karščiavimas

Jau fiksuojama gripo sezono pradžia, taip pat kasdien aptinkama vis daugiau koronaviruso atvejų. Deja, šaltojo sezono sveikatos problemos neaplenkia ir pačių mažiausiųjų.

Guvus, linksmas, smalsus ir be galo protingas šešiametis – štai toks buvo klaipėdietis Alanas Agatanovas prieš mažiau nei pusmetį. Tačiau viskas pasikeitė žaibiškai, kai jį užklupo paprastas karščiavimas – būklė buvo tokia sunki, kad berniukas 37 dienas praleido komoje. Šeimos gyvenimas pasikeitė akimirksniu – dabar Alanas kovoja su itin retu „Fires“ epilepsijos sindromu, kuris susijęs būtent su karščiavimu.

Tyrimas rodo, kad meniningitu sergantiems vaikams ir suaugusiesiems paprastai pasireiškia panašūs ligos simptomai. Tyrėjai nustatė, kad dauguma pacientų kenčia tik nuo vieno iš ligai būdingų simptomų: karščiavimo, pakitusios psichinės būsenos arba kaklo sustingimo, nors visi trys simptomai yra būdingi mirtinai infekcijai.

Gydytojai konstatuoja, kad temperatūra tikriausiai yra vienas iš dažniausių skundų, dėl kurio tėvai sunerimsta ir kreipiasi į Vaikų skubios pagalbos skyrių. Vis tik čia skubėti reikėtų ne visada. Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė doc. dr. Lina Jankauskaitė su portalu tv3.lt sutiko pasidalinti patarimais, kaip reikėtų elgtis vaikui karščiuojant.

Kokia kūno temperatūra mums pavojinga ir kada jau reikia kreiptis pagalbos? Kaip atskirti karščiavimo sukeltą šaltkrėtį nuo traukulių? Tokių klausimų respiracinių ligų įkarštyje, ko gero, kyla dažnam.  Į šiuos klausimus atsako ir patarimais pasidalino Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus gydytoja rezidentė Gabrielė Mickutė.

Šaltuoju metų laiku sergamumas peršalimu ženkliai išauga, o užduotis, padėti sergantiems vaikams jaustis geriau, užgula tėvų pečius. Tačiau net ir turint gerus ketinimus, tėvams nepavyksta išvengti klaidų. Šeimos gydytoja Marina Mickevičienė pastebi, kad dažniausiai tėvai patys nežino, kaip reikia kovoti su vaiką užklupusiomis sveikatos problemomis, ir vadovaujasi klaidingais patarimais.

Pakilus temperatūrai ir atgulus į ligos patalą kyla klausimas, kaip būtų efektyviausia gydytis, kada jau reikia gerti vaistus nuo karščiavimo, o kada – kuo greičiau skubėti pas medikus. Apie visa tai pasakoja šeimos gydytoja Toma Kundrotė. Gydytoja visų pirma pabrėžė, kad vos sunegalavus ar juo labiau jau stipriai užkilus temperatūrai reikia gultis į lovą, ilsėtis ir vartoti daug skysčių. „Jei tik yra galimybė, reikia bandyti išsveikti pačiam.

Karščiavimas – tai simptomas, su kuriuo yra tekę susidurti kone kiekvienam. Pakilus temperatūrai gali atsirasti noras kuo greičiau namų vaistinėlėje ieškoti vaistų nuo karščiavimo, tačiau farmacininkė Jelena Deksnienė pataria neskubėti ir primena, kad vaistais malšinti temperatūrą patartina tik nuo 38 laipsnių. Ji dalinasi praktiniais patarimais, kaip iki tol gintis nuo karščiavimo.

Atvėsus orams ima siausti COVID-19, gripas ir peršalimas, tad gali būti sunku nustatyti, kuri liga sukelia simptomus. Nors tiksliausią atsakymą, ar sergate COVID-19, gali duoti tyrimai, šią infekciją gali išduoti ir tam tikri simptomai. Pireksija yra vienas iš „įprastų“ COVID-19 požymių. Pasak „Zoe Covid“ programėlės, kurioje fiksuojami pagrindiniai infekcijos simptomai, pireksija yra „dažnas“ koronaviruso simptomas.

Mama ragina tėvus atmintinai žinoti meningito simptomus, nes praėjus vos šešioms valandoms po pirmųjų simptomų pasirodymo, mirė jos dukra. Siobhan O‘Carrol iš Airijos nuvyko į ligoninę patikrai, kai nėštumo metu pasijuto blogai, tačiau tą patį vakarą iš vyro sulaukė skambučio, kad jų ketverių dukra Aiobhe ėmė prastai jaustis, rašo mirror.co.uk. Vos prieš keletą valandų kalbėjusi su dukra ir sakiusi jai, kad ją be galo myli, mama nieko nebegalėjo padaryti – dukros būklė staiga pablogėjo.

