raupai

Lietuvoje užfiksuotas pirmasis šiais metais beždžionių raupų atvejis. B raupais užsikrėtęs vyras į Lietuvą kaip turistas atvyko iš Ispanijos. Visuomenės sveikatos centro specialistai išsiaiškino, kad vyras greičiausiai beždžionių raupais užsikrėtė lytiniu būdu su asmeniu, kuris jau sirgo šia liga. Vis dėlto specialistai neabejoja, kad vyras užsikrėtė antra šios ligos atmaina, nuo kurios mirtingumas pasaulyje ypač mažas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvoje užfiksuotas pirmasis šiais metais beždžionių raupų atvejis. B raupais užsikrėtęs vyras į Lietuvą kaip turistas atvyko iš Ispanijos. Visuomenės sveikatos centro specialistai išsiaiškino, kad vyras greičiausiai beždžionių raupais užsikrėtė lytiniu būdu, su asmeniu, kuris jau sirgo šia liga. Vis dėlto specialistai neabejoja, kad vyras užsikrėtė antra šios ligos atmaina, nuo kurios mirtingumas pasaulyje ypač mažas.

Pranešus apie pirmąjį šiais metais patvirtiną „b raupų“ atvejį Lietuvoje, sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas tikina – gąsdintis dėl šios ligos gyventojams nereikėtų. Anot jo, užsikrėsti „b raupais“ yra sunkiau nei, pavyzdžiui, koronavirusu, tad dideli ligos proveržiai yra mažai tikėtini. „Lietuvoje diagnozuotas vienas užsikrėtimo „b raupais“ atvejis.

Lietuvoje patvirtintas pirmasis „b raupų“ atvejis šiais metais, trečiadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Anot NVSC, susirgęs asmuo yra ne Lietuvos pilietis. Jis prieš kelias dienas kreipėsi į infekcinių ligų specialistus atsiradus simptomams: bėrimams, nedideliam karščiavimui. Tai – šeštas minėtos ligos atvejis Lietuvoje nuo 2022 metų, kai Europoje kilo jos protrūkis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pareiškė, kad „b raupų“ (angl. mpox) protrūkis nėra dar viena COVID-19 pandemija, nes šis virusas ir jo kontrolės priemonės jau yra žinomos.  PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliūgė) nurodė, kad „b raupų“ plitimą galima sustabdyti, tačiau vis dar reikia atlikti daugiau pavojingesnės jų atmainos tyrimų.

Švedijos visuomenės sveikatos agentūra ketvirtadienį pranešė, kad užregistravo pirmąjį pavojingesnės beždžionių raupų atmainos atvejį už Afrikos ribų. „Asmeniui, kuris kreipėsi pagalbos“ Stokholme, „buvo nustatyti beždžionių raupai, kuriuos sukėlė 1-osios klados atmaina. Tai pirmasis atvejis, kurį sukėlė 1-oji klada, nustatytas už Afrikos žemyno ribų“, pareiškime nurodė agentūra.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas trečiadienį sušaukė skubų tarptautinį ekspertų susitikimą dėl didėjančio susirūpinimo dėl „b raupų“ (angl. mpox).  Jis nurodė, kad, „b raupams“ išplitus už Kongo Demokratinės Respublikos ribų, PSO rengia skubų posėdį, kad nuspręstų, ar protrūkis laikytinas tarptautine grėsme visuomenės sveikatai.

Kauno mokslininkai kuria vaistus nuo raupų. Dabar tyrinėja vabzdžiais mintančius plėšriuosius augalus – purpurines saracėnijas. Aiškėja, kad ne tik šiuose augaluose, bet net ir vynuogėse randamos medžiagos naikina pavojingą ligą – raupus. O tokie vaistai reikalingi, mat pažabota liga šiemet vėl sugrįžo. Ateitis kelia nerimą, juolab, kad rizikos grupėms priklausantys asmenys neskuba skiepytis nuo šios ligos.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį paskelbė, jog beždžionių raupai bus pervadinti į „b raupus“ (angl. mpox), kad būtų išvengta stigmatizacijos dėl dabartinio pavadinimo.  Beždžionių raupai taip buvo pavadinti todėl, kad virusas pirmą kartą, 1958-aisis, buvo nustatytas Danijoje tyrimams laikomoms beždžionėms, tačiau liga pasireiškia daugeliui gyvūnų, dažniausiai – graužikams. „Po virtinės konsultacijų su pasaulio ekspertais PSO pradės vartoti naują.

