Vėjaraupiai – virusinė liga, plintanti oru – oro dalelėmis ir itin užkrečiama turėjus net ir trumpą kontaktą su sergančiuoju.
„Užtenka trumpo, mažo kontakto, kad žmogus susirgtų šia liga ir pasireikštų simptomai. Dažniausiai su liga susiduriama vaikystėje ir absoliuti dauguma sergančiųjų yra vaikai. Tačiau, jeigu asmuo nesusiduria, jeigu taip atsitinka, kad nesirgo būdamas vaiku, tai ji gali užklupti ir vėliau, galima sirgti bet kokiame amžiuje. Tik, aišku savaime, kad suaugusiems liga būna kur kas rimtesnė nei vaikams“, – pasakoja prof. dr. Auksė Mickienė.
Pagrindiniai viruso sukelti simptomai yra karščiavimas ir bėrimas: „Bėrimo elementas yra pūslytė, užpildyta skaidriu turiniu. Toks bėrimas išplinta po visą kūną, apima plaukuotą jo dalį, gleivinę, burnos, lytinių organų dalis ir karščiuojama.“
Asmuo vėjaraupiais užsikrečia praėjus inkubaciniam periodui, kuris dažniausiai gali trukti iki dvidešimties dienų. Jam praėjus, žmogus suserga. Susirgti galima ir anksčiau, tačiau ne vėliau kaip praėjus dvidešimčiai dienų po kontakto turėjimo.
Liga rizikinga nėščiosioms, imunosupresyviems pacientams
Nors didžioji dauguma žmonių vėjaraupius praserga nesunkia eiga, tačiau suaugusiems ilgesnį laiką trunka karščiavimas, atsiranda daugiau bėrimo elementų.
„Gali kilti plaučių uždegimas, kuris būna labai sunkus, tačiau per ilgus darbo metus teko matyti tik keletą tokių atvejų, todėl tai nėra dažna. Pagrindinė rizika, aš išskirčiau dvi grupes, sirgti yra imunosupresyviems pacientams. Tikrai esame turėję ir rimtų, mirtinų atvejų, žmonių su transplantacijomis reikalingomis, todėl tokiems asmenims, liga labai pavojinga. Antroji grupė būtų nėščiosios, kurioms ji yra taip pat kelianti pavojų“, – aiškina prof. dr. A. Mickienė.
Anot profesorės, vėjaraupiai pavojingi yra ne tik pačiai nėščiajai, tačiau ir jos vaisiui. Susirgus besilaukiančiai moteriai vėjaraupiais, ligos eiga gali būti sunkesnė, kadangi yra padidėjusi pilvo apimtis ir prasčiau ventiliuojami plaučiai. Tokiu atveju, susirgti plaučių uždegimu rizika didėja:
„Vien pačiai nėščiajai yra pavojinga ligos forma. Karščiavimas yra negerai vaisiui, todėl galimi yra ir priešlaikiniai gimdymai, ir ankstume nėštume persileidimai. Ypatingai retai, tačiau galimi vaisiaus apsigimimai, jeigu yra užsikrečiama nuo 13-os iki maždaug 20-os savaitės.
Tas vadinamas vėjaraupių sindromas nėra dažnas, nes pasitaiko dviem procentams, bet būtent tame periode susirgus jis yra galimas.“
Ypatingai pavojinga nėščiajai vėjaraupiais, anot prof. dr. A. Mickienės, susirgti yra prieš pat gimdymą, o ypač kelias dienas prieš jį, kuomet liga gali būti užkrėstas naujagimis, kuris gali sirgti sunkiai, nes nėra susiformavusi dar jo imuninė sistema.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto infekcinių klinikos ligų vadovė, prof. dr. Auksė Mickienė pasakoja, kad vėjaraupiai, kaip ir tymai yra labai laki infekcija, kuri plinta oro dalelėmis, vadinamomis aerozoliais:
„Užtenka labai trumpo kontakto, vos 15 minučių, panašiai kaip ir koronavirusui, tik Covid-19 plinta oro lašeliais, o čia oro dalelėmis, tai tymai, vėjaraupiai yra labai lakios infekcijos ir jomis užsikrėsti yra labai lengva.“
Dažniausiai susirgus šia liga reikia izoliuotis, ypač darželiuose ar kolektyvuose, kur yra daug vaikų skelbiamas karantinas ir prašoma juos izoliuoti, kad liga neišplistų suaugusiems.
