Pasaulyje jau užfiksuota daugiau nei 2 tūkst. šios ligos atvejų, o infekcijai pasiekus Lietuvą svarbu žinoti, kokie simptomai išduoda šią ligą bei kokių priemonių imtis, pastebėjus įtartinus požymius.
Beždžionių raupų simptomai
Palyginti lengvos virusinės infekcijos inkubacinis laikotarpis – nuo 6 iki 16 dienų. Pastebima, kad užsikrėtę pacientai pirminėse stadijose kenčia nuo karščiavimo, galvos skausmo, pastebimas patinimas, pasireiškia nugaros, raumenų skausmas, jaučiamas bendras silpnumas.
Išnykus šiems simptomams ir pasibaigus karščiavimui, pasirodo bėrimas, kuris išplinta ant veido, paskui plinta per visą kūną. Dažniausiai bėrimai pasireiškia ant delnų ir kojų padų. Bėrimai bėgant laikui tampa pūslelėmis, kurių gijimas užtrunka iki trijų savaičių.
Pasak JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro: „Pagrindinis skirtumas tarp raupų ir beždžionių raupų simptomų yra tas, kad beždžionių raupai sukelia limfmazgių patinimą, o raupai – ne.“
Virusą gali būti sunku diagnozuoti dėl jo simptomų panašumo į kitas ligas, dėl kurių atsiranda bėrimas, pavyzdžiui, vėjaraupius, tymus, niežus.
Pasaulio sveikatos organizacija atsekė ligos židinį iki Centrinės Vakarų Afrikos atogrąžų miškų ir apibrėžia ją kaip virusinę zoonotinę ligą – tai reiškia, kad ji gali būti perduodama iš gyvūnų žmonėms – o pirmas šios ligos atvejis užfiksuotas dabartinėje Kongo Demokratinėje Respublikoje 1970 metais.
Mano, kad plinta lytiniu keliu
Nors iš pradžių infekcija buvo perduodama žmonėms kontaktuojant su užterštu primatų krauju ar kūno skysčiais, dabar mokslininkai įspėja, kad ligą platina ir žmonės kontaktiniu būdu.
Šiuo metu nėra veiksmingos vakcinos ar specialaus gydymo, tačiau ankstesni tyrimai parodė, kad vakcinos nuo raupų efektyvumas kovojant su beždžionių raupais yra net 85 proc.
Mateo Pročazkas, JK sveikatos saugumo agentūros infekcinių ligų epidemiologas, vadovaujantis išsamesniems beždžionių raupų tyrimams, sakė, kad aplinkybės rodo, kad „infekcija gali plisti lytiniu būdu“.
Dr. Susan Hopkins, JK sveikatos saugumo agentūros vyriausioji patarėja medicinos klausimais, sakė: „Mes ypač raginame vyrus, kurie yra homoseksualūs ar biseksualūs, atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus bėrimus ir nedelsiant susisiekti su sveikatos priežiūros specialistais.“
Tačiau kai kurie mokslininkai abejoja teorija, kad beždžionių raupai gali plisti lytiniu keliu, rašo independent.co.uk.
„Infekcija gali būti perduodama ne lytinių santykių metu, o artimo kontakto, kurį siejame su lytiniais santykiais“, – sakė Notingemo universiteto epidemiologas profesorius Keith‘as Neal‘as.
Užfiksuotas pirmasis atvejis Lietuvoje
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šiandien, trečiadienį, rugpjūčio 3 dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad Lietuvoje patvirtintas pirmasis beždžionių raupų atvejis.
SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė patvirtino, kad trečiadienį apie 12 val. buvo gautas patvirtinimas, kad Lietuvoje užregistruotas pirmas beždžionių raupų atvejis šiais metais.
„Tai 40-49 metų amžiaus grupei priklausantis vyras – Lietuvos pilietis, šiuo metu atvykęs į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos šalies“, – patvirtino ji.
Antradienio dienos duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 23 tūkst. beždžionių raupų atvejų visuose 6 pasaulio regionuose. Europos regione užregistruota apie 15 tūkst., Europos Sąjungos – daugiau nei 20 tūkst atvejų. Taip vertina Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras.
„Tad atsižvelgiant į šiuo metu turimą informaciją dėl beždžionių raupų, infekcijos išplitimo rizika bendroje populiacijoje yra maža. Tačiau protrūkiui tęsiantis, atsirandant naujai informacijai, gali rizikos vertinimas keistis, todėl labai svarbu išlaikyti budrumą“, – kalbėjo ji.
