vis dar neatslūgsta šios ūmios infekcinės ligos, kuria dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, banga. Vaistininkė Virgilija Bečelytė įspėja tėvus, vaikams susirgus vėjaraupiais, nelaužyti izoliacijos ir ragina pagaliau pamiršti šiai ligai gydyti ilgai naudotą briliantinę žalumą.

LSMU Kauno ligoninės vaikų gydytojai informuoja, kad gydoma neįprastai daug sunkių vėjaraupių pacientų ir ši tendencija vyrauja nuo rudens. Medikai rekomenduoja nuo šios ligos skiepytis ir sklaido mitus, kad sergančių šia liga mažylių negalima prausti. LSMU Kauno ligoninėje nuo rudens kone kiekvieną savaitę nuolat gydomi 5-7 vaikai. „Kai kurie patenka į Vaikų intensyvios terapijos skyrių arba tenka taikyti chirurginį gydymą.

Vilniuje, Santariškių rajone, priešais Santarų klinikų infekcinę ligoninę išdygo stendas. Aiškėja, kad jį pastatė ligoninėje gydomos merginos vaikinas. Vaikinas jį pastatė kaip meilės ir palaikymo gestą savo besigydančiai merginai. Stende vaikinas užrašė: „Myliu tave saulyte! Laukiu tavęs sugrįžtant! Viskas bus gerai!“. Naujienų portalo tv3.lt turimais duomenimis, mergina šiuo metu gydosi nuo vėjaraupių ir yra širvintiškė.

Gydytojai stebi naują neramią tendenciją – stipriai išaugo vaikų sergamumas vėjaraupiais ir jų sukeltų komplikacijų mastas. Dėl to ne vienam net prireikė gydymo intensyviosios terapijos skyriuje. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad vienu metu susergama net keliomis infekcijomis.  LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius patvirtino, kad dabar fiksuojami sergamumo vėjaraupiais skaičiai atrodo įspūdingai.

Suprastėjusi savijauta, netikėtai pakilusi kūno temperatūra ir odą „nuspalvinęs“ bėrimas išduoda, kad užklupo vaikiška liga – vėjaraupiai. Nors pastaruoju metu vis kalbama apie tai, kad nereikėtų šios ligos gydymui naudoti briliantinės žalumos, tačiau prieš imantis bet kokių kitų gydymo metodikų, visiems galioja viena ir ta pati taisyklė – būtina pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

Vėjaraupiai – Varicella zoster viruso sukelta užkrečiama, itin lengvai plintanti liga, kuriai būdingas karščiavimas, odos ir gleivinių pūslelinis bėrimas bei niežulys. Visuomenėje vis dar yra manančių, kad vėjaraupiai – lengva vaikiška liga, nors tai netiesa. Susirgti gali ir suaugusieji, o nepriklausomai nuo amžiaus gali kilti rimtų komplikacijų rizika.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota 2,6 karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per visus metus. Iki šių metų lapkričio vidurio šalyje užfiksuoti 11 753 atvejai, pernai per visus metus – 4 294 vėjaraupių atvejai. Nors visuomenėje gajus požiūris, kad vėjaraupiai – lengva liga, kuria reikia persirgti, NVSC specialistai primena, kad pagrindinė šios ligos prevencinė priemonė yra skiepai, ir rekomenduoja skiepytis tiek vaikams (nuo 9 mėn.

Ekspertai skambina pavojaus varpais, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) susirinko į skubų posėdį, visame pasaulyje ėmus plisti beždžionių raupams. Apie jų atvejus pranešama kasdien, tačiau kaip stipriai turėtume nerimauti ir į kokius simptomus atkreipti dėmesį? Tai nėra nauja infekcija ir yra žinoma dešimtmečius, kilusi iš Kongo Demokratinės Respublikos 1970 m. ir yra endeminė kai kuriose Afrikos dalyse.