Lietuvą jau pasiekė 1400 vakcinų nuo beždžionių raupų dozių. Sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Bilotienės-Motiejūnienės teigimu, ja vakcinuojami asmenys būtų nuo tada, kada jau būtų fiksuotas naujas beždžionių raupų atvejis. Pirmiausia skiepijami būtų sąlytį su sergančiuoju turėję asmenys.  Viceministrė priminė, kad nuo gegužės pradžios yra fiksuojama maždaug 17 tūkst. beždžionių raupų ligos atvejų Europoje, tad tai, kad jos pasiekė Lietuvą, yra gera žinia.

Lietuvoje nustatyti dar du beždžionių raupų atvejai, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Nustatyti dar du raupų atvejai“, – žurnalistams sakė ministras. Iš viso Lietuvoje iki šiol fiksuoti penki susirgimai šia liga. Trys atvejai fiksuoti praėjusią savaitę. Jie nebuvo tarpusavyje susiję, nors visi užsikrėtusieji grįžo iš Vokietijos. Jie ligą gydėsi ambulatoriškai.

Bėrimai su žaizdelėmis, padidėję limfmazgiai, aukšta temperatūra – šie simptomai gali išduoti beždžionių raupus, sparčiai plintančius visame pasaulyje. Vos daugiau nei per dvi savaites šios infekcinės ligos atvejų skaičius pasaulyje išaugo dukart – į statistiką patenka ir 3 Lietuvoje fiksuoti atvejai. Profesorius Saulius Čaplinskas pateikia svarbiausią informaciją, ką privalu žinoti apie šį pasaulinį protrūkį – infekcijos požymius, prevenciją.

Beždžionių raupai pradėjo plisti ir Lietuvoje. Šią savaitę patvirtinti trys šios infekcinės ligos atvejai šalyje. Visi trys yra vyrai, visi jie grįžo iš Vokietijos. Visgi infekcija nėra taip užkrečiama kaip kovidas, tad didesnės rizikos visuomenei Lietuvoje šie atvejai nekelia. Pasaulyje beždžionių raupai dažniausiai plinta tarp homoseksualių vyrų, tačiau nuo sergančio žmogaus gali užsikrėsti ir kiti kartu gyvenantys žmonės, ypač jei naudojasi ta pačia patalyne, rankšluosčiais.

Lietuvoje patvirtinti dar du beždžionių raupų atvejai, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Diena anksčiau šalyje patvirtintas pirmasis šios infekcinės ligos atvejis. Tada šia infekcine liga užsikrėtė 40–49 metų grupei priklausantis vyras. Dabar beždžionių raupai naujai diagnozuoti 20–29 ir 30–39 metų grupėms priklausantiems asmenims. Abu jie kreipėsi į ligoninę ir buvo išleisti gydytis ambulatoriškai.

Beždžionių raupai, reta infekcinė liga, kurią platina laukiniai gyvūnai Vakarų Afrikoje, netikėtai pradėjo plisti visame pasaulyje, o šiandien Lietuvą sudrebino žinia, kad šalyje užfiksuotas pirmasis beždžionių raupų atvejis. Pasaulyje jau užfiksuota daugiau nei 2 tūkst. šios ligos atvejų, o infekcijai pasiekus Lietuvą svarbu žinoti, kokie simptomai išduoda šią ligą bei kokių priemonių imtis, pastebėjus įtartinus požymius.

Ispanija ir Brazilija penktadienį pranešė apie pirmuosius asmenų, užsikrėtusių beždžionių raupais, atvejus, kurie, kaip manoma, yra pirmieji tokie incidentai už Afrikos, kur ši liga yra endeminė, ribų. Ispanija yra viena iš labiausiai naujojo beždžionių raupų protrūkio paveiktų šalių – joje iki užregistruoti 4 298 užsikrėtimo atvejai, nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremaliųjų situacijų ir perspėjimo koordinavimo centras.

