vakcina nuo covid-19

Ivy-Rose Court Covid-19 testas buvo teigiamas, kai ji gimė 14 savaičių per anksti ir svėrė vos 1 kilogramą ir 750 gramų. Mama, kurios kūdikis mirė nuo Covid-19 po to, kai ji atsisakė skiepytis, sakė, kad „siaubingos istorijos“ ją atbaidė nuo vakcinos.  Mergaitės mama Katie Leeming (22) sakė, kad ji atsisakė vakcinuotis po to, kai interneto nėštumo forumuose perskaitė apie neigiamą poveikį būsimoms mamoms.

„TikTok“ vartotoja Olivia Krueger iš Sietlo nesitikėjo tokio akibrokšto – mergina tvirtino, kad ją „metė“ vaikinas po to, kai jam pasakė, kad pasiskiepijo nuo Covid-19. O. Krueger nustebino gaunamos žinutės, jose jai nemaloniai rašyti įspėjimai, kad ji susilauks vaikų „mutantų“ dėl to, kad yra pasiskiepijusi.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad vasarą vakcinavimo tempas galėjo būti sulėtintas tikslingai, bandant neleisti pasiekti prezidento užsibrėžto tikslo paskiepyti 70 proc. žmonių. Bet ar išties vasara buvo tokia pramiegota? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su politologais Bernaru Ivanovu ir Vytautu Dumbliausku.

Skirtingoms pasaulio šalims skirtingai sekasi kovoti su COVID-19 pandemija ir skiepyti savo gyventojus. Lietuva pilnai kol kas paskiepijo kiek daugiau nei pusę savo gyventojų, todėl šalyje tebeveikia įvairūs apribojimai, maža to, dar kalbama ir apie jų griežtinimą. O kaip elgiasi valstybės, kurių pasiskiepijimo rodiklis panašus į Lietuvos? Lietuvoje visos populiacijos pilno paskiepijimo rodiklis siekia 57,9 proc.

Per liepą skiepijimo centruose išpiltas rekordinis kiekis vakcinų nuo koronaviruso – 20,5 tūkst. dozių, informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Didžiausias vakcinų kiekis buvo utilizuotas liepos mėnesį – 20,5 tūkst. dozių. Rugpjūtį šis skaičius siekė 3,7 tūkst. Aiškesnė tendencija bus matoma įvertinus rugsėjo mėnesio duomenis“, – BNS trečiadienį sakė ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis.

64 proc. gyventojų yra linkę laikyti skiepus nuo COVID-19 pilietine pareiga, rodo penktadienį paskelbti Eurobarometro duomenys. Su teiginiu, kad „visi turėtų pasiskiepyti nuo COVID-19, nes tai – pilietinė pareiga“ visiškai sutinko 37 proc. apklaustųjų Lietuvoje, dar 27 proc. buvo linkę su tuo sutikti. 13 proc. apklaustųjų buvo linkę nesutikti, o 23 proc. – visiškai su tuo nesutinka. Visoje ES su šiuo teiginiu sutinka ar linkę sutikti daugiau apklaustųjų – 66 proc.

Prieš privalomus skiepus, už privalomus skiepus, prieš itin spartų vakcinavimą, už reikšmingai didesnius vakcinavimo nuo COVID-19 tempus. Šią vasarą klausantis prezidento Gitano Nausėdos gali ir susisukti galva, kaip sparčiai kinta jo retorika viešojoje erdvėje.

Jau pirmąją Seimo rudens sesijos dieną rugsėjį Seimo narys Tomas Tomilinas žada į plenarinių posėdžių salę grąžinti vadinamųjų „skiepadienių“ idėją. Seimo nario neįtikina Vyriausybės argumentas, kad laisvadieniai už skiepus nuo COVID-19 būtų per brangūs ir aktualūs ne visiems. Tuo metu valdantieji į šią idėją žiūri skeptiškai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario T. Tomilino inicijuota „skiepadienių“ idėja Seime skintis kelią pradėjo dar balandžio pabaigoje.

Gegužę po COVID-19 vakcinos „Moderna“ dvidešimtmečiui lietuviui užfiksuotas miokarditas – širdies raumens uždegimas. Tai – pirmasis miokardito atvejis Lietuvoje po skiepo nuo koronaviruso, penktadienį patvirtino Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. „Pirmą kartą apie miokarditą prieš kokius du mėnesius pranešė žiniasklaida iš Izraelio, kai buvo informuota apie keliolika ar keliasdešimt atvejų po „Pfizer“ vakcinos patirto miokardito, kuris dažniausiai pasireiškė jauniems vyrams.

