Tai nėra nauja infekcija ir yra žinoma dešimtmečius, kilusi iš Kongo Demokratinės Respublikos 1970 m. ir yra endeminė kai kuriose Afrikos dalyse.
Tačiau staigus infekcijos atvejų paplitimas sukėlė nerimą, nes niekas netikėjo, kad geografiškai jie paplis taip plačiai.
Sparčiai plinta Europoje
PSO sušaukė ekspertų grupę į skubų posėdį, kad aptartų prasidėjusį infekcijos protrūkį. Vieni naujausių atvejų, apie kuriuos pranešta penktadienį, užfiksuoti Prancūzijoje, Italijoje, Švedijoje ir Australijoje, o užsikrėtimo atvejų per dieną Jungtinėje Karalystėje padvigubėjo.
Trečiadienį patvirtinti beždžionių raupų atvejai JAV, Ispanijoje ir Portugalijoje, Kanadoje ištirta 13 įtariamų atvejų.
Dr. Bharat Pankhania, vyresnysis užkrečiamųjų ligų kontrolės konsultantas ir Ekseterio universiteto vyresnysis dėstytojas „The Mirror“ pasakojo apie tai, ar turėtume nerimauti dėl plintančios infekcijos.
B. Pankhania sako, kad beždžionių raupai atsidūrė dėmesio centre, nes staiga paaiškėjo užsikrėtimo atvejai keliose Europos šalyse.
Jis sakė: „Tai retas atvejis, nes šie protrūkiai dažnai būna atsitiktiniai ir apsiriboja Vakarų Afrika arba Centrine Afrika – ten prasideda ir baigiasi.“
Nors mažai tikėtina, kad tai sukels kitą į Covid-19 panašią pandemiją, manoma, kad beždžionių raupai ir toliau plis.
„Beždžionių raupai yra vieni iš tų, kurių perdavimo būdas yra dvejopas, todėl gali plisti tarp gyvūnų ir žmonių. Dėl tarptautinio judėjimo ir kelionių tai, kas įvyksta vienoje vietoje, nebelieka toje pačioje vietoje, o labai greitai paplinta kitoje“, – aiškino B. Pankhania.
Pensilvanijos universiteto Užkrečiamųjų ligų dinamikos centro direktorius Matthew Ferrari sakė „Telegraph“, kad nors tai gali netapti didelio masto pandemija, tai yra „aiškus priminimas, kad tokių atvejų iškilimas nėra juodos gulbės ir mes turime elgtis atitinkamai“.
B. Pakhania sakė: „Mums reikia tarptautinės ligų priežiūros, ligų valdymo ir išteklių, nes kad ir kas atsitiktų vienoje pasaulio dalyje, tai labai greitai gali tapti problema kitoje pasaulio dalyje.“
Viruso plitimas ir simptomai
Manoma, kad virusas jau kurį laiką plito, tačiau nepastebimai.
„Kažkas išvyko į Vakarų ar Centrinę Afriką arba grįžo iš jos, o paskui savo draugų rate perdavė infekciją, kol ši inkubavosi“, – sakė dr. B. Pahkania.
Kai kurie patvirtinti atvejai siejami su kelionėmis į regioną, bet ne visi, o tai reiškia, kad kiti užsikrėtimai plito vietoje.
Billas Hanage‘as, Harvardo universiteto epidemiologijos docentas, socialiniame tinkle „Twitter“ rašė: „Žmonės nesitiki, kad užsikrės beždžionių raupais, todėl jie nediagnozuojami. Iš vienos pusės tai reiškia, kad infekcija nėra itin sunki, kitu atveju ji būtų pastebėta anksčiau. Kita vertus, tai reiškia, kad jau egzistuoja kelios jų perdavimo grandinės.“
Beždžionių raupai yra susiję su raupais ir pasireiškia panašiais simptomais, tačiau su sunkesniu bėrimu. Iš pradžių dažniausiai pasireiškia karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių padidėjimas ir galvos skausmas. Paprastai po 1-3 dienų pradeda atsirasti ryškus, nelygus bėrimas.
„Šie maži pūliniai paveikia ne tik epidermį, kuris yra viršutinis odos sluoksnis, bet ir antrąjį odos sluoksnį, todėl gali susidaryti randai, nes šios pustulės gali labai niežėti“, – sakė specialistas.
B. Pakhania pridūrė, kad raupų atveju labai retai dėl bėrimo atsiranda antriniai randai, visai kaip ir vėjaraupių atveju. Tačiau su beždžionių raupais viskas kitaip – didelė tikimybė, kad persirgus liks randai.
Jis tęsė: „Jų plitimas bus ribotas, sukurs keletą užsikrėtusiųjų grupių, o tada išnyks. Mano, kaip eksperto, požiūris yra toks, kad tai nėra kažkas, kas išplis, nes jie neplinta aerozoliniu keliu, todėl juos suvaldyti yra daug lengviau ir visiškai įmanoma.“
Teigia, kad rizika – maža
Beždžionių raupų rizika visuomenei yra labai maža, netgi mažesnė nei raupų. Gydytoja ir klinikinė tyrėja iš Kamerūno Boghuma Kabisen Titanji teigia, kad beždžionių raupai yra reta zoonozė – infekcinė liga, kuri iš gyvūnų persidavė žmonėms.
Ji rašė socialiniame tinkle „Twitter“: „Apskritai, tai yra savaime apsiribojantis virusas, kuris menkai plinta tarp žmonių.“
B. Pakhania sako, kad susidaro kryžminė apsauga dėl susiformavusios imunizacijos raupams ir vakcinų, kurios buvo išrastos suvaldyti raupų protrūkius ir yra 85 proc. veiksmingos kovoje su beždžionių raupais.
2019 m. ekspertų grupės susitikime „Chatham House“ Londone buvo išskirta mintis, kad netyčinė raupų likvidavimo pasekmė gali būti ta, kad „išsivystantys arba vėl atsirandantys žmogaus beždžionių raupai gali užpildyti epidemiologinę nišą, kurią atlaisvino raupai“.
B. Pakhania pabrėžia, kad antivirusiniai vaistai gali būti vartojami „ir jie gali būti skiriami, jei reikia, tačiau daugeliu atvejų antivirusinių vaistų ar kitokios intervencijos nereikia“.
Daug beždžionių raupų atvejų buvo nustatyta tarp vyrų, kurie yra homoseksualūs, biseksualūs arba turi lytinių santykių su vyrais, todėl daugelis spėja, kad ši liga plinta lytiniu keliu. Tačiau B. Pakhania paneigė šiuos gandus ir pridūrė:
„Bet kokia veika, susijusi su artimu asmeniniu kontaktu, gali perduoti užkratą, o vienas iš užsikrėtimo kelių yra seksualinis kontaktas. Taigi, tai gali būti heteroseksualus arba homoseksualus lytinis kontaktas. Neturėtume sakyti, kad tai susiję tik su vyrais, kurie turi lytinių santykių su vyrais.“
Paklaustas, kaip suvaldyti beždžionių raupų plitimą, specialistas turi aiškų atsakymą.
„Na, mums tikrai reikia gyventi harmonijoje su gamta ir sustabdyti miškų naikinimą“, – sakė B. Pakhania.
Jis aiškina, kad naikinant miškus, žmogus gyvena arčiau miškų ir džiunglių, prie ribos, skiriančios žmones ir gyvūnus.
Jis tęsė: „Reikia liautis kariauti su gamta. Reikia patarti ir informuoti bei šviesti žmones apie pavojų, kylantį valgant laukinius Afrikos gyvūnus ir tai toliau.“