Latvijoje nustatyti trys beždžionių raupų atvejai, praneša tv3.lv.  PSO sako, kad šaliai nėra pagrindo nerimauti.  Anksčiau buvo pranešta, kad beždžionių raupai yra reta į raupus panaši liga, daugiausia aptinkama atogrąžų miškų šalyse Centrinėje ir Vakarų Afrikoje. Infekcijos pirmtakas iki šiol nežinomas, tačiau virusas buvo rastas tarp įvairių graužikų ir beždžionių, nuo kurių buvo užsikrėtę ir žmonės.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) beždžionių raupų protrūkį pripažinus tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija, Europos Komisija patvirtino vakcinos nuo raupų naudojimą siekiant apsisaugoti nuo beždžionių raupų, pirmadienį pranešė šį preparatą sukūrusi Danijos vaistų gamintoja. „Europos Komisija išplėtė leidimą platinti bendrovės vakciną nuo raupų „Imvanex“, įtraukdama apsaugą nuo beždžionių raupų“, – sakoma įmonės „Bavarian Nordic“ pranešime.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį paskelbė, kad antrąjį ekstremaliųjų situacijų komiteto posėdį dėl beždžionių raupų sušauks liepos 21 dieną.  Per posėdį turi būti nuspręsta, ar dėl beždžionių raupų protrūkio reikia skelbti tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatai padėtį – aukščiausio laipsnio pavojaus signalą, kokį tik gali duoti ši Jungtinių Tautų agentūra. Antras PSO ekstremaliųjų situacijų komiteto posėdis šaukiamas JT šiuo metu žinant apie 9,2 tūkst.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį paragino imtis skubių veiksmų siekiant užkirsti kelią beždžionių raupų plitimui Europoje, pažymėdama, kad per pastarąsias dvi savaites jų atvejų padaugėjo tris kartus. „Šiandien dar kartą raginu vyriausybes ir pilietinę visuomenę artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais dėti daugiau pastangų, kad beždžionių raupai neįsitvirtintų vis didesnėje geografinėje teritorijoje. Būtina imtis skubių ir koordinuotų veiksmų, jei norime.

Estijos Sveikatos departamento infekcinių ligų laboratorijoje antradienį nustatytas pirmasis šalyje susirgimo beždžionių raupais atvejis. Vidutinio amžiaus vyras užsikrėtė būdamas užsienyje. Sveikatos departamento žiniomis, užsikrėtęs asmuo Estijoje artimų kontaktų neturėjo.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pradėjo daryti tyrimus dėl beždžionių raupų, pirmasis ėminys buvo neigiamas. „Šią savaitę net buvo gautas pirmasis ėminys su įtariama šia virusine liga. Tačiau tyrimo rezultatas neigiamas, tad šiuo metu Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nėra nustatyta“, – penktadienį pranešė laboratorija. Šios infekcijos atvejų nustatyta kaimyninėje Latvijoje.

Beždžionių raupais užsikrėtęs JAV pilietis paspruko iš Meksikos kurorto ligoninės ir paliko šalį, trečiadienį pranešė vietos sveikatos priežiūros institucijos.   48 metų Teksaso gyventojas praėjusį savaitgalį pabėgo iš Ramiojo vandenyno pakrantėje esančios Puerto Valjartos ligoninės, nors medikai nurodė, kad jis turėtų būti ištirtas dėl beždžionių raupų ir laikomas izoliuotas, sakoma valstijos sveikatos departamento pranešime.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį perspėjo dėl realios rizikos, kad beždžionių raupai gali įsitvirtinti šalyse, kur anksčiau ši liga nebuvo laikoma endemine ir kur jau patvirtinta daugiau nei tūkstantis šios ligos atvejų. PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas vis tik pareiškė, kad JT agentūra nerekomenduoja masiškai skiepytis nuo šio viruso. Jis pridūrė, kad kol kas mirčių atvejų ligos protrūkio vietose neregistruota.

Atrodo, kad pastaruosius keletą metų gąsdinančios naujienos niekada nesibaigs. Iš pradžių pasaulį sukrėtęs ir milijonus gyvybių nusinešęs koronavirusas, šių metų pradžioje Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, o dabar dar ir žinios apie plintančius paslaptinguosius beždžionių raupus. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja, profesorė dr. Ligita Jančorienė sako, kad tai, kad beždžionių raupai galėtų sukelti naują epidemiją, kalbėti dar anksti.

