Daugiausia atvejų 2017 m. buvo užregistruota Čekijoje (677), Vokietijoje (485) ir Lietuvoje (474). Didžiausias sergamumo EE rodiklis buvo Lietuvoje (16,6 atv./ 100 tūkst. gyv.), Čekijoje ir Estijoje (po 6,4 atv./ 100 tūkst. gyv.). EE dažniausiai sirgo 45–64 metų žmonės (sergamumo rodiklis 0,7 atv./ 100 tūkst. gyv.), mažiausias rodiklis buvo stebimas 0–4 metų vaikų grupėje (0,1 atv./ 100 tūkst. gyv.).
Ataskaitoje pabrėžiama, kad erkinis encefalitas yra svarbi zoonozinė infekcija daugeliui Vidurio, Šiaurės ir Rytų Europos šalių. Endeminėse šalyse ir teritorijose gyventojai ir keliautojai turi saugotis erkių įsisiurbimo ir apsvarstyti galimybę pasiskiepyti. Dauguma (98 proc.) susirgusiųjų 2017 m. EE nebuvo pasiskiepyję.
Erkinis encefalitas – sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Ligai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą.
EE inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų. Pradžioje liga pasireiškia karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu, silpnumu. Vėliau vystosi meningitas, meningoencefalitas (stiprus galvos skausmas, pykinimas ir/ ar vėmimas, sprando raumenų sąstingis). Mirštamumas nuo EE siekia 0,5–4 proc.
ULAC medikai primena, kad patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti nuo metų.
Siekiant išvengti užsikrėtimo, ULAC medikai rekomenduoja:
labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas – tinkami drabužiai ir repelentai (erkes atbaidančios medžiagos);
grįžus iš miško, kūną būtina gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės išgyvena labai trumpai);
vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus;
svarbios ir erkių gausą mažinančios priemonės. Jų esmė – sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi.
Tai parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas. Šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms.