Šią savaitę Jungtinei Karalystei pirmajai paskelbus apie beždžionių raupų viruso protrūkį netrukus pasipylė pranešimai apie šios ligos atvejus ne tik dar keliose Europos, bet ir kitų žemynų valstybėse. Profesorius Saulius Čaplinskas ramina, kad panikos dėl to kelti nereikėtų, tačiau vis tik nežinią didina faktas, kad nėra aiški šių užsikrėtimų priežastis.

Dažnas prisimena savo vaikystėje mažais spuogeliais išbertu kūnu, veidu ir net galvos oda. Išsiaiškinus, kad užklupo vėjaraupiai, neretai buvo skubama traukti briliantinę žalumą ir ja tepti kiekvieną naujai atsiradusį ligos sukeltą bėrimą. Tačiau, ar taip daryti rekomenduojama, paaiškino  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto infekcinių klinikos ligų vadovė, prof. dr. Auksė Mickienė.

Ko gero, daugelis dar puikiai pamena, kai dar būnant vaikais tėvai tepė briliantine žaluma, kai visas kūnas buvo nusėtas bėrimais. Vėjaraupiai – virusinė infekcija, kurią sukelia Herpes šeimos virusas, o vaikams iškeliavus į darželius į mokyklas, neretai užsikrėtimų skaičius išauga.

Vėjaraupiais kasmet suserga apie 15 tūkst. Lietuvos gyventojų, tarp kurių didžioji dauguma yra ikimokyklinio amžiaus vaikai. Daugeliui ši infekcija neatrodo labai pavojinga, tačiau ateityje ji gali grįžti su trenksmu – juostine pūsleline, galinčia sukelti ne tik sunkias sveikatos problemas, aklumą, paralyžių, bet ir mirtį. Infekcinių ligų specialistė įspėja, jog siekiant išvengti sudėtingų juostinės pūslelinės padarinių, skiepai laikomi pačia patikimiausia ir efektyviausia priemone.

Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) – tai ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga, sukeliama varicella zoster viruso, priklausančio Herpesviridae šeimai, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Tai yra dažna vaikų liga. Dažniausiai vėjaraupiais serga 2-8 metų vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, ateityje gali sirgti juostine pūsleline (Herpeszoster). Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme ir gali suaktyvėti po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai. Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Savickienės, 2 iš 10 asmenų, sirgusių vėjaraupiais, vėliau suserga juostine pūsleline.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, ateityje gali sirgti juostine pūsleline (herpes zoster). Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme ir gali reaktyvuotis (suaktyvėti) po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai. Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Savickienės,  2 iš 10 asmenų, sirgusių vėjaraupiais, vėliau suserga juostine pūsleline.

Tėvai įspėja – vėjaraupius primenantys bėrimai ant vaikų kūno gali signalizuoti koronavirusinę infekciją. Tėvai dalinasi siaubą keliančiomis vaikų istorijomis. Kad išgyventų susidūrimą su liga, viena mergaitė buvo panardinta į komą, kitas berniukas iš naujo mokosi vaikščioti. Anglijoje gyvenanti Millie Denvers pradėjo negaluoti gruodžio 12 dienos vakare. Visai neseniai trys vaikai jos klasėje užsikrėtė vėjaraupiais.

Šaltuoju metų laiku išauga sergamumas ne tik peršalimo ligomis, bet ir vėjaraupiais. Ir nors vėjaraupiai dažnai laikomi vaikiška liga, jie gali turėti liūdnų pasekmių jais dar nepersirgusiems vyresnio amžiaus žmonėms. Visuomenės sveikatos specialistės teigimu, suaugusieji gali susidurti su sunkesne šios ligos forma ir dažnesnėmis komplikacijomis.