Gegužę gauti 986 pranešimai apie nepageidaujamas vakcinos nuo COVID-19 reakcijas, 48 iš jų – sunkios. Daugiausiai pranešimų apie šalutines reakcijas gegužę sulaukta po „AstraZeneca“ vakcinos. „Absoliutus skaičius didėja, jis yra nuosekliai didėjantis, nes daugėja vakcinuotų žmonių, tačiau mažėja pranešančių asmenų procentas“, – penktadienį žurnalistams sakė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis.

Imunitetą nuo COVID-19 Lietuvoje turi jau beveik 1 mln. žmonių. Kaip praneša Vyriausybė, pastaruoju metu fiksuojama ir rekordinė testavimo dėl koronaviruso apimtis. Vyriausybės teigimu, skiepijimo tempas Lietuvoje yra didelis – per pastarąsias 7 dienas vienam nustatytam naujam COVID-19 atvejui teko 10 žmonių, gavusių pirmą vakcinos dozę.

Per balandį daugiausiai pranešimų gauta apie nepageidaujamas reakcijas po „AstraZeneca“ gaminamos vakcinos. Vis dėlto, specialistų manymu, tai susiję su tuo, kad daugiau šalutinių reakcijų gyventojams pasireiškia po pirmosios šios vakcinos dozės.  Iš viso Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVTK) per keturis vakcinacijos mėnesius gavo 2579 pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas. Tai sudaro 0,27 proc. nuo bendro vakcinacijos skaičiaus.

Seime pamažu kelią pradėjusiai skintis vadinamųjų skiepadienių idėjai kyla trukdžių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nepritarti idėjai darbuotojams duoti laisvą dieną už skiepą nuo COVID-19. Ministerijos manymu, – tai per brangus malonumas. Ministerijos parengtame nutarime siūloma nepritarti valstiečio Tomo Tomilino inicijuotoms Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisoms.

Dar net negavus leidimo skiepyti didelių įmonių kolektyvų, darbuotojus ginančios profsąjungos sulaukė skundų apie privalomus skiepus. Skiepytis atsisakiusiems darbuotojams vienur esą grasinama nušalinimu, kitur – atleidimu. Tiesa, darbdavius vienijančios organizacijos tvirtina, kad šie atvejai tėra išpūstas burbulas. O sveikatos apsaugos ministras akcentuoja – skiepai neprivalomi niekam.

Vyriausybė nukėlė penktadienį planuotą pasitarimą dėl informacinių ir ryšio technologijų sprendinių masiniam vakcinavimui. Kaip nurodoma Vyriausybės interneto puslapyje, pasitarimas perkeliamas į kitą dieną – laikas ir tiksli data bus patikslinta vėliau. Kaip anksčiau BNS sakė premjerės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė, šie sprendiniai – itin svarbūs užtikrinant skiepijimo proceso sėkmę.

Dvi moterys Orlando mieste, Floridos valstijoje, apsimetė pensininkėmis, kad gautų antrąją Covid-19 vakcinos dozę, tačiau šis jų planas neišdegė ir jų klasta buvo atskleista. 44-erių Olga Monroy-Ramirez ir 34-erių Martha Vivian Monroy į vakcinacijos vietą atvyko dėvėdamos skrybėles, akinius ir pirštines. Tokiu būdu jos bandė apsimesti, kad joms yra daugiau nei 65 metai. Deja, moterų klasta buvo pastebėta.

Santaros klinikose pradėti skiepyti Šeimos medicinos centro 80 ir daugiau metų turintys gyventojai. Tarp pirmųjų 75 senjorų paskiepyti ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma bei profesorius Vytautas Landsbergis. Prezidentas Valdas Adamkus su žmona atvyko pakiliai nusiteikę ir teigė abu su žmona niekada neturėję nė menkiausių dvejonių, kad būtina skiepytis nuo COVID-19. Pokalbiu po skiepo su Valdu Adamkumi Santaros klinikos pasidalijo savo „YouTube“ paskyroje.

