Man nelabai aišku, kaip lietuviškai pavadinami tokie dalykai, kurių Lietuvos žemėje augančių nemačiau, apie kuriuos savo jaunose dienose nebuvau girdėjusi. Pavyzdžiui, avinžirniai. Kitose šalyse jie vadinami „garbanzo pupomis“, „turkiškais žirniais“, net „viščiukų žirniais“. Taip ir neaišku, iš kur atsirado lietuviško pavadinimo ryšys su avinais. Nors kai kur rašo, kad tai archajiška kultūra, senovėje auginta ir Lietuvos kaimuose, bet tokiais rašymais sunku patikėti. Avinžirnius augina Indijoje, Pakistane, Turkijoje, Irane, Sirijoje, Meksikoje, nes jiems reikalingas subtropinis klimatas. Negi kada nors buvo toks Lietuvos kaime?
Arabų šalyse ir Indijoje avinžirniai auginami ir valgomi nuo senų senovės, o patiekalų su jais daugybė. Tai vieni vertingiausių ankštinių augalų, kuriuose, anot mitybos specialistų, baltymų yra tiek pat, kiek jautienoje ar vištienoje, daugiau negu kiaulienoje. O riebalų tai nėra! Ir jokio gyvulio dėl tų baltymų užmušti nereikia, todėl avinžirnius ypač vertina vegetarai. Indijoje, kur net 40 proc. gyventojų yra vegetarai, avinžirnių miltai naudojami taip gausiai, kaip mūsuose kvietiniai, o sriuboje jie pakeičia mums įprastas bulves. Artimųjų Rytų šalyse avinžirnius trina į paštetą, vadinamą humusu, arba kepa mums kotletus primenančius falafelius. Dar vienas dalykas avinžirnių naudai – reguliariai juos vartojant, organizme pastebimai sumažėja cholesterolio. Pati nematavau, bet visur taip rašo, tai gal patikėkime. O svarbiausias argumentas tas, kad avinžirniai yra skanūs.
Vienintelis trūkumas – jie labai kieti, todėl prieš verdant būtina bent šešias valandas pamirkyti. Na, bet juk tai nėra sunkus darbas. Užpili šaltu vandeniu ir palieki. Svarbu paimti tinkamo dydžio indą, nes brinkdami jie padidėja kokius keturis kartus. Jei išmirkytų avinžirnių neišverdame po pusės paros, jei, sakykim, atsitinka taip, kad praeina ūpas juos tądien virti, tada reikėtų bent jau nupilti vandenį, kad nepradėtų rūgti. Palaikius 3-4 dienas (du kartus per dieną nuplaunant ir nupilant vandenį), avinžirniai pradės dygti ir tai yra nuostabiai geras dalykas. Dygstantis žirnis juk yra tikras gamtos stebuklas, kuriame atsiranda tokių fermentų ir vitaminų, kurių jame anksčiau nebuvo. Tinka tiems receptams, kuriuos aprašysiu. Išverda greičiau. Tiesa, galima pirkti konservuotus jau gatavai išvirtus avinžirnius. Irgi tiks.
Mirkyti (arba daiginti) avinžirniai išverda gana greitai. Reikia virti nesūdytame vandenyje. Italai virdami kartais įberia sodos. Indai įmerkia pakelį arbatos. Avinžirniai tinka daugeliui sriubų. Galima šiek tiek dėti į ryžių patiekalus, ypač į plovą. Galima maišyti su perlinėmis kruopomis. Esu radusi net ir avinžirnių deserto receptą – jie paskrudinami meduje su kvapniais prieskoniais. Kol kas nebandžiau, tad rašau kelis išbandytus receptus.
Skrudinti avinžirniai
Jums reikės:
• 1 stiklinės virtų avinžirnių,
• 1 šaukšto alyvuogių aliejaus,
• cinamono lazdelės,
• druskos, juodųjų maltų pipirų,
• žiupsnelio grūstos kalendros.
Keptuvėje įkaitiname aliejų. Cinamono lazdelę perlaužiame į kelias dalis ir pakepiname, kad sustiprėtų kvapas. Ten pat suberiame grūstą kalendrą. Nuo virtų avinžirnių gerai nuvarviname skystį, suberiame į keptuvę ir paskrudiname, retsykiais pamaišydami. Užberiame druskos ir juodų maltų pipirų.
Avinžirnių troškinys su daržovėmis
Jums reikės:
• 1 stiklinės virtų avinžirnių,
• 1 raudonojo svogūno,
• ½ raudonosios paprikos,
• 1 nedidelės morkos,
• 2 šaukštų aliejaus,
• kelių džiovintų pomidorų arba šaukšto pomidorų pastos,
• 2 šaukštų citrinos sulčių,
• 2 skiltelių česnako,
• žiupsnelio cukraus,
• žiupsnelio aitriosios paprikos miltelių,
• druskos,
• saujos petražolių.
Svogūną smulkiai supjaustome. Keptuvėje įkaitiname aliejų, suberiame svogūnus su trupučiu cukraus ir pakepiname maišydami. Po kelių minučių suberiame virtus avinžirnius. Kepiname maišydami. Suberiame gabalėliais pjaustytą papriką ir šiaudeliais supjaustytas morkas. Įberiame aitriosios paprikos miltelių ir smulkiai supjaustytus džiovintus pomidorus arba pomidorų pastą. Įberiame druskos. Kaitiname pamaišydami, kol daržovės suminkštėja. Išjungę ugnį, užpilame citrinos sulčių, užberiame smulkinto česnako ir kapotų petražolių. Išmaišome.
Skanu ir kol šilta, ir atvėsus.
Pagal aprašytą receptą, šiek tiek pakeitus prieskonius, galima pasigaminti indišką troškinį. Vietoj aliejaus naudokime išvalytą sviestą ghee. Jame pakepinkime ciberžolę, maltą indiškąjį kmyną, kardamoną, cinamoną, maltą kalendrą ir žiedeliais supjaustytą aitriąją papriką. Suberkime virtus avinžirnius, smulkiai tarkuotą imbierą, paprikos ir morkų gabaliukus. Užpilkime kelis šaukštus vandens, kuriame virė avinžirniai, įberkime druskos ir ant nedidelės ugnies patroškinkime, kol daržovės suminkštės. Užbarstykime kapotais kalendrų lapeliais. Kvapni egzotika!
Ar jaučiate, kaip su kiekvienu šaukštu mažėja cholesterolio kiekis jūsų kraujyje?
Lija