Latvijoje patvirtintas pirmasis beždžionių raupų atvejis, penktadienį skelbiama vyriausybės Ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešime. Jaunesnis nei 50 metų pacientas užsikrėtė užsienyje, skelbia reuters.com.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros agentūra derasi su vakcinos nuo mirtinai pavojingų raupų gamintoja, kad šį preparatą būtų galima panaudoti siekiant sustabdyti beždžionių raupų plitimą, ketvirtadienį sakė vienas aukšto rango pareigūnas. Europos vaistų agentūra (EVA) nurodė „dėl visa pikta“ dirbanti su skiepų „Imvanex“ gamintoja, kad prireikus būtų užtikrintos reikiamos šio preparato atsargos.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) beždžionių raupų ekspertė sako nemananti, kad iki šiol registruoti šimtai šios ligos atvejų virs dar viena pandemija, tačiau pripažino, kad dėl šios ligos tebekyla daug klausimų, pavyzdžiui, kaip konkrečiai ji plinta ir ar masinio skiepijimo nuo raupų atsisakymas prieš kelis dešimtmečius galėjo kaip nors pagreitinti šio užkrato plitimą. Pirmadienį vykusiame atvirame PSO posėdyje dr.

Šalyse, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, patvirtinta jau 219 užsikrėtimo šia virusine liga atvejų, sakoma pranešime, trečiadienį vakare paskelbtame Europos Sąjungos ligų kontrolės tarnybos. Jau keliolika šalių, kuriose beždžionių raupai nėra įprastas susirgimas, pranešė savo teritorijose patvirtinusios mažiausiai po vieną užsikrėtimo atvejį, nurodoma Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) pranešime apie epidemiologinę padėtį.

Pastaruoju metu kai kuriose šalyse fiksuojami beždžionių raupų atvejai kol kas nekelia didelės grėsmės, nes virusas iš žmogaus žmogui plinta ne taip greitai. Bet jeigu ateityje beždžionių raupais susirgtų voverės ar kiti mūsų regione paplitę laukiniai gyvūnai, tokiu atveju šis virusas galėtų paplisti ir pas mus, tai yra Europoje, tarp jų ir Lietuvoje.

Ekspertai skambina pavojaus varpais, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) susirinko į skubų posėdį, visame pasaulyje ėmus plisti beždžionių raupams. Apie jų atvejus pranešama kasdien, tačiau kaip stipriai turėtume nerimauti ir į kokius simptomus atkreipti dėmesį? Tai nėra nauja infekcija ir yra žinoma dešimtmečius, kilusi iš Kongo Demokratinės Respublikos 1970 m. ir yra endeminė kai kuriose Afrikos dalyse.

Europoje plintantys beždžionių raupai pavojingiausi turintiems silpną imunitetą, mirtingumas užsikrėtus šia liga gali siekti iki 3 procentų, sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas. Pasak jo, Afrikoje paplitusios dvi viruso linijos, viena jų šiame žemyne pražudo apie 10 proc., kita – iki 1 proc. užsikrėtusiųjų. „Ta linija, kuri dabar plinta Europoje, jos mirštamumas yra mažesnis. Panašu, kad mirties atvejų gali būti iki 3 procentų.

Čekija, Austrija ir Slovėnija registravo pirmuosius beždžionių raupų atvejus, antradienį pranešė sveikatos priežiūros pareigūnai. Čekijos užkrečiamųjų ligų draugijos pirmininkas Pavelas Dlouhy sakė naujienų agentūrai AFP, kad ši liga buvo nustatyta vienam vyrui Prahoje veikiančioje Karinio universiteto ligoninėje, bet daugiau detalių nepateikė. „Tai tebuvo laiko klausimas – tikėjomės to jau kelias dienas“, – pridūrė jis.

Už Afrikos ribų ėmę plisti beždžionių raupai jau spėjo sukelti visuomenės ir mokslininkų susirūpinimą. Epidemiologė Rolanda Lingienė įspėja, kad tik laiko klausimas, kada šios ligos atvejis bus fiksuotas ir Lietuvoje.

Vos nuslūgus kovido pandemijai, pasaulį gąsdina dar vienas virusas – vėl apie save prabilę beždžionių raupai. Iš Afrikos kilęs virusas susargdino jau mažiausiai šimtą žmonių keliolikoje pasaulio valstybių, taip pat – ir Europoje, nors Afrikoje dauguma jų nė nekeliavo. Virusui plintant žmonės Lietuvoje į žinią reaguoja skirtingai – vieni baiminasi naujos ligos, kiti šaiposi, esą beždžionės per toli, kad keltų grėsmę.

Ankstesnius beždžionių raupų protrūkius stebėję ekspertai teigė, kad juos pribloškė neseniai Europoje ir Šiaurės Amerikoje išplitęs virusas, skelbia independent.co.uk. Beždžionių raupų infekcijos istoriškai buvo registruojamos tik tarp žmonių, susijusių su centrine ir Vakarų Afrika.

