valgiai

Kūčios, Kalėdų išvakarės, jos užima labai svarbią vietą mūsų tautiniame pavelde. Tai, pirmiausia, šeimos šventė, kai visi šeimos nariai susirenka prie bendro stalo. Senose lietuvių tradicijose pagrindinė vertybė buvo bendruomenė: šeima, giminė, gentis. Susėdus prie Kūčių stalo pagerbiamos ir mirusiųjų vėlės (vaišės ant stalo skirtos ir joms). Tad, ši vakarienė yra ir gyvųjų ir mirusiųjų. Kūčios, tai ir krikščionybės ir mūsų senųjų tradicijų santarvė.

Dvylika Kūčių patiekalų ant stalo ir mūsų šalies tradicijos apsuka ne galvą, o dažniausiai pilvą daugeliui lietuvių. Kaip su šiuo švenčių iššūkiu susitvarko garsios Lietuvos sportininkės? Ką jos mieliausiai gamina ir ragauja nuo šventinio stalo ir kaip kitądien kyla į treniruotę? Pasirodo viskas daug paprasčiau... Lietuvos paplūdimio tinklinio žvaigždė 21 metų Monika Povilaitytė tv3.lt pasakojo, kad nuo Kūčių stalo nepakyla, kol nepatikrina visų patiekalų skonio.

Įsijautus į šventinių patiekalų ruošimą užmirštame detales, kaip Kalėdinio stalo dekoravimas. Vakarienės stalo puošmenos padeda sukurti džiugią nuotaiką, o susirinkę svečiai pasijaučia maloniai nustebinti, kad jaukiam pasisėdėjimui apgalvojote visas detales. Kalėdų stalo dekoravimui dažnam gali pritrūkti idėjų, ypač, kai galva ūžia nuo kitų šventinių rūpesčių.

Turbūt nėra pasaulyje žmogaus, kuriam nepatiktų valgyti restorane ar kavinėje. O ypač dažnai tokiose vietose lankomės atostogų metu. Ir nors toks vizitas dažniausiai yra malonus, turėtumėme atkreipti dėmesį į keletą maisto produktų – ypač, kai lauke tvyro karštis. Tai, kad pupelių ar liucernos daigai yra sveikas maistas, žino kiekvienas vaikas. Tačiau kartais tai gali ir suklaidinti.

Nuo seno Velykų stalui kiekviena šeima išsikepa pyrago, patiekia mėsiškų valgių ir būtinai margučių. Juos muša, ritinėja, dovanoja vaikams, atėjusiems pasveikinti kaimynams. Anksčiau apeiginis Velykų stalas būdavo apkraunamas ir kitais valgiais: kiaulės galva arba paršeliu su žalumynais, žvėriena, sūriu, sviestu, keptu avinėliu. Stalą dažnai puošdavo žalumynų girliandos. Deja, daugelis senovinių Velykų papročių nunyko XX a. 1-ojoje pusėje.

Užsienyje jau pabuvoję gali pasakyti, kurie iš čia išvardytų dalykų yra tiesa. Ko gero, šį sąrašą dar būtų galima pildyti ir jis nesibaigtų – juk kiekvieno patirtis ir poreikiai skirtingi.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį sostinėje prasideda visą savaitgalį truksianti, jau 411 kartą rengiama Kaziuko mugė. Svarbiausias šių metų Kaziuko mugės priesakas − „Derėkis ir lauk magaryčių!“. Visą savaitgalį tradicinėje Kaziuko mugėje sostinės gyventojai ir svečiai galės įsigyti rankdarbių, paragauti įvairių Lietuvos regionų valgių. Organizatorių teigimu, šventinės Kaziuko mugės svečių šiemet lauks dar daugiau naujovių, atrakcijų ir pramogų.

Italijos fotografė Gabriele Galimberti savo nuotraukose užfiksavo įvairių patiekalų nuotraukas iš viso pasaulio. Ji apkeliavo 58 šalis, kuriose nufotografuodavo močiutes ir jų pagamintus valgius. Kiekvienoje nuotraukoje galima pamatyti tradicinius patiekalus, kurie ne tik skaniai atrodo, bet ir pasako apie šalies papročius iš kultūrą.

Tinklapis metro.co.uk pateikia 10 pačių keisčiausių, brangiausių ar kitaip išsiskyrusių maisto patiekalų sąrašą.   10. Žiurkės kebabas Kinijoje žmogus atsidūrė ligoninėje po to, kai jis suvalgė kebabą su žiurkės mėsą pakelės užeigoje. 9. Tangelo Mokslininkų grupė sugalvojo sukurti vaisių, kuris būtų mandarino ir greipfruto mišinys. 8. Lemato Kita mokslininkų grupė genetiškai sukūrė citrinos ir pomidoro mišinį.

