„Susirgus dukrytei norėjau užsiregistruoti klinikoje „Ave vita“, tačiau registratorė informavo, kad dabar žmonių labai daug ir jei dukra serganti ne pavojingai, užrašytų po savaitės. Sutikau. Pasirodžius pas gydytoją po savaitės buvo išduota pažyma dėl ligos vaikų darželiui, tačiau man nedarbingumas užfiksuotas nebuvo“, – pasakojo ji.
Paprašius atbuline data išrašyti nedarbingumą ir moteriai, klinikos darbuotojai tik gūžčiojo pečiais esą to padaryti negalintys. Tačiau „Sodra“ patikinusi, kad tokia praktika yra įmanoma.
Vis dėlto raštu kreipusis į klinikos vadovybę, buvo ginamasi, kad toks elgesys būtų traktuojamas kaip nusikaltimas. Be to, sulaukta atsakymo, kad moteris apskritai nebuvo registruota klinikoje. „Įdomu, kaip gi tada gavau pažymą dėl dukros ligos?“ – svarstė ji.
Laiške buvo pabrėžiama, kad paskambinus pirmą kartą registratorė nepasakiusi, kad moteris turi atvykti į kliniką ir nesujungusi su jokiu kitu gydytoju. Nors prieš šį įvykį moteris pusmetį su dukra lankėsi klinikoje ir tvirtino, kad visada būdavo atsiklausiama, ar reikės nedarbingumo, kaip vėliau informavo klinika, ji moteris turėjusi atvykti pati pirmą dieną, nuo kurios reikėjo nedarbingumo dėl dukros ligos.
Dėl susidariusios situacijos Lilija turėjusi nemalonumų darbe, grėsė atleidimas už pravaikštas, tad teko tartis dėl neapmokamų atostogų atgaline data. Juo labiau šeima negavo jokių pajamų už tą savaitę.
Pašnekovės sesuo Ilona, taip pat buvusi registruota šioje klinikoje, sakė pati irgi susidūrusi su panašiomis problemomis.
„Buvo lūžusi koja ir apsilankius toje pačioje klinikoje buvo toks atvejis, kai gydytoja pamiršo užfiksuoti nedarbingumą ar kompiuteriai strigo, tad turėjo nemalonumų: darbovietėje kilo klausimų, kur praleido tą laiką. Bet tuo metu nedarbingumą „atstatė“ atbuline data. Gal jie turi kokį klaidų „limitą“? Kaip kitaip paaiškinti tokį drastišką neigimą. Liūdna, kad privačios klinikos laimingos dėl naujo paciento, bet tinkamo aptarnavimo neužtikrina. Juk turėtų būti automatiškai rašant ligos pažymą vaikui, nedarbingumą išduoti ir mamai, jei neinformuojama kitaip“, – kalbėjo ji.
Stebėjosi sprendimu
Klinikos „Ave vita“ vadovybė situaciją atsisakė komentuoti prisidengdama asmens duomenų apsaugos įstatymu. Tačiau patikino, kad įstaigoje elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai dėl ligos, o taip pat medicininės pažymos (forma Nr. 094/a), išduodamos vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Paprašytas iš šalies įvertinti situaciją šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pabrėžė, kad gydytojas paciento minčių neskaitantis, tad jei jam ko nors reikia (taip pat – ir nedarbingumo pažymos) – apie tai turėtų informuoti. Visgi kartu medikas stebėjosi, kaip pažyma buvo išduota pacientui jo neapžiūrėjus.
„Jei pacientas neakcentavo, kad jam reikia nedarbingumo, gydytojas neprivalo rūpintis tuo, ar tėvas turi pateisinamą priežastį eiti į darbą, ar ne – jis gali imti laisvą dieną, būti nedarbingas.
Visgi vienas dalykas yra, jei buvo suteikta konsultacija ir nustatyta, kad pacientas yra nedarbingas, tačiau dėl kažkokių komunikacinių nesklandumų ar kitų priežasčių pažymėjimas neišduotas. Tokiu atveju be jokių problemų kreipiamasi į „Sodrą“ ir nedarbingumo pažymėjimas per tam tikrą laiką išduodamas atbuline data. Jei nedarbingumas buvo mamai, apie tai irgi reikėjo informuoti įstaigą.
Bet jei konsultacijos, taigi ir apžiūros, nebuvo, nesvarbu dėl kokios priežasties, nedarbingumas nebus išduotas. Jei nebuvo įsitikinta, kad žmogus serga, ar jis buvo blaivus, nėra ir ligos fakto bei to, kad reikalinga slauga. Kokia vidaus tvarka ir kodėl neapžiūrėjus vaiko buvo išrašyta pažyma, reikėtų jau teirautis toje įstaigoje“, – kalbėjo gydytojas.
Tik su „Sodros“ leidimu
„Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis patvirtino, kad esama atvejų, kai nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduotas atbuline data. „Tam tikrais atvejais atgaline data išduoti nedarbingumo pažymėjimą gali asmenis gydantys gydytojai, gavę „Sodros“ leidimą. Nedarbingumo pažymėjimų sistema yra elektroninė ir automatizuota. Jeigu gydytojas neišdavė elektroninio nedarbingumo pažymėjimo, vėliau atgaline data gydytojas nedarbingumo pažymėjimą gali išduoti tik gavęs „Sodros“ leidimą ir nurodęs neišdavimo priežastis ar aplinkybes“, – aiškino jis.
Specialistas priminė, kad įprastai, jei asmuo gydomas namuose, t. y. ambulatoriškai, gydytojas nedarbingumo pažymėjimą išduoda pirmąją asmens kreipimosi dieną. Jeigu asmuo gydomas ligoninėje, t. y. jam teikiamos stacionarinės gydymo paslaugos, gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą išvykimo iš ligoninės dieną, arba, jei asmuo gydomas ilgai, ne dažniau, kaip 2 kartus per mėnesį.
Tokia pati nedarbingumo skyrimo tvarka galiojanti ir slaugant sergantį vaiką. „Tačiau šiuo metu nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas slaugant tik ikimokyklinio amžiaus vaiką ir ne ilgiau nei 2 savaitėms“, – pabrėžė S. Jarmalis.
Retais atvejais, kai sutrinka „Sodros“ elektroninių pažymėjimų teikimo tvarkymo sistema (EPTS), „Sodros“ leidimo nereikia, tačiau tuomet „Sodra“ apie tai medikus informuoja.
Specialistas priminė, kad dėl laiku neišduoto nedarbingumo pažymėjimo asmuo visada gali kreiptis į savo gydytoją, išsiaiškinti kodėl taip atsitikimo ir, „Sodrai“ leidus, pažymėjimas gali būti išduotas atgaline data.
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