Dažnas prisimena savo vaikystėje mažais spuogeliais išbertu kūnu, veidu ir net galvos oda. Išsiaiškinus, kad užklupo vėjaraupiai, neretai buvo skubama traukti briliantinę žalumą ir ja tepti kiekvieną naujai atsiradusį ligos sukeltą bėrimą. Tačiau, ar taip daryti rekomenduojama, paaiškino  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto infekcinių klinikos ligų vadovė, prof. dr. Auksė Mickienė.

Jūsų vaikas ir vėl karščiuoja? Nusiraminkite – tai rodo, kad organizmas kovoja su infekcija. Žinoma, reikia būti budriems, tačiau viena iš Jūsų pareigų – suteikti vaikui visišką ramybę ir pasitikėjimą. Juk baimė, matoma Jūsų akyse, gali papildomai išgąsdinti ir mažylį, priversti jį jaudintis dėl to, kad Jums neramu. Tad pristatome 10 dalykų, kuriuos reikia žinoti apie vaikų karščiavimą. 1) Vaikų karščiavimas yra natūrali apsauginė reakcija, rodanti, kad organizmas kovoja su ligos sukėlėjais.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje kovo 15–21 d. sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek padidėjo. Per savaitę bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis išaugo iki 14,0 atvejų 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (15,1 atvejo 10 tūkst.

Itin aktuali problema pandemijos metu – paslaugų karščiuojantiems pacientams teikimas. Štai Antakalnio poliklinika informuoja, kad jau pradėjo teikti radiologinės diagnostikos paslaugas karščiuojantiems pacientams. Siekiant apsaugoti kitus poliklinikos lankytojus, tam specialiai įrengtas atskiras įėjimas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS  centro specialistai atkreipia dėmesį, kad rudens – žiemos periodu galima susirgti infekcine mononukleoze. Ši liga pasireiškia karščiavimu, gerklės skausmu ir  limfmazgių padidėjimu. Dažniau serga  paaugliai ir jauni suaugę žmonės, ypač studentai.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pastarąją parą nepasireiškė jokių koronavirusinės infekcijos COVID-19 simptomų, be to, jis nekarščiavo keturias pastarąsias dienas, trečiadienį informavo jo gydytojas. „Prezidentas šį rytą sakė „Jaučiuosi puikiai“, – gydytojas Seanas Conley nurodė trumpame pranešime apie D. Trumpo būklę. S. Conley pranešime taip pat sakoma, kad tyrimų rezultatai rodo, kad D. Trumpo kraujyje esama į koronavirusą reaguojančių antikūnų.

Žmonės puolė masiškai skiepytis nuo sezoninio gripo. Šeškinės poliklinika į sąrašus dėl nemokamos gripo vakcinos jau įtraukė kelis tūkstančius pacientų – visi jie patenka į rizikos grupę. Maža to, kiti pacientai jau dabar skiepijasi mokamai, mat baiminasi, kad vakcinos vėliau gali ir nelikti. Gydytojai pataria, kaip prasidėjus virusų sezonui atskirti gripo ir koronaviruso simptomus.

Kiek besimptomių koronaviruso nešiotojų tarp medikų, nuolat susiduriančių su potencialia viruso grėsme ir galbūt persirgusių šia liga net nieko apie tai neįtariant? Tam išsiaiškinti inicijuotas tarptautinis tyrimas, kuriame dalyvavo ir lietuvių medikai.

Nors vaikai vos spėjo grįžti į klases, medikai jau dabar su baime laukia įsibėgėjančio rudens ir virusinių ligų sezono pradžios. Šeimos gydytojai tvirtina esantys lyg ant adatų, nes kol kas stokoja aiškios tvarkos, ką reikės daryti su karščiuojančiais vaikais ir įspėja dėl pacientų „kamščių“. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo ruožtu ramina, kad rudens sezonui pradėta ruoštis dar nuo vasaros.

Karščiavimas – tai natūrali organizmo reakcija, kai jame vyksta uždegiminiai procesai. Temperatūros pakilimą sukelia įvairių patogenų arba kitų procesų poveikis – tai gali būti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiavimą vaikams dažniausiai nulemia virusai, žymiai rečiau – bakterijos, kurių sukeliamos infekcijos gali būti net ir labai sunkios ar mirtinos.

Į portalą tv3.lt kreipėsi dėl savo ir šeimos narių būklės nerimaujanti moteris, kuri guodėsi, kad atlikus Covid-19 testą ji kartu su vaikais turi izoliuotis, tačiau, jos įsitikinimu, ypač dukrai būtina gyva gydytojo apžiūra, o karščiavimo klinika neveikianti. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiuo atveju tegalėjo patarti labai pablogėjus būklei kviesti greitąją pagalbą.  Kaip pasakojo Kupiškio rajone su šeima gyvenanti Rūta (vardas pakeistas, – aut. past.