Šiemet nuo ūmios virusinės vėjaraupių ligos pasiskiepijo rekordiškas skaičius lietuvių. Vis dėlto Covid-19 apsuptyje vertėtų nepamiršti, kad ši liga paliečia ne tik mažus vaikus, bet kur kas stipriau pasireiškia ir susirgus vyresniame amžiuje. Visuomenės sveikatos specialistės teigimu, prie padidėjusių skiepų rodiklių galėjo prisidėti ir tai, kad sergant vėjaraupiais privalu izoliuotis dešimčiai dienų.

Nors vėjaraupiai dažnai laikomi vaikiška liga, specialistai primena, kad suaugusieji ja serga gerokai sunkiau. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kam reikėtų pasiskiepyti nuo šios infekcijos.  ULAC duomenimis, pernai registruotas didžiausias per pastarąjį dešimtmetį pasiskiepijusių asmenų nuo vėjaraupių infekcijos skaičius. Savo lėšomis pasiskiepijo 3 847 asmenys ir tai, lyginant su 2018 metais, 39,6 proc. daugiau.

Vėjaraupiai yra užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia varicella-zoster virusas (herpio viruso porūšis). Susirgus vėjaraupiais, kūnas, gleivinės yra išberiamos niežtinčiomis pūslelėmis. Persirgus vėjaraupiais, imunitetas įgyjamas visam likusiam gyvenimui (tik labai retais atvejais žmogus jais perserga dar kartą), tačiau varicella-zoster virusas lieka organizme, ir, palankioms sąlygoms susiklosčius, gali sukelti juostinę (juosiančią) pūslelinę.

Vėjaraupiai – daugelio vaikystėje persirgtas, o nesirgusiuosius gana bauginantis virusas. Jis itin lakus – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet Lietuvoje juo perserga net 15 tūkstančių žmonių. Atrodo, kad tai nepavojinga liga, nors ir trunka apie dešimt dienų, tačiau reikia atminti ir tai, kad netinkamai gydoma, ji gali iššaukti nemažai problemų.

Prasidėjus šaltajam sezonui jau nuo lapkričio išauga sergamumas ne tik peršalimo ligomis, bet ir dar viena nemalonia liga – vėjaraupiais. Specialistai įspėja, kad šiemet stebimas šio vaikiška liga laikomo susirgimo padidėjimas. Savo ruožtu gydytojai primena, kad laiku nepersirgus vėjaraupiais vėliau galima susidurti su daug didesnėmis sveikatos bėdomis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių registruota virš 16 tūkst. (16 517 atv.) susirgimų vėjaraupiais ir tai  706 atvejais daugiau nei pernai per visus metus (15 812 atv.

Vestuvės per vieną akimirką gali virsti katastrofa, tuo įsitikino lietuvė Gintautė, kurios pasiruošimas didžiajai gyvenimo šventei dar likus savaitei iki jos kardinaliai pasikeitė. Gintautė portalui tv3.lt pasakojo, kad likus vos savaitei iki praėjusiais metais vykusios šventės, ji, nuotaka, susirgo vėjaraupiais. Tiesa, moteris vestuvių dieną tikrai nebuvo apsitepusi briliantinės žalumos tirpalu, tačiau nemalonumų neišvengė. „Baisūs spuogai buvo ant mano galvos, pakaušyje, ant nugaros.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 14 585 vėjaraupių atvejai. Tai trečdaliu (31,6 proc.) daugiau lyginant su 2018 m. tuo pačiu periodu, kai buvo registruoti 9 979 susirgimo atvejai. Pasak ULAC medikų, vėjaraupių susirgimo atvejai registruojami ištisus metus, tačiau infekcijai būdingas sezoniškumas – sergamumo pakilimai stebimi žiemos ir pavasario mėnesiais. Kasmet vidutiniškai registruojama po 15 tūkst. susirgimų vėjaraupiais.

Per 2019 m. sausio–birželio mėn. Kauno apskrityje registruota beveik 30 proc. daugiau vėjaraupių ir net 69,4 proc. skarlatinos atvejų, lyginant su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, praneša Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas.

