valerijus morozovas

Lėtinis nuovargis, atrodo ne toks akivaizdus ir pavojingas, kaip, tarkim, kojos lūžis, vis tik jis iš esmės blogina žmonių gyvenimo kokybę ir savijautą, o ilgainiui gali prasidėti ir daugybė kitų ligų.

Kad ir koks nemalonus būtų peršalimas, gera žinia, jog jis praeina savaime. Tiesa, norint pagyti greičiau, reikia laikytis kelių taisyklių – duoti organizmui ilsėtis ir šiltų skysčių. O ar gali sveikimą paspartinti pirkis ir tokios netradicinės medicinos priemonės kaip ant krūtinės dedami svogūnai? Plačiau apie tai papasakojęs šeimos gydytojas Valerijus Morozovas teigė, kad pirtis peršalus gali būti geras sprendimas, tik viską būtina daryti su saiku.

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas žodžio kišenėje neieško – pasak jo, daugelis raktų sveikatai išsaugoti ir padėti sau jau susirgus yra paties žmogaus rankose. Vis tik dažnas to nenori suprasti ir ieško lengvų kelių – noriau vartoja vaistus nei užsiima prevencija, o ligos diagnoze „didžiuojasi“ labiau nei nori pagerinti savijautą.

Nors žmogaus papilomavirusas (ŽPV) yra labiausiai pasaulyje paplitusi lytiškai plintanti liga, dažnai ji lieka nepastebėta. Apie turimą ŽPV sužinoma tik pasitikrinus – vis dėlto tokios galimybės neretai moterys atsisako, o vyrams – net nepasiūloma. Gydytojas Valerijus Morozovas paaiškina, ką reikia žinoti apie ŽPV ir kaip nuo jo apsisaugoti.

Atvėsus orams, kartu sugrįžo ir įvairūs virusiniai susirgimai. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad užklupus ligai, svarbu stebėti jos simptomus, o būklei prastėjant – laiku kreiptis į gydytojus. Tuo tarpu lengvą ligos formą padės įveikti poilsis, sveikatai palanki mityba ir reikiamas kiekis skysčių.

Anot mokslininkų, imuninė organizmo apsauga yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo įvairių veiksnių, tačiau, daugelio įsivaizdavimui, jį sustiprinti galėtų vien tik papildai. Rudenį vaistinėse vis prašoma „ko nors imunitetui“ arba savarankiškai įsigyjama papildų, kurių ne visada ir reikia. Gydytojas Valerijus Morozovas teigia, kad maisto papildai yra sukurti būtent papildyti mitybą, tad jų vartoti reikia tada, kai su maistu nepakanka. Tad kokius ir kada vartoti – kyla natūralus klausimas.

Tik filmuose ar reklamose matome, kaip džiugiai nusiteikę šeimos nariai rytais neskubėdami pusryčiauja – realybėje daugeliui tėvų rytinis vaikų žadinimas į darželius ar mokyklas kainuoja daug nervų. Per vasaros atostogas vaikai miegodavo kad ir iki pietų, tačiau gydytojas Valerijus Morozovas sako, jog išmokyti vaikus naujų įpročių tikrai nėra misija neįmanoma – reikia tik trupučio pastangų.

Kasmet iki rugsėjo 15 dienos visiems lopšelius, darželius ir mokyklas lankantiems vaikams privaloma pasitikrinti sveikatą – nors tai padaryti galima visą vasarą, į poliklinikas dažniausiai suskumbama tik prieš pat rugsėjį. Gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad kai kurie tėvai profilaktines sveikatos patikras vertina šiek tiek atsainiai, tačiau tai gera prevencinė priemonė, siekiant išvengti ligų ir sekti vaiko raidą, galimybė laiku pastebėti vaiko viršsvorį.

Naujosiose vaistinėlėse automobiliams atsirado papildomų priemonių: ledo maišeliai, spaudžiamieji tvarsčiai, taip pat daug diskusijų visuomenėje sukėlę turniketai. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pataria, kaip juos panaudoti atostogų metų įvykus traumai ir ką dar pasiimti, vykstant iškylauti. Dažnai nusideginus ar susižeidus vaikui, tėvai sutrinka arba stengiasi jam padėti, vadovaudamiesi senomis nuostatomis, tad gydytojas primena, ką tokiuose situacijose daryti.

Jei vos per keletą dienų oras įšyla iki 5 laipsnių šilumos, keliaujant į gamtą ar kitas žaliąsias erdves privalome būti ypač budrūs, mat mūsų jau tyko erkės. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pasakoja, kad nuo šių voragyvių platinamos ligos – erkinio encefalito – efektyviai apsaugo vakcinacija, tačiau nevertėtų pamiršti taip pat pavojingos Laimo ligos. Nuo pastarosios skiepų kol kas nėra, todėl būtina pasirūpinti alternatyvia apsauga.

Prasidėjus pavasariui daugelis skuba į vaistinę įsigyti maisto papildų ir vitaminų, tikėdamiesi jų pagalba sustiprinti imunitetą, mažinti nuovargį, įgauti daugiau energijos. Tačiau gydytojai ir vaistininkai pastebi, kad pacientai neretai šiuos preparatus įsigyja prieš tai nepasitarę su gydytoju, remiasi vien internete rasta informacija ar pažįstamų patirtimi. Galiausiai į gydytojo kabinetą vis tiek tenka atvykti, tik jau su neatsakingo vartojimo nulemtais sudėtingais sveikatos sutrikimais.