„Kadangi absoliuti dauguma yra persirgę vaikystėje ir jiems ta liga taip nėra baisiai pavojinga, tačiau dėl tų grupių, kurias minėjau, reikėtų žiūrėti labai atsakingai, jeigu buvo kontaktas su asmenims sergančiais vėjaraupiais“, – pabrėžia prof. dr. A. Mickienė.
Gydymas ir profilaktika
Kaip ir susirgus bet kuria liga, taip ir sergant vėjaraupiais yra skiriami vaistai, kurie, anot profesorės, yra efektyvūs tuomet, kai yra skiriami ir pradedami vartoti per pirmąsias dvi paras nuo ligos pradžios.
„Jei skiriami rizikingiems pacientams, tai jie yra skiriami nepriklausomai nuo ligos pradžios, bet bendras principas yra toks, kad kuo anksčiau paskirsi, tuo geriau“, – priduria prof. dr. Auksė Mickienė.
Dažnai sergant vėjaraupiais, žmonės pradeda tepti bėrimus žymėdami juos briliantine žaluma. Tačiau, tokia praktika šiais laikais – neberekomenduojama:
„Tai būdavo skiriami labiau dezinfekcijai, tačiau šiuo tikslu ta briliantinė žaluma tikrai yra nerekomenduojama. Reikalinga yra tik todėl, kad asmuo nesikasytų, kad būtų išlaikyti švarūs audiniai, kurie glaudžiasi prie pažeistos odos.
Nors tepti briliantine žaluma ir nerekomenduojama, tačiau žiūrėti, ar neatsiranda nauji bėrimo elementai – reikia. Toks apžiūrinėjimas kiekvieną parą ar nėra naujų elementų reiškia, kad jau liga pereina į gerėjimo fazę, nes yra sustabdytas viruso dauginimasis.“
Visgi, geriausia profilaktika apsisaugoti nuo vėjaraupių ir jų sukeliamų ligos komplikacijų yra skiepai, kurie skiriami ne tik vaikams, tačiau ir suaugusiems, kurie šia liga nepersirgo vaikystėje.
„Pasitikrinti, jeigu yra abejonių, galima pažiūrint ar nėra antikūnių prieš vėjaraupius. Na, o jeigu jie yra, reiškia buvo sirgimas vaikystėje, todėl nieko daryti nereikia, nes antrą kartą jais nebesergama. Tačiau, jeigu jų nėra – galima pasiskiepyti.
Tik tos vakcinos yra vadinamos gyvos susilpnintos, todėl nėščiosioms reikia viską susitvarkyti prieš nėštumą, kadangi jo metu skiepytis negalima. Tuo pasirūpinti reikėtų tris mėnesius prieš planuojamą nėštumą, nes tada ir kontaktui įvykus bus saugu, nesusirgs“, – tikina prof. dr. A. Mickienė.
Be to, dėl skiepų dėl vėjaraupių yra ir tam tikrų išimčių, nes asmenims, kurie yra imunosupresyvūs, turi nusilpusį imunitetą, ne visada yra galimos šios vakcinos. „Čia jau reikia konkrečios konsultacijos su specialistu“, – priduria pašnekovė.
Profesorė taip pat pasakoja, kad nors vėjaraupiais nesergama du kartus, tačiau yra viena blogybė:
„Virusas nepasišalina iš organizmo. Kai žmogus pasveiksta, jis lieka nerviniuose mazguose ir senatvėje, kai susilpnėja imunitetas, virusas gali reaktyvuotis dėl kažkokių ligų ar būklių ir gali sukelti taip vadinamą juostinę pūslelinę. Tai liga, kuomet atsiranda bėrimas dažniausiai šonkaulių srityse, tačiau nuo šio sindromo taip pat yra skiriamos vakcinos, ypač pagyvenusiems žmonėms.“
