Tėvai kartais pernelyg stipriai nerimauja dėl vaikų karščiavimo. Pasirodo, kad kai kurie jaučia baimę, susijusią su tuo, kad jų vaikas sukarščiuos (išskiriama karščiavimo fobija, kuri tėvus priverčia imtis vaistinių preparatų netgi tada, kai to tikrai nereikia).
Pirmiausiai reikėtų nusiraminti ir suprasti, kad vaikų karščiavimas – sveikos ir stiprios imuninės sistemos požymis, mat ji pati mėgina kovoti su ją puolančiais kenkėjais. Pakilusi kūno temperatūra sudaro neigiamas sąlygas virusų ir bakterijų dauginimuisi. Palankios sąlygos sukuriamos imuninės sistemos ir jos komponentų „veikimui“. Nedidelis karščiavimas nervų sistemos nepažeidžia, o dėl neraminančių simptomų visuomet verta kreiptis į gydymo įstaigą.
Žinoma, vaiko būklę būtina vertinti tik individualiu atveju – jei temperatūra pakilusi nedaug, pavyzdžiui, iki 38,5 laipsnių Celsijaus, jos mažinti specialiais vaistais net nerekomenduojama, nebent vaikas jaučiasi blogai, sumažėjęs jo aktyvumas, jis atsisako gerti – matomas akivaizdus diskomfortas dėl nedidelio karščiavimo. Pavyzdžiui, ibuprofenas (jo sudėtyje turi Ibustar geriamoji suspensija vaikams) pasižymi temperatūrą, skausmą ir karščiavimą mažinančiomis savybėmis, tad dauguma atvejų ši vaistinė medžiaga veiksmingai pagerina vaikelio savijautą – jis tampa aktyvesnis, vėl domisi aplinka, geria daugiau skysčių, geriau valgo ir miega, nejaučia skausmo. Kitas itin populiarus vaistinis preparatas – paracetamolis (acetaminofenas), tačiau jis, priešingai nei ibuprofenas, nepasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir veikia šiek tiek trumpiau. Kai kuriais atvejais rekomenduojama šias vaistines medžiagas keisti tarpusavyje, pavyzdžiui, jei per 3-4 valandas nuo ibuprofeno ar paracetamolio pavartojimo nesulaukta reikiamo efekto, tuomet galima pamėginti duoti kitą vaistinę medžiagą, bet tik rekomenduojamą jo dozę. Be abejonės, dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina tartis su gydytoju arba vaistininku – tai itin svarbu tuomet, kai vaikas serga gretutinėmis ligomis, jis yra kūdikis arba labai mažas vaikas ir yra kitų rizikos faktorių. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Dėl didesnės temperatūros (karščiavimu paprastai laikoma didesnė nei 38,5 laipsnių Celsijaus temperatūra) visuomet verta tartis su vaiko gydytoju, ypač jei pastebima ir kitų neraminančių simptomų, pavyzdžiui, vaikas itin vangus, jo oda ir gleivinės sausos, ant odos atsiradę neaiškių bėrimų arba jei karščiavimas trunka ilgiau nei 5 paras. Ypatingai būklę stebėti reikėtų ir kūdikiams bei mažiems vaikams – jie jautresni temperatūros šuoliams ir greičiau netenka skysčių. Tokiu atveju dauguma gydytojų paskiria tinkamiausius antipiretikus, paaiškina, kaip juos dozuoti pagal vaiko svorį, kas kiek laiko duoti vaistinio preparato ir į ką dar atkreipti dėmesį. Svarbiausia karščiavimo atveju yra užtikrinti reikiamą hidrataciją ir tausojantį režimą – vaikelis turėtų gerti daug skysčių ir kuo daugiau ilsėtis.
Taip pat reikėtų atminti, kad temperatūrą mažinančių vaistinių preparatų pirminė funkcija yra ne sumažinti pačią temperatūrą, o padėti vaikui pasijusti geriau. Apskritai, visų vaistų, tarp jų ir antipiretikų, vartojimas turėtų būti racionalus. Neteisingai vartojant vaistinius preparatus visuomet kyla perdozavimo rizika, svarbių ligos simptomų nuslopinimo rizika (dėl ko gali būti sunkiau įvertinti vaiko būklę ir nustatyti tikslią diagnozę). Be to, reikėtų suprasti, kad bet kokie vaistai turėtų būti rekomenduoti tik gydytojo, mat tėvai gali ir nežinoti, kad vieno vaisto ar kelių vaistų derinys vaikui nerekomenduojamas dėl tam tikrų rizikos faktorių, pavyzdžiui, inkstų sutrikimų. Tad linkime kuo daugiau sveikatos Jums ir Jūsų šeimai!
