Remiantis Higienos instituto duomenimis, per praėjusius metus dėl nelaimingų atsitikimų Lietuvoje mirė beveik 1 300 žmonių. Nelaimių pasitaiko įvairiose situacijose: transporto įvykiuose, nukritus nuo įvairių paviršių, pavyzdžiui laiptų, pastolių, be to, žmonės susiduria su užspringimais, šiltuoju sezonu nutinka itin daug skendimų.
„Nutikus nelaimingam atsitikimui svarbi kiekviena akimirka, todėl bazinės pirmosios pagalbos suteikimo žinios gali išgelbėti gyvybę. Kaip atskleidė mūsų tyrimas, 4 iš 10 gyventojų nemokėtų suteikti pirmosios pagalbos. Dažniausiai pasitaikančios to priežastys – baimė pakenkti dar labiau (57 proc.) ir nežinojimas, kaip žinias pritaikyti realioje situacijoje (48 proc.).“, − sako Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė.
Pasak A. Kazlauskienės, pirmosios pagalbos teikimo įgūdžių stoka vis dar yra itin opi problema mūsų šalyje, todėl jau penktus metus, bendradarbiaujant su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, gyventojams siūlomos pirmosios pagalbos paskaitos.
Lyginant su 2018 metais, kai buvo atliktas panašus tyrimas šia tema, situacija šiek tiek pagerėjo, tačiau problema neišnyko.
„Prieš penkerius metus panašaus tyrimo rezultatai parodė, kad net pusė šalies gyventojų nesugebėtų teisingai atlikti širdies masažo, dirbtinio kvėpavimo ar pirmosios pagalbos užspringus. Sveikintina, kad vis daugiau žmonių teigia galintys suteikti pirmąją medicininę pagalbą, tačiau visuomenėje vis dar yra mitų, kurie neatitinka realybės“, – sako A. Kazlauskienė.
Anot „Lietuvos draudimo“ atstovės, bene gajausias mitas, kad nelaimingo atsitikimo metu geriau iškviesti greitąją pagalbą ir nieko patiems nedaryti, kad nebūtų pakenkta nukentėjusiajam. Tačiau veikti akimirksniu yra būtina, nes svarbi yra kiekviena sekundė.
Remiantis tyrimo rezultatais, pakankamai didelė gyventojų dalis niekuomet nėra gavę informacijos apie pirmosios pagalbos teikimą – tai nurodė 2 iš 5 pirmąją pagalbą daryti atsisakančių gyventojų. Todėl šiems gyventojams svarbu turėti galimybę išklausyti pirmosios pagalbos paskaitas.
„Šį birželį gyventojai kviečiami registruotis ir atvykti į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vedamas paskaitas apie pirmąją pagalbą. Tyrimas atskleidžia, kad, pavyzdžiui, tik 36 proc. gyventojų žinotų, kaip atlikti pradinį suaugusiojo gaivinimą sustojus širdžiai. Todėl matome būtinybę apie tai kalbėti ir edukuoti gyventojus“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovė.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Pirmosios pagalbos mokymų koordinatorė sako, jog visi turėtų žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą – išmokti įgūdžiai yra neįkainojami ir gelbėja gyvybes. Niekada negali žinoti, kur, kada ir kam gali nutikti nelaimė.
„Pirmosios pagalbos mokymams dėmesio išties skiriama per mažai, nors jie – gyvybiškai svarbūs. Europos registro duomenys rodo, kad jei širdis sustoja už ligoninės ribų – išgyvenamumas yra vos 8 proc. Panaudojus defibriliatorių tikimybė išgyventi išauga net iki 74 proc., tačiau pagrindinė problema ir yra ta, kad daugelis neturi praktinių žinių.
Ekstremalios sveikatos situacijos gali būti siaubingos, tačiau jei žinote, ką daryti ir kaip greitai reaguoti – nukentėjusiajam padėsite išvengti sveikatos komplikacijų ateityje ar net išgelbėsite gyvybę“, – pažymi Nijolė Čiūtienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Pirmosios pagalbos mokymų koordinatorė.
Anot jos, labai svarbu žinoti paprastas pirmosios pagalbos teikimo technikas ir galėsite suteikti gyvybiškai svarbią pagalbą nukentėjusiajam traumos, ligos, širdies sustojimo ar kito nelaimingo nutikimo atveju.
„Mūsų tikslas, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų reikiamas žinias ir įgūdžius suteikti pirmąją pagalbą, išgelbėti kito žmogaus gyvybę. Mokytis pirmosios pagalbos verta pradėti dar mokykloje ir visą gyvenimą nuolat atnaujinti įgūdžius“, – sako Nijolė Čiūtienė.
„Lietuvos draudimo“ atstovė A. Kazlauskienė pabrėžia, kad pirmoji pagalba yra itin svarbi, norint išgelbėti žmogaus gyvybę.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei 30 proc. respondentų yra buvę tokiose situacijose, kai teko suteikti pirmąją pagalbą. Vis dėlto, tik 15 proc. tokioje situacijoje patys suteikė pagalbą. Net jei žmonės teigia, kad mokėtų suteikti pirmąją pagalbą – tai nevirsta ketinimu prireikus tai padaryti.
Kiek daugiau nei pusė – 56 proc. – teigia, jog mokėtų sustabdyti smarkų kraujavimą, 54 proc. suteiktų pirmąją pagalbą užspringus suaugusiajam. 38 proc. respondentų pažymėjo, jog gebėtų suteikti pirmąją pagalbą įtarus kaulo lūžį. Mažiausiai įgūdžių bei žinių žmonės turi, jei tektų susidurti su ūmių būklių atvejais, pavyzdžiui insultu, epilepsijos priepuoliu“, – tyrimo rezultatus reziumuoja A. Kazlauskienė.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Pirmosios pagalbos mokymų koordinatorė dalinasi penkių esminių veiksmų seka, kaip reikia elgtis gelbstint gyvybę:
· Nusiraminti ir išlikti ramiam;
· Veikti greitai – su kiekviena uždelsta minute mažėja galimybė nukentėjusiajam išvengti daugybės sveikatos komplikacijų ateityje, mažėja ir tikimybė išgelbėti gyvybę;
· Stebėti – įvertinti įvykio vietos saugumą, po to ir nukentėjusiojo būklę;
· Kviesti greitąją pagalbą;
· Suteikti pirmąją pagalbą.
