Planuojama reitinguoti 409 pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigas, kurios turi sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, t. y. poliklinikos, šeimos centrai, šeimos gydytojų kabinetai. Į šias gretas patenka tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos. Įstaigos, neturinčios sutarčių su ligonių kasomis, vertinamos nebus.
Pirmiausia įstaigos bus reitinguojamos pagal keliolika kriterijų, vėliau jų sąrašas bus plečiamas. Reitingai bus atnaujinami du kartus per metus. Pastebima, kad užsienyje yra vertinama daug daugiau kriterijų.
Tai pristatoma kaip pirmasis mūsų šalies gydymo įstaigų reitingavimo etapas, kuriuo siekiama įvertinti pacientams teikiamų paslaugų kokybę. Nuo šiol tai padedantys įvertinti rodikliai bus matomi viešai.
Jie bus skelbiami Valstybinės ligonių kasos (VLK) interneto svetainėje ir viešai prieinami visiems žmonėms. Ateityje planuojama išplėsti rodiklių sąrašą, pagal kurį bus vertinamos gydymo įstaigos. Kaip teigiama, tai leis pacientams ir patiems medikams matyti platesnį sveikatos sistemos paveikslą.
Įstaigos pagal gerų darbo rezultatų rodiklių reikšmes yra reitinguojamos ir dabar (tai galima rasti VLK interneto svetainėje).
Anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, tai yra dar vienas svarbus reforminis žingsnis, siekiant gerinti šalies gydymo paslaugų kokybę ir prieinamumą pacientams.
„Nuo šiol pacientai, rinkdamiesi gydymo įstaigą, kurioje nori būti prisirašę ir gauti reikiamas medikų paslaugas, turės daugiau galimybių gauti aktualios informacijos prieš priimdami svarbų sprendimą. Bus matomi įstaigų vertinimai pagal konkrečius rodiklius, kurių ateityje tik daugės. Tai seniai planuota naujovė. Su kolegomis iš VLK jai ruošėmės ne vienerius metus. Ir tai tik pradžia“, – sako ministras A. Veryga.
Ministras sutinka, kad neabejotinai atsiras nepatenkintų šiais reitingais, bet pabrėžia, kad tai normali reakcija į bet kokias naujoves. Jis tvirtino, kad toliau ruošiamasi tobulinti startuojančią reitingavimo sistemą, tad kaip tik laukia kritikos ir pasiūlymų.
„Visi norime geriausių rezultatų, o stengtis turime dėl ko. Štai naujausias Europos Komisijos tyrimas rodo, kad Lietuva pagal daugelį rodiklių tarp kitų šalių yra sąrašo pabaigoje. Tad turime visi stengtis tobulinti sistemą, pertvarkyti taip, kad galėtume kilti į aukštesnes pozicijas“, – įsitikinęs A. Veryga.
Tiesa, konkretūs medikai pavardėmis reitinguojami nebus, bus pateikiamas bendras apylinkių reitingas. Ministras, paklaustas, ar tokia tvarka, skatinanti įstaigų darbuotojus siekti kuo geresnių rezultatų, negalėtų tik paskatinti ir taip šiandien egzistuojančią aštrią problemą sveikatos sektoriuje – mobingą, tvirtino nematantis tam galimybės.
„Tikiuosi, kad taip nebus, viskas priklausys nuo vadovo profesionalumo, tikslas sukurti kiek įmanoma objektyviai darbuotojus leidžiančią vertinti sistemą. Jeigu vadovas reikalaus darbuotojo atlikti tą darbą, kuriam yra pasamdytas, tai kur galima būtų įžvelgti mobingą? Kalbant apie gydytojo apylinkes, reikėtų pabrėžti, kad būdavo didelis netolygumas. Vienas šeimos gydytojas, turėdamas daug didesnę apylinkę gaudavo tokį patį atlygį, kiek ir daug mažiau pacientų turintis šeimos gydytojas", – sakė jis.
Dar diskutuos dėl rodiklių
Artimiausiu metu bus diskutuojama dėl dar 8 naujų rodiklių, kuriuos pasiūlė šeimos gydytojus atstovaujančios draugijos, aktyviai dalyvaujančios diegiant šią naujovę.
VLK direktorius Gintaras Kacevičius teigia, kad įstaigų darbo rezultatai lemia ne tik pacientų pasitikėjimą.
„Nuo jų priklauso ir įstaigoms skiriamas finansavimas – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo papildomai mokami priedai už gerus darbo rezultatus bei skatinamieji priedai už tam tikrų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų atlikimą. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pajamų struktūroje apmokėjimas už gerus darbo rezultatus sudaro beveik 13 procentų“, – teigia G. Kacevičius.