Gitanas Nausėda TV3 Žinių „Dienos komentare“ teigė, kad su naująja valdančiąja dauguma jam sutarti sekasi ir susipažinimo laikotarpis su premjere eina į pabaigą. Tiesa, būtent iš valdančiųjų Prezidentas sulaukė kritikos dėl siūlomų mokesčių sistemos pokyčių, o dabartinis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vis prieštarauja Prezidento pažadams dėl vakcinų nuo koronaviruso kiekių.

Lietuvai ir dar penkioms Europos Sąjungos šalims ėmus piktintis, kad artėjančiomis savaitėmis gerokai sumažės gaunamų „Pfizer“ vakcinų kiekis, Europos Komisija skuba raminti. Briuselis tvirtina, kad visos pirmą metų ketvirtį numatytos vakcinos pasieks šalis nares, o kompanijos „BioNTech“ ir „Pfizer“ žada per 10 dienų Europai grąžinti vakcinų tiekimo apimtis.

Lietuvai ir dar penkioms Europos Sąjungos šalims ėmus piktintis, kad artėjančiomis savaitėmis gerokai sumažės gaunamų „Pfizer“ vakcinų kiekis, Europos Komisija skuba raminti. Briuselis tvirtina, kad visos pirmą metų ketvirtį numatytos vakcinos pasieks šalis nares, o kompanijos „BioNTech“ ir „Pfizer“ žada per 10 dienų Europai grąžinti vakcinų tiekimo apimtis. Taip pat TV3 Žiniose apie tai, kad karantino metu smurto artimoje aplinkoje atvejų gerokai padaugėjo.

Aiškėjant nesąžiningo skiepijimo nuo COVID-19 atvejams, opozicija įžvelgia nepasiruošimą vakcinacijai, kritikuoja ministrą dėl politinės lyderystės stokos. „Nuo pat tos vakcinos atvykimo raginome aktyviai kontroliuoti tą procesą, jis turėtų būti aiškesnis ir konkretesnis.

Dauguma Lietuvos gyventojų nekantriai laukia, kol galės gauti nemokamą vakciną nuo Covid-19 ir galbūt gyventi šiek tiek ramiau. Per artimiausius du mėnesius pirmiausiai ketinama paskiepyti medikus ir globos bei slaugos įstaigų gyventojus. Kaip teigia premjerė Ingrida Šimonytė, plačioji visuomenės dalis skiepų galėtų tikėtis nebent rudenį. Tačiau situacija, jos teigimu, keičiasi greitai kaip kare, todėl sunku planuoti taip toli į ateitį.

Gydytojai ir slaugytojai toliau skiepijami nuo COVID-19. Dalis jų jau gavo pirmąsias vakcinos dozes, tačiau viešumoje ima plisti skundai, kad ne visi sulaukia skiepo tokia tvarka, kokia turėtų. Tad ar tikrai skiepus gauna tie medikai, kuriems jų labiausiai reikia? Apie tai – portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su gydytoju Robertu Adomaičiu.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad pirmosios vakcinos nuo koronaviruso Lietuvą pasieks dar šią savaitę, tačiau situacija, anot Vyriausybės vadovės, keičiasi kaip kare. „Šią savaitę bus, o toliau viskas, gaila, bet keičiasi kaip kare ir žinios keičiasi kiekvieną dieną. Tai aš tiesiog galiu tik tiek pasakyti, kad tai, kad bus šią savaitę, yra pilnai pasiruošta“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė I. Šimonytė.

Du trečdaliai vyresnių nei 18 metų amžiaus Lietuvos gyventojų planuoja skiepytis nuo Covid-19. Pusė iš jų tai norėtų padaryti kaip įmanoma greičiau. Prezidentūra tokią gyventojų nuomonę apie vakciną vertina teigiama ir teigia, kad tokio gyventojų skaičiaus užtektų, norint Lietuvoje užtikrinti „bandos imunitetą“.  Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kartu su Sveikatos ekspertų taryba ir Seimo Sveikatos reikalų ko...

Mokslininkai nuogąstauja dėl vakcinų nuo Covid-19. Nerimą kelia, kad patikrintais būdais kuriamos vakcinos atsilieka, o pirmauja naujų, dar nebandytų vakcinų gamyba. Tačiau mokslininkai tvirtina, kad kitų būdu nugalėti virusą nėra – tik vakcina. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja profesorė Aurelija Žvirblienė pažymi, kad dabar pasaulyje įvairiais būdais kuriama nemažai vakcinų nuo Covid-19. Tačiau ne visos vakcinos vienodos.