Trijų metų mergaitei vėjaraupiai sukėlė insultą – dėl viruso susiaurėjo jos galvos kraujagyslės. Lottie Evans pasidarė nerangi ir irzli atostogaudama su tėvais, 2016 metų liepos 26 dieną. Tyrimai parodė, kad į dalį jos smegenų nebėra tiekiamas kraujas. Bet po dviejų savaičių, nepaisant liūdnų prognozių, jos sveikata ėmė taisytis, rašoma dailymail.co.uk. Trijų metų mergaitė patyrė insultą patyrė po to, kai dėl vėjaraupių susiaurėjo jos smegenų kraujagyslės.

Žiemą kyla ne tik gripo ir peršalimo ligų, bet ir vėjaraupių protrūkių, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai. Lietuvoje kasmet serga 13–18 tūkst. gyventojų. Dauguma – lapkričio – gegužės mėnesiais. Vėjaraupius sukelia Varicella zoster virusas (VZV) Tai ūmi, labai užkrečiama ir epidemiškai plintanti infekcinė liga. Iki 90 proc. žmonių perserga vėjaraupiais. Dažniausiai serga 2-8 metų vaikai. Liga pasireiškia karščiavimu bei pūsleliniu odos ir gleivinės bėrimu.

Lietuvoje prasidėjo vėjaraupių bumas. Sergančiųjų, o ypač mažamečių vaikų, užkrečiamųjų ligų specialistai jau skaičiuoja tūkstančiais. Maža to, pastebima, kad šia, iš pirmo žvilgsnio paprasta, o iš tiesų klastinga liga kasmet serga vis daugiau žmonių. Medikai aiškina, kad tokie vėjaraupių protrūkiai būtų valdomi, jeigu žmonės skiepytųsi, tačiau aiškėja, kad dauguma mieliau savo ir vaikų sveikata linkę rizikuoti. Keturmetė Patricija iš Alytaus vėjaraupiais serga ketvirta para.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2017 m. užregistruota daugiau vėjaraupių atvejų nei 2016 m. Vertinant pastarąjį dešimtmetį, stebima didėjanti sergamumo vėjaraupiais tendencija. 2017 m. buvo užregistruoti 16 005 vėjaraupių atvejai (sergamumo rodiklis – 565,7 atv./100 tūkst. gyv.) 2016 m užregistruota 13 611 atvejų, sergamumo rodiklis – 474,4 atv./100 tūkst. gyv.). Vėjaraupiai (lot.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi sunerimęs vilnietis Tautvydas, kuris, kaip teigė žurnalistams, susidūrė su neįtikėtinais pokyčiais, susijusiais su išmokomis dėl vaiko ligos. Tuo tarpu „Sodros“ atstovai įsitikinę, kad nuo šių metų situacija dėl išmokų akivaizdžiai pagerėjusi.  Paini situacija poliklinikoje Tautvydas pasakojo, kad neseniai susidūrė su „Sodros“ išmokų sistema, sergant vaikui. „Taip gavosi, kad susirgo mūsų vaikas. Pirmosios ligos metu prisidėjo dar vėjaraupiai.

Nusikasęs vėjaraupių šašą ir susirgęs sepsiu, miegodamas mirė 3-ejų metų berniukas Netekusi sūnaus Bryan-Andrew, prislėgta mama Jasmine Shortland (23 m.) perspėja visus tėvus būti atsargiais ir dar akyliau stebėti savo atžalas. Mažylis, naktį iškeliavęs anapilin, be gyvybės ženklų rastas močiutės, pas kurią rugpjūčio 11 dieną nakvojo, namuose.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, informuoja ketinančius keliauti apie šiuo metu Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje plintančius choleros atvejus ir protrūkius: Lotynų Amerika. Haityje nuo šių metų pradžios iki birželio 3 d. buvo nustatyta daugiau nei 7 tūkst. choleros atvejų. Afrika. Somalyje nuo šių metų pradžios užregistruota per 45 tūkst. choleros atvejų, Etiopijoje – daugiau nei 33 tūkst.

