Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informavo, kad per dešimt šių metų mėnesių registruota virš 16 tūkst. (16 517 atvejų) susirgimų vėjaraupiais ir tai 706 atvejais daugiau nei pernai per visus metus (15 812 atv.). Per dešimt šių metų mėnesių aukščiausi sergamumo rodikliai registruoti Alytaus ir Utenos apskrityse. Didžiausias sergamumas vėjaraupiais stebimas lapkričio–gegužės mėnesiais.
Antakalnio poliklinikos III Šeimos gydytojų skyriaus vedėja Izabelė Juškienė patvirtino, kad nors ypač sergamumas vėjaraupiais išaugantis vasario–balandžio mėnesiais, jie pradedami fiksuoti jau rudenį ar tik prasidėjus žiemai.
Tačiau gydytoja kartu sutiko, kad vis labiau populiarėjant vakcinacijai šią ligą žmonės galbūt pradeda pastebėti dažniau.
„Kadangi vis daugiau žmonių pasiskiepija nuo vėjaraupių, automatiškai jų klinika ir ligos eiga yra lengvesnė, todėl kai suserga nepasiskiepijęs žmogus, į jį tiesiog labiau atkreipiamas dėmesys, nes klinika būna daug ryškesnė.
Tačiau pasakyti, kad bendrai mažėtų vėjaraupių atvejų, tikrai negalime, tačiau pasiskiepijus ligos eiga būna lengvesnė, ji sunkiau pastebimas aplinkiniams bėrimų atžvilgiu“, – sakė I. Juškienė.
Virusas itin lakus
Vėjaraupiai plinta oro lašeliniu būdu, inkubacinis laikotarpis, t. y. kada galima susirgti liga, trunka 27 dienas. Specialistai pabrėžia, kad vėjaraupių virusui žmonės yra itin imlūs, tad su juos susidūrę artimoje aplinkoje realiai 9 iš 10 žmonių susirgs.
Didžiausias sergamumas vėjaraupiais stebimas tarp 2–6 metų vaikų. Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) – tai ūmi virusinė liga, sukeliama viruso (varicella zoster), pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu.
„Labiausiai užkrečiamos yra pirmos penkios dienos, kada atsiranda vis naujų bėrimo elementų. Tuo metu ligos fazė yra aktyvi ir žmogus gali užkrėsti aplinkinius. Kadangi liga plinta oro lašeliniu būdu, tokiam žmogui rekomenduojama būti namuose, kad turėtų kuo mažiau kontakto su aplinkiniais.
Po penkių dienų ligą sukeliantis virusas nebesidaugina, t. y. lokaliai lieka pūslelėse į išorę nebėra išskiriamas. Todėl šių pūslelių reikėtų stengtis nedraskyti. Vis dėlto, aplinkinius neretai trikdo išberto vaiko vaizdas. Manoma, kad jis dar gali užkrėsti aplinkinius, nors taip nėra. Tad realiai laikyti vaikus karantine 2 savaites vertėtų nebent tik dėl to, kad išnyktų bėrimai. Tačiau faktiškai visiškai užtenka savaitę pabūti namuose ir dar neišnykus bėrimams galima grįžti į gyvenimą“, – aiškino šeimos gydytoja.
Persirgus vėjaraupiais imunitetas išlieka visam gyvenimui. Tačiau vėliau virusas lieka žmogaus organizme slaptojoje fazėje, o jam aktyvavusis (dažniausiai sulaukus 50 m.) gali išsivystyti juostinė pūslelinė.
Briliantinė žaluma – atgyvena?
Nors nuo seno įprasta vėjaraupiais sergantį žmogų matyti nutaškuotą briliantine žaluma, gydytoja atkreipė dėmesį, kad tai šiandien jau nėra priimtas gydymo standartas.
„Briliantinė žaluma padeda savo spalva suskaičiuoti bėrimo elementus, ar jų atsirado naujų. Nors ji kiek ir džiovina pačią pūslelę, tai daugiau naudojama kaip vizualinė priemonė. Svarbiausia yra laikyti odą švariai, dezinfekuoti, jei yra atsiradę nusikasymo požymių, taip pat – turėti atskirą rankšluostį ir stengtis nepažeisti odos“, – vardijo gydytoja.
I. Juškienės pastebėjimu, pageidautina, kad vaikai iki 11–12 metų persirgtų vėjaraupiais, mat kuo žmogus yra vyresnis, tuo ligos forma sudėtingesnė ir išauga komplikacijų tikimybė.