Tėvams, auginantiems mažylius, primaitinimo etapas neretai pasėja daug klausimų: nuo ko pradėti, ką galima duoti, o ko verčiau vengti? Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pasakoja, jog šis laikotarpis, prasidedantis maždaug 4–6 kūdikių gyvenimo mėnesiais, yra puikus metas ne tik suformuoti būsimus vaiko valgymo įpročius, bet ir pakeisti savuosius. Gydytojo nuomone, ragauti ir valgyti derėtų visko, tačiau svarbu nepamiršti saiko ir laikytis balanso.

Žinomiems šeimos gydytojams Vytautui Kasiulevičiui bei Valerijui Morozovui socialiniuose tinkluose pranešus, kad jie Santaros klinikose sulaukė vakcinos nuo COVID-19, kai kurie medikai pasipiktino vakcinavimo eiliškumu. Kritikai sako, kad toks vakcinos paskirstymas yra neteisingas, nes šeimos gydytojai pagal prioritetinę tvarką dar neturėjo būti skiepijami.

Mokyklos viena po kitos tampa koronaviruso židiniais, tačiau ką daryti mokykloje patvirtinus naują atvejį, neaišku. Epidemiologai skelbia rekomendacijas tėvams. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikė elgesio algoritmus mokykloms, kuriose patvirtintas koronavirusas.

Į portalą tv3.lt kreipėsi kaunietė Lilija, negalinti pamiršti situacijos, su kuria dar prieš kelis mėnesius susidūrė privačioje šeimos klinikoje. „Susirgus dukrytei norėjau užsiregistruoti klinikoje „Ave vita“, tačiau registratorė informavo, kad dabar žmonių labai daug ir jei dukra serganti ne pavojingai, užrašytų po savaitės. Sutikau. Pasirodžius pas gydytoją po savaitės buvo išduota pažyma dėl ligos vaikų darželiui, tačiau man nedarbingumas užfiksuotas nebuvo“, – pasakojo ji.

Žolelėmis ir užkalbėjimais vėžį gydantiems, dėlių terapijos, akupunktūros ir kitas netradicinės medicinos paslaugas siūlantiesiems, panašu, ateina sunkūs laikai. Vis labiau augant žmonių susidomėjimui netradiciniais gydymo metodais Vyriausybė prieš savaitę pasiūlė Seimui reglamentuoti papildomąją ir alternatyviąją mediciną.

Visoje Lietuvoje smarkiai padidėjusi oro tarša pastarosiomis dienomis išaugo dar labiau. Klaipėdoje kietųjų dalelių koncentracija ore buvo pasiekusi rekordą ir saugią normą viršijo net penkis kartus, sveikatai pavojinga situacija ir dabar yra susidariusi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose. Siekiant sumažinti sveikatai pavojingą taršą, uostamiestyje imtos drėkinti gatvės.

Rudenį mūsų imuninė sistema patiria tikrą iššūkį dėl greitai besikeičiančių orų, kuomet ima plisti virusai. Tačiau per daug išgyventi nereikėtų – gryname ore ligomis užsikrėsti praktiškai neįmanoma, jie plinta didesnio žmonių susibūrimo vietose. Labiausiai žmogaus sveikatą veikia oro temperatūra, santykinė drėgmė, atmosferos slėgis, vėjo greitis, krituliai. Pavojingiausi sveikatai yra greitai besikeičiantys orai, tai būdinga rudeniui.

Raginimą už vairo nevalgyk, negerk, nekalbėk telefonu ir nerašyk žinučių – girdėjęs ne vienas vairuotojas, tačiau tik retam kuriam tikriausiai teko sulaukti pasiūlymo – nečiaudėk. Tik pusę sekundės trunkantis čiaudėjimas nėra toks nekaltas, ypač šiuo žydėjimo ir alergijų laikotarpiu. Praėjusiais metais kelyje Via Baltica pavasarį dėl alergijos nuo žiedadulkių vairuotojas ėmė čiaudėti – čiaudėdamas užsimerkė, o atmerkęs akis prieš save pamatė sustojusį automobilį.

Bet kokiu metų laiku įmanoma pasigauti virusą ar ligą, tačiau esant tam tikroms oro sąlygoms tenka vis dažniau atverti gydytojo kabineto duris. Kad to daryti nereikėtų siūlome paskaityti kokiu oru virusai plinta labiausiai ir kaip nuo jų apsisaugoti. Saugotis reikėtų ne šalčio, o drėgmės Labiausiai prie spartesnio virusų plitimo prisideda dideli žmonių susibūrimai ir ore tvyranti drėgmė, nes virusiniai susirgimai plinta oro lašeliais keliaudami nuo žmogaus prie žmogaus.

Orams vėstant vis dažniau susimąstome apie įvairias peršalimo ligas, norime sau padėti. Kyla klausimas, kada prasideda peršalimo ligų sezonas, kokiu oru jau reikėtų būti akylesniems, kokių priemonių imtis, kad nereikėtų gultis į lovą su skaudančia galva bei tekančia nosimi. Virusams daugintis padeda drėgmė Labiausiai prie spartesnio virusų plitimo prisideda žmonių kontaktas bei ore tvyranti drėgmė, be šių faktorių, pasak šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, jokie orai nėra baisūs.