LSMU Šeimos klinikos šeimos gydytojos Aušrinės Kontrimienės teigimu, labai svarbu, kad nuo šiol medikai turės galimybę matyti savo individualų rezultatą. Tai, jos teigimu, naudinga tiek gydymo įstaigų vadovams, tiek patiems medikams.
„Mums tikrai svarbu, kad savo pacientams teiktume tik aukščiausios kokybės paslaugas. Matydami, kad kolegos kažką daro geriau, galėsime vieni iš kitų pasimokyti, padiskutuoti. Tai bus naudinga visai sveikatos priežiūros sistemai ir stiprins pacientų pasitikėjimą medikais. Tačiau gerų darbo rezultatų sąrašas turi būti plečiamas, kad paslaugų kokybė būtų visapusiškiau atspindėta“, – sako gydytoja A. Kontrimienė.
Įstaigų darbo rezultatai lemia ne tik pacientų pasitikėjimą, bet ir joms skiriamą finansavimą – už skatinamųjų paslaugų teikimą ir gerus darbo rezultatus sveikatos priežiūros įstaigoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) mokama papildomai. Intensyviai dirbančioms gydymo įstaigoms skatinti šiemet iš PSDF iš viso skiriama 35,1 mln. eurų. Tad tokia apmokėjimo už paslaugas tvarka jas skatina siekti geresnių darbo rezultatų, o pacientai dėl to sulaukia daugiau šeimos gydytojų dėmesio, aukštesnės paslaugų kokybės, tikslesnės ir ankstyvesnės įvairių ligų diagnostikos bei profilaktikos, kas leidžia mažinti eiles pas gydytojus specialistus.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras šią naujovę vertino pozityviai. Jo manymu, tai skatintų sveikatos priežiūros sektoriaus kokybės vystymąsi, o gydytojus ir jų komandas dirbti efektyviau.
„Visgi ateityje vertinimas turėtų būti atliekamas ne kas pusmetį, o kas ketvirtį arba kas mėnesį. Tuomet vadovai galėtų operatyviau reaguoti į gydytojų darbo kokybę. Gerų rezultatų vertinimo modelis turėtų būti pritaikytas taip, kad kiekvieną mėnesį įstaiga galėtų įsivertinti veiklos rezultatus ir už juos gauti atlygį iš PSDF. Taip pat siūlyčiau ateityje peržiūrėti rezultatų vertinimo rodiklius, ypač akcentuočiau poliligotumo rodiklių išskyrimą“, – sako K. Štaras.
Papildomai moka už rezultatus
Papildomas mokėjimas už gerus darbo rezultatus buvo įvestas dar 2008-aisiais. Iš pradžių buvo nustatyti 4 rodikliai, o šiuo metu jų yra net 16. Net 14 iš jų priskiriami šeimos gydytojo komandai, 1 – pirminei odontologinei pagalbai, 1 – pirminei psichikos sveikatos priežiūrai.
Pagal šiuo metu VLK puslapyje paskelbtą pirminių sveikatos priežiūros įstaigų sąrašą vertinant gerų darbo rezultatų rodiklius, pirmas penketukas rikiuojasi taip:
IĮ Violetos Talaikienės įmonė (Panevėžio TLK)
UAB Kalniečių šeimos klinika (Kauno TLK)
VšĮ Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centras (Klaipėdos TLK)
UAB „EuroEra“ (Vilniaus TLK)
UAB „MediCA klinika“ (Panevėžio TLK)
Visą įstaigų sąrašą galima rasti VLK puslapyje. Nepaisant to, kad, akivaizdu, pirmose vietose rikiuojasi privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, ministro teigimu, nebūtų galima tvirtinti tokios tendencijos. Tačiau kartu jis pridūrė, kad, natūralu, mažesnėje įstaigoje lengviau tvarkytis.
Įstaigoms už gerus darbo rezultatus mokama pagal šiuos rodiklius:
- vaikų priežiūros intensyvumą (vertinama, ar prisirašiusieji kreipiasi į šeimos gydytoją ar pediatrą bent kartą per metus dėl profilaktinio sveikatos patikrinimo);
- prevencinių programų vykdymą (atsižvelgiama į gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos vėžio prevencinių programų vykdymo rezultatus);
- sergančiųjų lėtinėmis ligomis priežiūrą (analizuojama, kaip dažnai pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis (arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, bronchine astma, pneumonija ir kt. ligomis) yra gydomi ligoninėse;
- labai svarbaus tyrimo atlikimą vaikams, kuris padeda išsiaiškinti, ar būtinas gydymas antibiotikais, už vyresnių nei 65 metų žmonių skiepijimą nuo gripo.