„Priklausomai nuo to, koks yra vėjaraupinis bėrimas, gali prisidėti ir pūlingos odos infekcijos. Taip pat gali būti pakenkta rega, kitos gleivinės – burna, lytiniai organai. Herpes virusas, kurio grupės virusas sukelia ir vėjaraupius, likęs organizme ateityje gali pasireikšti pasikartojančiomis juostinėmis pūslelinėmis“, – įspėjo pašnekovė.
Gydytoja pasakojo, kad tikrai sulaukiama ir nemažai jau vyresniame amžiuje sergančių pacientų.
„Jie visada patenka pas gydytoją, nes tokiems pacientams būtinai reikia nedarbingumo – jiems išberia visą kūną, vargina aukšta temperatūra ir sunku dirbti. Taip pat juos išgąsdina bėrimas ir ateina pasiteirauti, kokia liga tai bus.
Vis dėlto galiu nuraminti, kad vėjaraupiams būdingas bėrimas yra gana specifinis: niežtintis, atsirandantis ir kintantis labai greitai, per kelias valandas mažas odos pakilimas virsta vandeniu pripildyta pūslele, o jai subliūškus lieka mažas šašelis. Vėjaraupiams iš esmės būdingas polimorfinis – įvairių tipų – bėrimas. Virusas pasklinda po visą kūną, tad bėrimų gali atsirasti visur – ir plaukuotoje kūno dalyje, pažeidžiama ir burnos, lytinių organų gleivinė“, – pasakojo I. Juškienė.
Skiepai mažina komplikacijų riziką
Pašnekovė pabrėžė, kad jei vaikas iki 11–12 metų amžiaus dar nėra persirgęs vėjaraupiais, jį vienareikšmiškai rekomenduojama vakcinuoti.
Anot gydytojos, nors vėjaraupių vakciną įstaiga galinti pasiūlyti jau daugiau nei 8 metus, anksčiau tai dar buvo naujiena, žmonės vengdavo skiepytis. Dabar gi tą aktyviai daro tiek suaugusieji, tiek vaikai, mat tai padeda gerokai sumažinti komplikacijų riziką.
„Tendencija yra tokia, kad dažniausiai skiepijami vaikai nuo dviejų metų amžiaus, kada tik pradeda lankyti darželius. Tėvai kaip tik tuo metu baiminasi grupinių susirgimų, nori, kad ligos eiga būtų lengvesnė“, – pastebėjo I. Juškienė.
Ne mažiau aktyviai skiepijasi ir suaugusieji – tie, kurie nėra sirgę vėjaraupiais arba to neatsimena. Tačiau, gydytojos teigimu, net ir jei esate persirgę, skiepas jokios žalos nepadarys.
„Iš esmės pacientui prieš skiepijantis net nebūtina išsitirti, ar turi antikūnus. Net jei kažkada ir buvo sirgę, vakcina jokio šalutinio efekto tokiam žmogui nesukelia“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Vis dėlto kol kas vakcina visiems yra mokama. Jos reikia dviejų dozių tiek suaugusiems, tiek vaikams darant dviejų mėnesių pertrauką.
„Kada vaiką būtų geriausia skiepyti? Reikia atsižvelgti į vaiko būklę, turimas gretutines ligas, ar nėra kokio genetinio, imuninio defekto. Tuomet vienareikšmiškai yra rekomenduojama vakcinuoti kuo jaunesniame amžiuje – nuo 1–1,5 metų amžiaus.
Jei kalbame apie sveiką vaiką, kuris vėjaraupius perserga pakankamai lengvai, nelieka nei randelių, nei odos pažeidimų, galima tikrai laukti ir vaiko nevakcinuoti net iki mokyklinio amžiaus, kokių 7–8 metų amžiaus. Vis dėlto jei vaikas, ypač mergaitės, dar iki 11 metų nėra sirgusios, būtinai rekomenduotina pasiskiepyti, kad vėliau neliktų randelių“, – įspėjo I. Juškytė.
Specialistai primena, kad vėjaraupiai itin pavojingi kūdikiams ir nėščioms bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Tačiau vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų (jų atsparumu vėjaraupiams reikia pasirūpinti iki planuojant nėštumą).
Nuo vėjaraupių rekomenduojama pasiskiepyti:
visiems anksčiau nesirgusiems vaikams, vyresniems nei 9 mėn. (ypač lankantiems darželius bei mokyklas ar sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs);
dažniausiai vėjaraupių vakcina rekomenduojama skiepyti kartu su tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams ir suaugusiems rekomenduojamos dvi vakcinos dozės;
suaugusiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalui, moterims, planuojančioms nėštumą, tėvams, besiruošiantiems leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojams);
asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi (užsikrėtusiems ŽIV infekcija, sergantiems lėtinėmis plaučių, kraujo, onkologinėmis ligomis, vartojantiems steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).
