• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiemet, per Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus, kurių pirmasis turas vyko sekmadienį, spalio 9 d., balsavo 49,90 % rinkėjų. Rinkėjų aktyvumas nebuvo itin didelis, todėl pradedame galvoti apie priežastis, kodėl taip nutiko, šios priežastys gali būti rimtos, bet ar galėjo, kokia nors, atrodytų, didelės reikšmės neturinti priežastis turėti kokios nors reikšmės žmogaus pasiryžimui balsuoti, pavyzdžiui tokia, kaip oro sąlygos?

15

Šiemet, per Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus, kurių pirmasis turas vyko sekmadienį, spalio 9 d., balsavo 49,90 % rinkėjų. Rinkėjų aktyvumas nebuvo itin didelis, todėl pradedame galvoti apie priežastis, kodėl taip nutiko, šios priežastys gali būti rimtos, bet ar galėjo, kokia nors, atrodytų, didelės reikšmės neturinti priežastis turėti kokios nors reikšmės žmogaus pasiryžimui balsuoti, pavyzdžiui tokia, kaip oro sąlygos?

REKLAMA

2012 m. oras buvo palankesnis ir balsuota daugiau

2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pirmasis ratas vyko 2012 m. spalio 14 d., šią dieną temperatūra pakilo iki +10 laipsnių, vakare vienu laipsniu nukrito buvo +9 laipsniai. Tą dieną vėjas nebuvo stiprus, siekė 3 m/s ir buvo iš pietų, taigi šiltas.

Buvo debesuota, vakarop giedra, be lietaus. Šiame ture balsavo 52,93% rinkėjų, t.y. trimis procentais daugiau, nei šiemet, kuomet visą dieną pliaupė lietus.

REKLAMA
REKLAMA

Antrasis turas vyko – spalio 28 d., tuomet temperatūra pakilo iki +1 laipsnio, vakarop nukrito iki -1 laipsnio. Vėjas buvo šaltas, 4 m/s iš šiaurės, diena be lietaus. Antrajame ture balsavo 35,86%.

REKLAMA

2008 m. orai panašūs į 2012 m., bet balsuota mažiau

2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvavo 22 politinės partijos. Pirmasis rinkimų ratas vyko 2008 m. spalio 12 d.. Remiantis gismeteo oro temperatūros archyvu paaiškėjo, kad šią dieną Vilniaus apskrityje buvo +12 laipsnių, o vakare temperatūra nukrito iki +11 laipsnių, Kaune temperatūra kilo ir iki +14 laipsnių, Klaipėdoje bei kituose miestuose panašiai, vėjas tądien kilo iš vakarų, 4 m/s. Pirmojo turo metu balsavo 48,59% rinkėjų. Taigi, nors oras buvo ir panašus į 2012 m, buvo balsuota maždaug trimis procentais mažiau, balsuota pasyviau ir už šiuos metus. Antrasis turas vyko– spalio 26 d., tuomet temperatūra kilo iki +7, vakarop nukrito iki +6., vėjas kilo iki 7m/s., lietaus nebuvo. Diena pasitaikė rudeniškai šilta, o rinkėjų aktyvumas siekė 27,56 % balsų. Tai buvo mažiau, nei 2012, nors temperatūra ir lepino labiau.

REKLAMA
REKLAMA

2004 m. rinkimų dieną buvo vėsu, aktyvumas vienas mažiausių

2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai vyko 2004 m. spalio 10 d. Vėjas šią dieną buvo nestiprus, iš šiaurės, 3 m/s. Temperatūra buvo neaukšta +7, vakare +4. spalio 24 dieną buvo +11 - +12 laipsnių, lijo, pūtė pietinis 3m/s vėjas. Panaši temperatūra vyravo visoje Lietuvoje, skyrėsi vienu kitu laipsniu. Susumavus visus balsus aktyvumas siekė 46,08% rinkėjų. Aktyvumas pakartotinio balsavimo dieną kilo iki 31.20 % rinkėjų balsų. Šių, 2004 m. rinkimai, buvo mažiausiai lankomi rinkėjų, temperatūra buvo vėsi, lijo, tai galėjo turėti minimalų poveikį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2000m. Rinkimus lydėjo šiluma, aktyvumas buvo didelis

2000m. spalio 8 d. rinkėjų aktyvumas siekė 58,63%, tą dieną Vilniuje buvo itin šilta, tikra bobų vasara, temperatūra pakilo iki +17, vakare nukrito iki +11, buvo giedra diena, su keliais pasirodančiais debesimis. Kaune temperatūra kilo ir iki +18 laipsnių. Pūtė 7m/s pietryčių vėjas. Panaši temperatūra vyravo visoje Lietuvoje. Taigi, šiltas oras galėjo paskatinti daugiau žmonių iškišti nosį iš namų.

REKLAMA

Priežastys susijusios ne vien su oru

1992 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai– pirmieji Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai po Nepriklausomybės atkūrimo, kurių pirmasis ratas vyko 1992m. spalio 25 d., antrasis– lapkričio 15 d .Per pirmuosius rinkimus į Seimą po Nepriklausomybės atkūrimo užfiksuotas vienas didžiausių rinkėjų aktyvumas– 75,3%. Prieš pat rinkimus 1992-10-22, 23 buvo smarki šlapdriba Rytų Lietuvoje. Daugelyje rytinių rajonų susidarė 21-25 cm storio sniego danga. Ant laidų, medžių šakų šlapio sniego apdraba siekė 20-25 mm; apšalo masė siekė 250-280 g. Nuo tokio didelio apšalo trūkinėjo laidai, virto stulpai, lūžo medžiai. Tačiau per pirmuosius rinkimus į Seimą po Nepriklausomybės atkūrimo užfiksuotas vienas didžiausių rinkėjų aktyvumas– 75,3%. Todėl akivaizdu, kad oras nėra esminis dalykas, lemiantis rinkėjų aktyvumą, nors ir turi minimalų poveikį. Tikėkimės, kad per šių metų antrąjį rinkimų turą, kuris vyks spalio 23 d., oras nesukliudys atlikti pilietinės pareigos.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų