Dažnai nusideginus ar susižeidus vaikui, tėvai sutrinka arba stengiasi jam padėti, vadovaudamiesi senomis nuostatomis, tad gydytojas primena, ką tokiuose situacijose daryti. Dūkdami vaikai dažnai neišvengia nubrozdinimų ir mažų žaizdelių, tad, pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, vasarą išauga ir pleistrų pardavimai.
Kada ir kaip naudotis turniketu?
Pirmiausia, anot gydytojo Valerijaus Morozovo, daugumai mūsų, nepriklausomai nuo to, ar žadame, ar ne naudotis turniketu, vertėtų atnaujinti pirmosios pagalbos žinias, įgytas per paskaitas, ruošiantis vairavimo egzaminui. Daugeliui iškyla natūralūs klausimai: kada ir kaip turniketą reikėtų uždėti ir ar žmogui nepakenksime? Be to, ne vienas yra girdėjęs, kad užveržti galūnę aukščiau kraujavimo vietos reikia tada, kai kraujavimas arterinis, o ne venininis, bet ne medikams tai atskirti būtų nelengva, rašoma pranešimo spaudai.
„Turniketas reikalingas tada, kai niekaip kitaip negalima sustabdyti kraujavimo: jei uždėjus spaudžiamąjį tvarstį ir laikant jį prispaudus iš visų jėgų, vis tiek iš žaizdos stipriai kraujuoja. Taip nutikti gali, pavyzdžiui, kapojant malkas laužui ir stipriai įsikirtus į koją. Tuomet iškart dedame spaudžiamąjį tvarstį, stipriai užspaudžiame žaizdą, žmogų paguldome, jo koją pakeliame aukščiau. Jeigu kraujavimas sustoja – stipriai užveržiame tvarstį ir vežame nukentėjusįjį į ligoninę.
Jei kraujavimo nepavyksta sustabdyti, dedame turniketą aukščiau sužeistos vietos – nebandykite spėlioti, ar tai venininis, ar arterinis kraujavimas, nenaršykite internete, nes prarasite daug laiko – tiesiog veržkite turniketą tol, kol žaizda nustos kraujuoti, net jei sužeistasis skundžiasi, jog jam nemalonu. Jei neužtenka vieno turniketo, dedamas antras. Svarbu užrašyti laiką, kada jis uždėtas ir patiems jo jokiu būdu nenuiminėti – apie tai spręs specialistai ligoninėje“, – teigia gydytojas V. Morozovas.
Pirmoji pagalba įsipjovus, nusideginus ar pasitempus raiščius
Dažnai pasitaiko, kad ežero pakrantėje ar vandenyje užlipama ant stiklo šukės. Tokiu atveju, pasak gydytojo V. Morozovo, jei žaizda nedidelė, negili ir kraujavimas greitai sustoja, nieko iškart daryti nereikia. Tačiau tuomet sveikiesiems patartina išvalyti pakrantę nuo šukių, kad tokia bėda neatsitiktų kitiems.
„Jei abejojate, ar žaizdos nereikės siūti, ar joje neliko kokių nors nešvarumų, ar iškyla bet koks kitas klausimas – geriau vykti į artimiausią ligoninę, o jei ji užteršta žemėmis, prireiks ne tik antibiotikų, bet, ko gero, reikės pasiskiepyti ir nuo stabligės – tą bus galima padaryti ir po kelių dienų, savo poliklinikoje. Jei, tarkime, atsitiko taip, kad jūsų vaikas žaisdamas slystelėjo, ranka atsirėmė į karštas laužo žarijas ir stipriai nusidegino, reikėtų kuo greičiau padaryti du veiksmus: nuplauti plaštaką ir stengtis ją atšaldyti. Tam tiks ir ežero vanduo, ir mineralinis vanduo iš butelio – ledukai tam visiškai nebūtini, užtenka vėsesnio nei žmogaus kūno temperatūra skysčio. Atvėsinę ranką, matysite pažeidimo laipsnį – jei tai kelios pūslės, galima jas uždengti bintu, marle ar švaria medžiaga, o jei atrodo, kad pažeidimai stipresni arba nežinote, kaip elgtis – verta kreiptis į priėmimo skyrių“, – primena gydytojas.
Kai vaikas nusidegina, tėvai sutrinka, tada, pasak gydytojo, dažnai prisimenami „liaudiški“ metodai, kuriais galbūt juos artimieji gydė vaikystėje. Tarkime, kad nudegintą vietą reikia tepti riebalais. „Nebarstykite pažeistos vietos soda, cukrumi, netepkite medumi, aliejumi ar grietine, nedėkite ant jos žolių lapų, nevilgykite jokiu alkoholiu ar jodo tirpalu. Nesvarbu, kad jūs taip gydė močiutė ir išgyvenote. Tereikia atsiminti tik du dalykus: nudegintą vietą nuplauti ir visada atšaldyti“, – tikina gydytojas V. Morozovas.
Raiščių patempimas yra viena iš dažnesnių traumų vasarą, paslystant ant šlapios žolės, žaidžiant ar vaikštant krantais. Tik štai kartais pamirštame, kad patemptą ar sumuštą vietą iš pradžių reikia šaldyti, o ne šildyti. „Pagrindinis gydymo būdas yra paprastas: 1–3 pirmąsias paras po traumos – ramybė ir šaltis, o jei reikia – vaistai nuo skausmo. Jei per tą laiką nepagerėja, arba jei buvo krista iš didesnio aukščio, o galūnė atrodo neįprastos formos – reikėtų kreiptis į medikus“, – įspėja gydytojas.
Gydytojo V. Morozovo patarimai, ką svarbu turėti su savimi ruošiantis į gamtą:
- Binto, tvarsčių ir pleistrų asortimentą – dažniausiai susiduriame su paviršinėmis traumomis, kurioms užtenka pleistro;
- Dezinfekuojančio purškalo (jį naudoti prieš užklijuojant žaizdą).
- Vieną ar du švaraus vandens buteliukus;
- Dirbtinių ašarų akių praplovimui;
- Vaistų nuo skausmo;
- Šaldančių maišelių.
Pirmosios pagalbos rinkinys, higienos priemonės ir pleistrai – prekybos centruose
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva sako, kad ieškantys pirmosios pagalbos rinkinių, juos gali įsigyti prekybos centruose ir elektroninėje parduotuvėje.
„Vykstant į užmiestį ar atostogauti ir apsipirkdami užsukite į kosmetikos skyrių – visada pravers drėgnos servetėlės, jų turime ir ekologiškų, bekvapių, antiseptinių, kurios pravers valant nubrozdintas ar vabzdžių sukandžiotas, nukasytas vietas.
Taip pat, ypač vykstant iškylauti su vaikais, patartina turėti pleistrų: galime pasiūlyti atsparių vandeniui, universalių ar su raminamuoju alavijo ekstraktu, pralaidžių orui, tekstilinių, bei skirtų avalynės nutrintoms pūslėms. Vaikus pradžiugins mažiesiems skirti žaismingi pleistriukai – nepamirškite nei jų, nei saulės kremo ar repelentų nuo vabzdžių, kad smulkmenos nesugadintų iškylautojams nuotaikos.“
