Olimpinio parko teritorijoje esantis olimpinis kaimelis – išskirtinai sportininkų, trenerių ir specialistų gyvenamoji vieta. Nuo kruvinų įvykių 1972 metų Miuncheno olimpiadoje atletų gyvenamoji vieta pradėta griežtai saugoti, tad nenuostabu, kad ir Londone ši teritorija aptverta trijų metrų aukščio spygliuota viela bei stebima apsaugos kamerų.
Į Londono olimpinį kaimelį patekti galima tik su specialiu leidimu. Jeigu norite nueiti toliau nei į tarptautinę zoną, kur sportininkai pasimato su savo draugais ir artimaisiais, reikia užsirašyti iš anksto ir paprašyti, kad jūsų šalies atstovas palydėtų per olimpinį kaimelį.
2008 metais gegužę statyti pradėtame olimpiniame kaimelyje gali gyventi apie 17 tūkst. sportininkų ir oficialių asmenų. Čia yra restoranai, parduotuvės, medicinos ir laisvalaikio zonos, didžiulės atviros erdvės. Po olimpinių žaidynių kaimelis virs nauju gyvenamuoju rajonu rytų Londone. Naujakuriams bus pasiūlyta 2818 naujų būstų.
Kuo išskirtinis Londono olimpinis kaimelis? Kaip portalui Balsas.lt sakė Lietuvos olimpinės misijos vadovas Algirdas Raslanas – savo britiška virtuve.
„Nedideli maisto kioskeliai išsidėstę visame kaimelyje. Ten galima pasiimti kavos, šviežių vaisių, pyragėlių, gėrimų. Pirmą kartą per olimpinių žaidynių istoriją kaimelyje išskirta rūkymo vieta. Anksčiau buvo deklaruojama, kad negalima rūkyti, bet žmonės vis tiek rasdavo būdų tai daryti. Čia viskas oficialu“, – pasakojo A. Raslanas.
Anot jo, didelis dėmesys skiriamas saugumui, transporto reguliavimui. „Išskirtiniausia naujovė – pats kaimelis suprojektuotas taip, kad iš visų pusių labai patogu nueiti į pagrindinius taškus. Tarptautinė zona, valgykla ir transportas“, – komentavo jis.
Anot Lietuvos olimpinės misijos vadovo, protingai sumąstyta prie poilsio zonų įrengti angliškas pieveles. Nedidelės gamtos oazės pritaikytos paukščiams, galima pasigrožėti laukine gamta, augalais ir panašiai. „Čia gražus parkas – sportininkai turi, kur treniruotis. Ateityje bus gražus parkas – liks vietos gyventojams ir turistams“, – teigė A. Raslanas.
