Saugotis reikėtų ne šalčio, o drėgmės
Labiausiai prie spartesnio virusų plitimo prisideda dideli žmonių susibūrimai ir ore tvyranti drėgmė, nes virusiniai susirgimai plinta oro lašeliais keliaudami nuo žmogaus prie žmogaus.
„Virusiniai susirgimai plinta oro – lašeliniu būdu, tiesioginio efektyvaus gydymo nuo banalių kvėpavimo takų infekcijų nėra, tam nėra ir poreikio, nes paprastai su infekcijomis susitvarko mūsų imuninė sistema. Keičiantis klimatinėms sąlygoms tikimybė peršalti yra didesnė. Esant vėsiasniam orui galima sušlapti kojas, įkvėpti šaltesnio oro skubant. Taigi padidėja tikimybė, jog organizmas sureaguos į virusą atsakydamas sloga, karščiavimu, gerklės skausmu, kosuliu. Pats peršalimas ligos nesukelia”, – kalba vidaus ligų gydytoja Lina Bukauskaitė.
„Kai vyrauja drėgnas oras – virusai ilgiau išbūna pakabinti vandens lašeliuose – ore, tad ilgiau užkrečia. Tad ne šaltis, bet drėgmė ir dideli susibūrimai skatina ligas”, – kalba šeimos gydytojas Valerijus Morozovas gydytojas.
Manoma, kad peršalimo sezonas prasideda atšalus orams, tačiau peršalti galima bet kada. Taigi savo sveikata rūpintis reikėtų visus metus.
„Peršalimo sezonas niekada nesibaigia. Rugpjūtis – anginų sezonas, dėl karštų dienų ir vėstančių naktų, rugsėjis – mokslo metų pradžia, prasideda apsikeitimai virusais darželiuose ir mokyklose, daugiau žmonių sutinkame gatvėse ir viešajame transporte ir t.t.”, – kalba V.Morozovas.
Drėgniausi mėnesiai – lapkritis ir gruodis
Apsiniaukusių bei drėgnų dienų Lietuvoje netrūksta. Meteorologė Viktorija Čėglienė mini, kad apsiniaukusių dienų per metus mūsų šalyje būna 135-140. Daugiausia jų pasitaiko vidurio Lietuvoje bei pietvakariuose.
„Per metus Lietuvoje pasitaiko vidutiniškai 135-140 apsiniaukusios dienos. Apsiniaukę orai vyrauja lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kai aktyvūs ciklonai ir didelis santykinis oro drėgnis. Nuo sausio mėnesio debesuotumas mažėja, nes dažniau atslenka sausos arktinės oro masės. Pavasarį ir vasarą sustiprėja anticikloninė cirkuliacija, dėl jos ir dažnesni giedri orai. Kai dienos apsiniaukusios, jas lemia žemo slėgio laukas ir aktyvi cikloninė veikla, kai vienas ciklonas keičia kitą“, – kalbėjo V. Čėgelienė.
Kaip sau padėti?
Egzistuoja tam tikri metodai, kurie padeda apsisaugoti įvairių peršalimų sezono metu. Svarbiausia – stiprinti imuninę sistemą. Tai galima daryti visus metus nuolat judant bei taisyklingai maitinantis. Galimos ir kitos priemonės. Kontrastiniai dušai taip pat pripratina organizmą prie vėsesnio oro. Jis naudojamas kaip grūdinimosi priemonė nuo senų laikų.
„Pagrindinis būdas likti atsparesniu virusams yra stiprinti imuninę sistemą. Tai galima daryti laikantis sveikos gyvensenos ypatumų: pamėgti leisti laisvą laiką gryname ore, didinti fizinį aktyvumą gryname ore (tai padidina adaptacines organizmo galimybes), pilnavertiškai maitintis”, – kalba gydytoja Lina Bukauskaitė
„Norint apsisaugoti svarbu vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, neiti pasivaikščioti į prekybos centrus, grūdintis, turėti reguliarios fizinės veiklos, hobį, nemarinti savęs dietomis. Vaistinėse vienintelis stebuklingas „imuninis“ preparatas - žuvies taukai”, – mini V.Morozovas