Prancūzija, Belgija ir Vokietija penktadienį pranešė apie pirmuosius užsikrėtimo beždžionių raupais atvejus, prisidėdamos prie virtinės kitų Europos bei Šiaurės Amerikos valstybių, nustačiusių šios virusinės ligos, endeminės kai kuriose Afrikos dalyse, atvejų. Beždžionių raupai buvo diagnozuoti 29 metų vyrui Il de Franso regione, apimančiame sostinę Paryžių, penktadienį pranešė Prancūzijos sveikatos apsaugos pareigūnai.

Šią savaitę Jungtinei Karalystei pirmajai paskelbus apie beždžionių raupų viruso protrūkį netrukus pasipylė pranešimai apie šios ligos atvejus ne tik dar keliose Europos, bet ir kitų žemynų valstybėse. Profesorius Saulius Čaplinskas ramina, kad panikos dėl to kelti nereikėtų, tačiau vis tik nežinią didina faktas, kad nėra aiški šių užsikrėtimų priežastis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį paskelbė, kad koordinuoja veiksmus su Jungtinės Karalystės ir kitais Europos sveikatos apsaugos pareigūnais dėl britų šį mėnesį išaiškintų mažiausiai septynių užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų. Sveikatos apsaugos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad kai kuriais iš šių atvejų virusas galėjo būti perduotas lytinių kontaktų tarp gėjų ar biseksualių vyrų metu. Tai būtų nauja aplinkybė aiškinantis, kaip šis virusas plinta.

Dažnai galime išgirsti nuomonę, kad asmens laisvės, o jeigu konkrečiai – teisė į nesiskiepijimą, teisiškai yra nepajudinamos. Tačiau istorija rodo, kad teisingumas tokiais atvejais stoja į visuomenės teisę neužsikrėsti, o ne individo teisę elgtis jam priimtinu būdu. Tiek JAV, tiek ir ES teisėje jau yra pasitaikę daugelį metų trukusių bylinėjimųsi, kurie baigėsi gana vienareikšmiškais verdiktais.

Neseniai Londone vykusiame Europos vaikų dermatologijos draugijos susitikime tyrėjai paskelbė netikėtą pranešimą – prieš tris mėnesius vienam paaugliui iš Velso buvo diagnozuoti karvių raupai, pranešė BBC. Jau spėję užgyti pažeidimai atsirado ant vaikino galūnių. Atvejo aprašyme teigiama, kad šiam paaugliui niežtinčios ir pūlingos žaizdelės atsirado netrukus po to, kai jam įkando veršelis, kurį jis šėrė.

JK neseniai buvo nustatyti du labai retos ligos, beždžionių raupų, atvejai, tačiau ką mes apie juos žinome ir kokiai amžiaus grupei jie kelia didžiausią pavojų? Sveikatos sekretorius Matt Hancock pranešė, kad JK užfiksuotas beždžionių raupų protrūkis. Šiaurės Velse stebimi du šiuo virusu užsikrėtę asmenys. Ši žinia sukėlė nerimą JK, nes pasaulis vis dar kovoja su koronavirusu, rašo mirror.co.uk.

Karalienės Viktorijos laikais Didžiojoje Britanijoje paplito daugybė ligų. Tiesa, žmonės tada dažniausiai gyvendavo vos iki 45-erių. Vaikai, sulaukę 5 metų amžiaus būdavo laikomi itin laimingais, mat reikiamas vakcinas, kad išgyventų, gaudavo ne visi.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje balandžio 15 d. patvirtintas žmonių karvių raupų atvejis. Apie tai mūsų šalies medikus informavo tyrimus atlikęs Vokietijos R.Kocho institutas. 2012 m. spalio 5 d. šešiolikmetis dėl neaiškios kilmės bėrimo buvo paguldytas į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninę. Jaunuoliui ant veido atsirado pūlinių, kurie vėliau pasidengė šašais.

Palyginti dar neseniai į bandymus su žmonėmis nebuvo žiūrima kaip į kažkokį nepaprastą įvykį, o kai kurie pamišę mokslininkai nematė nieko blogo, jeigu paeksperimentuos su savo vaikais... 1. Psichologas tyrinėja savo sūnaus reakciją į kutenimą Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje mokslininkai vis dar negalėjo suprasti, kokia dalis žmogaus intelekto paveldima, o kokia įgyjama auklėjant.