1) Vaikų karščiavimas yra natūrali apsauginė reakcija, rodanti, kad organizmas kovoja su ligos sukėlėjais. Aukštesnė temperatūra netinkama virusams ir bakterijoms, o štai imuninės sistemos elementams ji padeda geriau atlikti savo funkcijas. Įrodyta, kad pakilusi kūno temperatūra lėtina virusų ir bakterijų dauginimąsi. Be to, tai puikus indikatorius, nurodantis, ar vaiko būklė gerėja, ar blogėja.
2) Dažniausiai vaikų karščiavimas susijęs su viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, kurias paprastai sukelia virusai. Retesniais atvejais „pasidarbuoti“ gali ir bakterijos, be to, karščiavimas gali būti susijęs su kitų organų sistemų infekcijomis, pavyzdžiui, ne taip jau ir retai pasitaiko virškinimo trakto ar šlapimo takų infekcijų.
3) Karščiavimą pagal savo eigą būtų galima skirstyti į „gerąjį“ ir į „blogąjį“ karščiavimą. „Gerojo“ karščiavimo metu vaikas jaučiasi gana stabiliai, jis geria skysčius, domisi įprasta veikla ir žaidimais. Blogojo karščiavimo metu vaikas vangus, temperatūra gana aukšta ir (arba) staigiai kylanti, jos neveikia arba nepakankamai veikia vaistiniai preparatai, atsiranda kitų pavojaus signalų. Taip vadinamą gerąjį karščiavimą dažniau sukelia virusai, o štai blogojo karščiavimo kaltininkės dažniausiai jau bakterijos ir toks karščiavimas gali pranešti apie sunkesnes ligas, kurioms būtinas skubus gydymas. Šis skirstymas padeda geriau atskirti, kada vaiko būklė stabili, o kada reikia skubesnės pagalbos.
4) Pavojaus signalai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį ir nedelsiant kreiptis į medikus: vaikas negeria skysčių ir matoma skysčių praradimo požymių, pavyzdžiui, sausos lūpos ir gleivinės, nesišlapinama ar net vemiama. Taip pat greitesnės reakcijos reikia, kai vaikas vangus, mieguistas, jo temperatūra aukštesnė nei 39-40 laipsnių ir jos neveikia arba beveik neveikia tinkamomis dozėmis sugirdyti vaistiniai preparatai. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į įvairius odos bėrimus, ypač jei jie neblykštantys. Taip pat reikia stebėti, ar vaikui nepasireiškia traukuliai ir nepakinta odos būklė, ar nepasireiškia kiti neraminantys simptomai.
5) Vaiko būklę reikia stebėti ne tik dienos, bet ir nakties metu. Dažniausiai temperatūra pakyla būtent naktį arba paryčiais. Jei vaikas jaučiasi gana gerai, tuomet jį galima gydyti ir namuose. Jei tai kūdikis arba labai mažas vaikas, visuomet geriau pasitarti su gydytoju (tai daryti verta bet kokiu atveju – juk galima susisiekti ir telefonu). Ypatingai daug atidumo reikia kūdikiams iki 3-6 mėnesių – jų termoreguliacijos procesai dar visiškai nesubrendę.
6) Dvi populiariausios vaistinės medžiagos, skirtos vaikų karščiavimui mažinti, yra paracetamolis ir ibuprofenas. Jas reikia vartoti pagal vaiko kūno masę, atsižvelgiant į kitus šių vaistų pakuotės lapeliuose nurodytus įspėjimus. Ibustar yra uždegimą slopinantis ir skausmą malšinantis vaistinis preparatas (nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, NVNU), pasižymintis karščiavimą mažinančiomis savybėmis (antipiretikas). Ibustar vartojamas trumpalaikiam karščiavimo mažinimui bei silpno ar vidutinio stiprumo skausmo malšinimui. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų vaiko sveikatai.
7) Karščiavimo metu skysčių poreikis stipriai padidėja, tad vaikas jų turi suvartoti daugiau nei įprastai. Tinkamiausias – vanduo, tačiau jei mažylis jo atsisako, verta išmėginti žolelių arbatas, skiestas sultis ir kitus mėgstamus jo gėrimus. Žindomiems vaikams dažniau turi būti pasiūloma krūtis. Jei vaikas visiškai negeria, būtina kreiptis į gydytoją, kad jo organizmas neprarastų pavojingo kiekio skysčių.
8) Nieko tokio, jei vaikas keletą kartų atsisako maisto. Svarbiausia, kad jis pakankamai gertų. Apetitas grįš, kai tik mažylis pasijus geriau. Galima pamėginti pasiūlyti mėgstamesnių ir lengviau virškinamų patiekalų, pavyzdžiui, grūdinių blynelių su vaisiais ar vištienos sultinio su makaronais.
9) Karščiuojančiam vaikui reikia ramybės ir patogumo. Vis dėlto jei jis nori žaisti, reikėtų jam leisti tai daryti namuose. Karščiuojantis vaikas į lauką nevedamas ir geriausia palaukti bent parą nuo karščiavimo pabaigos. Taip pat negalima vaiko vestis į svečius ar į kitas viešas vietas.
10) Jei karščiavimas nepraeina per 3-5 diena, o vaiko būklė negerėja arba net blogėja, be to, atsiranda jau minėtų pavojaus signalų požymių, tuomet būtina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Joje reikės pasakyti, kokie vaistai ir kokiomis dozėmis buvo vartojami bei kokios papildomos gydymo priemonės taikytos – apie tai specialistams reikėtų papasakoti kuo plačiau ir tiksliau. Galima netgi kartu su savimi pasiimti vartotų vaistų pakuotes.