Vaikų karščiavimas – vienas dažniausių negalavimų, dėl kurių kreipiamasi į gydytojus. Terminą „negalavimas“ norėtųsi šiek tiek patikslinti, mat karščiavimas yra gana naudingas simptomas, padedantis organizmui susidoroti su infekcija. Karščiavimo metu virusai ir bakterijos veikiami neigiamai, mat jiems aukštesnė temperatūra nėra palanki, o leukocitams, priešingai, padidėjusi bazinė kūno temperatūra kaip tik labai palanki – jie lengviau juda ir naikina patogenus.

Vaikų karščiavimas – normalus organizmo fiziologinis atsakas į bakterinę, virusinę ar kitokios kilmės infekciją. Jis gali kilti ir ne dėl infekcijos, tačiau šiaip ar taip yra viena dažniausių priežasčių, kodėl kreipiamasi į vaikų gydytojus. Pastebima, kad bent kas trečio vizito pas gydytoją priežastis – būtent nerimas dėl didesnio ar mažesnio vaiko karščiavimo.  Tėvai kartais pernelyg stipriai nerimauja dėl vaikų karščiavimo.

Šiandien duris atvėrė Kėdainių karščiavimo klinika, įsikūrusi Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (Budrio g. 5). Numatoma, kad Kėdainių karščiavimo klinika dirbs darbo dienomis po keturias valandas nuo 8 iki 12 valandos. Klinikoje dirbs 25 medicinos darbuotojai. Kėdainių raj. savivaldybės atstovų teigimu, visus Karščiavimo klinikos veikloje iškylančius klausimus numatoma spręsti kartu su Ekstremalių situacijų komisija.

Pakilusi temperatūra – vienas iš dažniausių, ypač žiemą lydinčių simptomų, signalizuojančių, kad organizmas kovoja su virusine ar bakterine infekcija. Nors kai kurie asmenys ir gerokai karščiuodami sako besijaučią „gerai“, kitiems ir vidutiniškai aukšta temperatūra gali sukelti kliedesius. Teiraujamės šeimos gydytojos, kada pakilusi temperatūra būtina sveikimui, o kada reikėtų skubėti ją mažinti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruoti 747 salmonelioze susirgę asmenys ir tai 49 atvejais mažiau nei užpernai. Didžiausias sergamumas registruotas vaikams iki 6 metų, kuris buvo iki 10 kartų didesnis nei populiacijos vidutinis. 2019 m. metais ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo tiriami septyni salmoneliozės protrūkiai.

Nuo mėginimo krimsti pieštuko grafitą iki pažastų tepimo druska – ko tik nesugalvoja moksleiviai, norėdami neiti į pamokas ir siekdami padidinti kūno temperatūrą. Gydytojai savo ruožtu sako tuo nesistebintys ir primena, kad temperatūrai padidėti ar sumažėti nebūtinos ir dirbtinės priemonės.  Antakalnio poliklinikos III Šeimos gydytojų skyriaus vedėjos Izabelės Juškienės pastebėjimu, kūno temperatūra apskritai yra labai labilus (lot. labilis - paslankus, netvirtas) dalykas.

Kas iš mūsų nebijo to laikotarpio, kai kiekvienas vaiko ar bendradarbio kosulys verčia prisidengti veidą, o rankos siekia dezinfekavimo priemonės? Gripas lengvai plinta tarp žmonių ir pasireiškia skausmingais simptomais, įskaitant galvos skausmą, šaltkrėtį, karščiavimą, kūno skausmus, kosulį ir sloga, rašoma foodprevent.com. Pykinimas ir vėmimas gali būti gripo dalis.

Vis šiltėjantys orai visus – tiek jaunus, tiek senus – išvilioja į lauką ir skatina judėti: vieni sėda ant dviračio, išsitraukia paspirtukus, kiti skuba į sodus ir daržus. Aktyvumas gerai, tačiau kuo jis didesnis, tuo didesnė ir traumų, žaizdų rizika. Kaip prižiūrėti žaizdas, kad jos kuo greičiau gytų ir negrėstų kraujo užkrėtimu? Net ir į nedideles žaizdeles nederėtų numoti ranka. Kiekvienas odos pažeidimas ne tik sukelia skausmą, bet gali sutrikdyti ir sveikatą.

Į Kauno klinikinę ligoninę iš Prienų atvežtas sunkios būklės 4 metų berniukas, kuriam iškart diagnozuotas pavojingas gyvybei meningokokas. Berniukas atvežtas pirmadienį iš Prienų, kur medikai įtarė pavojingą ligą ir nusiuntė vaiką su tėvais į Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyrių.