Panašu, kad Lietuvos virusai ir ligos palikti nežada. Vos nuslūgus gripo epidemijos bangai, medikai perspėja, kad lietuviai turėtų saugotis naujo pavojaus – vėjaraupių. Atskleidė pavojingiausią mėnesį Virusas, sukeliantis vėjaraupių susirgimą, patogeniškas tik žmogui ir yra itin lakus, tačiau neilgai išsilaiko aplinkoje – jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, tad užsikrečiama tik uždarose patalpose.

Tragedija alytiškių šeimoje – vakar ryte atėjusi žadinti penkiametės dukros mama rado ją lovoje mirusią. Mergaitė sirgo vėjaraupiais, panašu, kad  nuo šios ligos komplikacijos ir  mirė. Vienoje Alytaus šarvojimo salių mažyčiame karstelyje šį vakarą bus apraudama penkiametė mergaitė. Ji mirė vakar ryte. Mergytė sirgo ūmia virusine liga - vėjaraupiais. Praėjusios savaitės penktadienį jos mama kreipėsi į Alytaus apskrities ligoninės priėmimo skyrių.

Prieš metus spaudoje nuskambėjo istorija apie šeimą, kuri į kelionę į Turkiją vežėsi vėjaraupiais sergančią atžalą. Tuomet kelionė apkarto ne tik šia liga sirgusiam mažyliui, kuris, anot tėvų, „būdamas alergiškas šokoladui“, kamavosi dėl aukštos temperatūros ir buvo išbertas, bet ir kitos atostogauti skridusios šeimos vaikui, kuris šia „alergija“ užsikrėtė.

7 iš 10 Lietuvos mamų pripažįsta, kad vėjaraupiai yra sunki infekcinė liga. Vis dėlto, bemaž pusė –  apie 47 proc. – motinų nežino, jog vėjaraupiai gali sukelti sunkias komplikacijas. Dauguma mamų, apie 81 proc., kliaujasi gydytojo patarimu, spręsdamos, kaip apsaugoti vaikus nuo šios ligos. Tačiau pusė (51 proc.) respondenčių remiasi mažiau patikimais šaltiniais: interneto forumais, artimųjų ir draugių ar pažįstamų patarimais.

Vėjaraupiai – viena iš dažniausiai pasitaikančių vaikų užkrečiamųjų ligų. Beveik 95 proc. visų pasaulio gyventojų užsikrečia šia virusine infekcija. Vien Kauno apskrityje kasmet registruojama nuo dviejų iki trijų tūkstančių susirgimų. Vidutiniškai 98 proc. susirgusiųjų sudaro vaikai. Pastaraisiais metais stebima sergamumo vėjaraupiais didėjimo tendencija. Nuo 2010 m. sergamumas vėjaraupiais Kauno miete padidėjo net 1,6 karto.

Pasak britų mokslininkų, tiesioginiai saulės spinduliai gali sustabdyti vėjaraupių plitimą, praneša BBC. Londono universiteto mokslininkų grupė išsiaiškino, jog susirgimo vėjaraupiais atvejų rečiau pasitaiko teritorijose, kuriose gausiu ultravioletinių spindulių, rašoma žurnale „Virology“ išspausdintame straipsnyje. Tai paaiškina ir faktą, kodėl vėjaraupiais dažniau sergama šaltuoju metų laiku tokio klimato šalyse kaip Didžioji Britanija.

Gydytojai tvirtina, kad dabar vėjaraupiams ypač palankus metas – šios ligos virusas mėgsta vėstantį orą ir žaibiškai plinta žiemą. Dažnai nesunkia vaikiška liga laikomi vėjaraupiai gali kelti rimtą pavojų nepersirgusiems ar nepasiskiepijusiems nuo vėjaraupių suaugusiems žmonėms, ypač turintiems silpnesnę imuninę sistemą. Tam tikrais atvejais komplikacijos gali būti net mirties priežastimi.