Man nelabai aišku, kaip lietuviškai pavadinami tokie dalykai, kurių Lietuvos žemėje augančių nemačiau, apie kuriuos savo jaunose dienose nebuvau girdėjusi. Pavyzdžiui, avinžirniai. Kitose šalyse jie vadinami „garbanzo pupomis“, „turkiškais žirniais“, net „viščiukų žirniais“. Taip ir neaišku, iš kur atsirado lietuviško pavadinimo ryšys su avinais. Nors kai kur rašo, kad tai archajiška kultūra, senovėje auginta ir Lietuvos kaimuose, bet tokiais rašymais sunku patikėti.

Lukrecijus TUBYS„Dietologinė terapija“ - taip savo specialybę įvardija jau antrus metus Londone gyvenantis ir besimokantis alytiškis Vytis Vepštas. Supratęs, jog vien pasirinkę tinkamą mitybą galime išsigydyti daugybę ligų, tuometės Panemunės vidurinės mokyklos absolventas nusprendė savo gyvenimą skirti šiam mokslui. Ką Vytis galėtų mums patarti prieš dedant ką nors į burną? – Kaip su­si­do­mė­jai šiuo moks­lu? – Tuo do­miuo­si jau tur­būt pus­tre­čių ar tre­jus me­tus.

Išsvajotos vasaros laukėme taip ilgai, o ji jau baigia prabėgti. Nors paskutinė vasaros šventė – Žolinės – jau praėjo, vasaros pabaigtuvės tęsiasi. Tad nebijokite paeksperimentuoti ir šeimos narius, draugus ar kaimynus nustebinti netikėtais maisto patiekimo būdais ar netradiciniais užkandžiais. Šįkart siūlome keletą paprastų receptų, kurie nepaliks abejingų, o vasaros išleistuvių stalą pavers ypatingu.

Sumuštiniai, picos, suvožtiniai – tokie patrauklūs ir skanūs žodžiai! Sumuštinių istorija driekiasi net iki I a. pr. Kr., o atrodytų, kad tai toks paprastas ir elementarus patiekalas, taip? Ką gi, gal reikėtų sužinoti, kokie yra naujų senų skanėstų receptai? Prie ištakų – skanioji sumuštinių istorijos pradžia Pirmą kartą sumuštiniai buvo paminėti žydų rabino Hilelio, gyvenusio 1 a. pr. Kr – 1 a. Šis žmogus buvo vargšas, tačiau labai žinomas išminčius.

Olimpinio parko teritorijoje esantis olimpinis kaimelis – išskirtinai sportininkų, trenerių ir specialistų gyvenamoji vieta. Nuo kruvinų įvykių 1972 metų Miuncheno olimpiadoje atletų gyvenamoji vieta pradėta griežtai saugoti, tad nenuostabu, kad ir Londone ši teritorija aptverta trijų metrų aukščio spygliuota viela bei stebima apsaugos kamerų. Į Londono olimpinį kaimelį patekti galima tik su specialiu leidimu.

Pietiniame Kinijos Guangsi-Džuangų autonominiame regione policija konfiskavo daugiau nei 3 tūkst. 600 kontrabanda atgabentų krokodilų, kurie būtų panaudoti egzotiniams patiekalams, remdamasi naujienų agentūra „Xinhua“ skelbia „RIA Novosti“. Reti Siamo krokodilai buvo konfiskuoti Kinijos ir Vietnamo pasienyje. Kontrabandininkai juos būtų pristatę į restoranus Kinijoje. Veterinarai teikia medicininę pagalbą nykstantiems ropliams.

Mūsų organizmo gebėjimas pasisavinti skirtingas maistingąsias medžiagas priklauso nuo paros meto. Kaip tik remdamiesi minėtu faktu specialistai ir sukūrė vadinamąją chronodietą. Ji, skirtingai nuo kitų dietų, neturi nieko bendra su maisto ribojimu ir tuo labiau – badavimu. Tačiau reikalauja negailestingos disciplinos: laikantiesiems chronodietos privaloma maitintis griežtai nurodytomis valandomis ir valgyti konkrečiam paros laikui skirtus produktus.

Cardiffo kalėjime planuojama atverti restoraną, kuriame patiekalus ruoš kaliniai. Jeigu jūsų negąsdina faktas, kad prieš įeinant jus apieškos nuo galvos iki kojų, o virtuvėje  darbuosis ir jums patiekalus neš nusikaltėliai, tuomet turėtumėte apsilankyti. Šis restoranas yra labdaros organizacijos strategijos, pagal kurią siekiama kaliniams suteikti profesines kvalifikacijas, idant išėję jie būtų pasiruošę pradėti kitokį gyvenimą, dalis.