Dėl orų temperatūros ir klimato sąlygų kaitos esame imlesni aplink mus cirkuliuojančioms virusinėms infekcijoms, plintančioms oro lašeliniu būdu. Jeigu suserga kolega ar šeimos narys, didelė tikimybė, kad užsikrėsime ir mes.

Karščiavimas, sloga, gerklės ir balsų stygų uždegimai. Tokios ligos dažniausiai užklumpa vaikus rudenį. Alergologė-pulmonologė Indrė Plėštytė-Būtienė įvardijo pagrindinius būdus, kaip apsaugoti savo atžalas nuo šių ir panašių ligų. Su rudenišku lietumi, vėju ir pirmuoju šalčiu mažamečiai sulaukia įvairiausių ligų. Nors vieni iš jų sugeba atsilaikyti šaltesniems orams, rudenį eilės ligoninėse nemažėja. Apsilankę gydytojos kabinete, vaikai dažniausiai karščiuoja, kosėja ir sloguoja.

Aušra Jakubonytė, LRT.lt Gydytojai primygtinai pataria neignoruoti ilgą laiką kamuojančios net keliomis laipsnio dalimis pakilusios kūno temperatūros, nes ji gali liudyti labai rimtas ligas: reumatinius negalavimus, tuberkuliozę, onkologinius susirgimus ar depresiją. „Yra turbūt tūkstantis ir viena priežastis, dėl ko gali laikytis šiek tiek pakilusi temperatūra. Aš rekomenduočiau pasirodyti gydytojui“, – pataria šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Zarasų rajone gegužės 20 d. nuo erkinio encefalito mirė 68 m. vyras. Erkinio encefalito diagnozę gegužės 27 d. patvirtino Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Gegužės 18 d. vyras dėl karščiavimo, šaltkrėčio, bendro silpnumo ir nuovargio kreipėsi į medikus ir tą pačią dieną buvo paguldytas į ligoninę. Ligonio būklė blogėjo, gegužės 20 d. jis mirė. ULAC duomenimis, Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu didėja.

Lengvas karščiavimas dieną ar dvi, savaitę ar net mėnesį gali būti tiek ligos, tiek individualios organizmo sandaros požymis. Nežymus karščiavimas, toks būdingas pirmiesiems sezoniniams peršalimams, paprastai išgąsdina labiausiai. Termometras rodo 37–37,2 laipsnio, atrodo, neturėtum būti mirtinas ligonis, tačiau dažnai net iš lovos pakilti nėra jėgų. Būna ir atvirkščiai: jautiesi sveikas it ridikas, tačiau tie keli laipsniai vis tiek atkakliai laikosi.

Olandijos mokslininkai nustatė, kad priartėjus prie draugo, šeimos nario ar mylimo žmogaus per 60 centimetrų, mūsų kūno temperatūra pakyla net dviem laipsniais. Vis dėlto, temperatūrą veikia ne tik malonios emocijos. Ji dažniausiai pakyla karščiuojant, kai organizmas kovoja su ligos sukėlėjais. Aukšta temperatūra gali būti pavojinga, todėl susirgus svarbu ją stebėti. Kada susirūpinti? • 37–38 laipsniai – dar nedidelė temperatūra.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras šią savaitę gavo pranešimą apie nustatytą leptospirozės atvejį. Ši liga diagnozuota asmeniui, kuris skundėsi staiga prasidėjusiu karščiavimu iki 40 laipsnių Celsijaus, sloga, gerklės, galvos, kojų raumenų skausmais, kosuliu, vėliau vargino ir prasidėjęs pykinimas, pilvo skausmai, atsirado geltos požymių, inkstų pažeidimo bei meningito reiškinių.

Artinantis žiemai vis daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, kuriose ne visada užtikrinamas pakankamas vėdinimas, o susidariusi drėgna ir šilta aplinka tampa puikiausia terpe plisti virusams ir užkrečiamoms ligoms. Šaltuoju metų laiku gydymo įstaigas užplūsta pacientai, sergantys įvairiomis peršalimo ligomis bei virusinėmis infekcijomis, kurių dažniausiai pasitaikanti ir plačiausiai pasireiškianti rotavirusinė infekcija arba  paprasčiau vadinamas roto virusas.

Esant permainingiems orams daugėja susirgusiųjų infekciniais kvėpavimo takų uždegimais. O gripo virusas atveria kelius bakterinėms ligoms, sukeliančioms komplikacijas. Todėl specialistai žmonėms pataria imtis visų saugumo priemonių vos sunegalavus, o priklausantiems rizikos grupėms nedelsiant pasiskiepyti, praneša LTV „Panorama“. Penkerius metus donoro širdį nešiojantis vilnietis Rimvydas Vekerotas daugiau nekreipti dėmesio į, atrodo, paprastą ligą – gripą – nesiryžtų.