Kalėdų valgiai daugelyje pasaulio šalių panašūs, neįsivaizduojami be kalakuto, vištos, anties ar žąsies. Tačiau šiemet gurmanams siūloma ir netradicinių receptų – paragauti ryklių, stručių, bizonų ar specialiai keptos avienos, praneša „Panorama“. Anot kalbintų mėsos gamybos ir perdirbimo įmonės darbuotojų, kasdien pirkėjai neskanautų ryklio, bet per šventes jie tampa gurmanais, ieško netradicinio patiekalo ar gaminio kuriuo galėtų pavaišinti svečius.

Lietuviai dažnai akcentuoja, kad vienas svarbiausių mūsų kultūros bruožų pagarba tradicijoms ir archajiškų papročių išlaikymas, bet ar tikrai šiandienos švenčių tradicijos mažai kuo skiriasi nuo tų, kurios buvo gajos, tarkime, prie šimtą metų? Lietuvos liaudies kultūros centro Papročių ir apeigų poskyrio vadovė Nijolė Marcikevičienė kalbėdama apie šių dienų populiarius žiemos švenčių papročius ir tradicijas sakė: „Pats geriausiai išsilaikęs paprotys – Kūčių vakarienė.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai sako, kad pasiruošimas šventei – ne tik maisto gaminimas, bet ir namų puošimas bei tvarkymas, dovanėlių pirkimas, pakavimas, tai didelė emocinė įtampa žmogui, kuri gali tapti ir širdies, ir virškinimo trakto negalavimų priežastimi. Dauguma žmonių jau dabar galvoja, kuo padengs Kūčių vakarienės stalą, kokie patiekalai bus gaminami, ką reikia nusipirkti iš anksto, kuo nustebinti svečius bei artimuosius Šv.

Pasirodo, kad restorane apsilankę klientai kartais išsako tokius pageidavimus, kuriuos darbuotojai vargiai ar gali išpildyti. Kad būtų aiškiau, susipažinkite su keliomis tokiomis istorijomis: 1.  Prašymas, kad virėjas pagamintų iš namų atsineštą lankytojo žuvį. „Kartą vienas vyriškis, rankose nešinas žuvimi, priėjo prie virėjo ir paprašė ją jam pagaminti. Virėjui tai pasirodė gana keista, nes restoranas net negamina žuvies patiekalų.

„Visi grybai valgomi, kai kurie – tik vieną kartą“, – šis posakis labai tinka prasidedant grybavimo sezonui. Mūsų šalyje auga apie 1 500 rūšių grybų. Apie 30 rūšių gali sukelti apsinuodijimą. Dar apie 40 yra nuodingi tik žali ir tinka valgyti specialiai juos paruošus. Pasak toksikologų, mirtinai nuodingi grybai – žalsvoji musmirė, blyškioji arba smailiakepurė ir baltoji musmirės. Rinkite pažįstamus grybus 2000 metais musmirėmis apsinuodijo ir mirė 7 žmonės.

Nuo šiol Balsas.lt kiekvieną savaitę rasite naujos šalies virtuvės aprašymą ir po tris tos šalies patiekalus. Šiame straipsnyje susipažinsite su Gruzijos virtuve. Gruzija - nedidelė šalis Euroazijos Kaukazo regione, kurios kaimyninės šalys yra Rusija, Turkija, Armėnija ir Azerbaidžanas, o iš Vakarų pusės Gruziją supa Juodoji jūra. Gruzija garsėja savo gamtos įvairove: jūra, unikalaus grožio Kaukazo kalnais, vaizdingais slėniais, srovingomis upėmis, didelio ploto miškais.

Kas tinka automobilio varikliui, tinka ir skrandžiui? O gal norite paskanauti pusgaminių, pamargintų vabalėliais? Astma, hiperaktyvumas, vėžys, migrena, mutageniškumas – jau nekalbant apie „smulkesnius“ nemalonumus, kurių galima sulaukti užkandus prekybos centruose pagamintų mišrainių, bandelių, kepsnių ir pan. Kai kurie iš priedų – užsienyje net uždrausti, tačiau – ne Lietuvoje.

Apie tai, ką gardaus rengia artėjančių švenčių stalui, pasakoja žinomi Lietuvos žmonės. Parlamento vadovė Irena Degutienė ruošdama Kūčių vakarienę nė kiek neprimena griežtos politikės, valdančios viso Seimo darbą. O ir gausiai šeimynai ji verda paprastą, bet gardų, kvapnų patiekalą - miško grybų auseles. Seimo pirmininkė Irena Degutienė šventinio Kūčių stalo neįsivaizduoja be tradicinių šeimos virtinių su grybų įdaru.

Viena žinomiausių Lietuvos lengvaatlečių maratonininkė Živilė Balčiūnaitė, paklausta apie mėgstamiausius patiekalus, tvirtino, kad ji maistui turi būti išranki, antraip sunku būtų pasiekti aukštų rezultatų. O bėgant ilgas distancijas reikia daug ir kokybiško „kuro". „Valgau viską, kas sveika ir skanu.