Iš viso Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVTK) per keturis vakcinacijos mėnesius gavo 2579 pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas. Tai sudaro 0,27 proc. nuo bendro vakcinacijos skaičiaus. Iki balandžio pabaigos Lietuvoje iš viso sunaudota 955 tūkst. vakcinų dozių.
Daugiausiai skundų – po „AstraZeneca“ vakcinos
„Per ketvirtąjį registracijos mėnesį gauti 837 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas. Po vakcinos „Pfizer“ gauta 218 pranešimų, po „Moderna“ – 58 pranešimai, po „AstraZeneca“ – 559 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas. Tai absoliučiai dominuojanti vakcina dėl pranešimų.
Bet tai gali būti susiję su tuo, kad reaktogeniškumas po pirmos „AstraZeneca“ vakcinos dozės yra didesnis. Dėl dviejų pranešimų nebuvo vakcina nurodyta. Dėl „Janssen“ pranešimų VVTK nėra gavusi iki šiol. Matyt, tai susiję su tuo, kad yra labai nedidelis kiekis suvakcinuotas iki balandžio pabaigos – 112“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.
Dažniausiai šalutinis poveikis kamuoja moteris
Tarnybos vadovo teigimu, per balandį 795 pranešimai dėl nepageidaujamų reakcijų į vakcinas buvo klasifikuoti kaip lengvi ar vidutiniai, 42 – kaip sunkūs.
„Toliau išlieka tendencija, kad moterys ženkliai daugiau pranešimų pateikia negu vyrai. Vyrai pateikia 224, 613 – moterys. Amžiaus ribos – nuo 18 iki 95 metų. Turime tą pačią tendenciją, kad pranešinėja daugiausiai pacientai – 760 – ir tik 54 pranešimai buvo gauti iš sveikatos priežiūros specialistų“, – sakė G. Andrulionis.
Kaip teigė VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, kadangi „Pfizer“ vakcina skiepijama dažniau, tarnybą dažniau pasiekia ir skundai apie sunkesnius šalutinius poveikius po šios vakcinos.
„Sunkių nepageidaujamų reakcijų dažnis pagal vakcinacijos mastus yra tikrai nedidelis. Žiūrint į vakcinuotų žmonių skaičius konkrečia vakcina, tai proporcijos kažkokios sunkių nepageidaujamų reakcijų išvesti negalima.
Žiūrint į skaičius, daugiausiai sunkių nepageidaujamų reakcijų buvo siejama su „Pfirzer“ vakcina. Atsižvelgiant į tai, kad pats vakcinacijos mastas yra tikrai labai didelis, tai yra suprantama“, – kalbėjo R. Pilvinienė.
Dažniausiai gyventojus kamuoja tokie šalutiniai poveikiai po vakcinų: skausmas, patinimas, paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas, karščiavimas. Po vienos ar kelių dienų nesunkios reakcijos praeina.
Pranešta apie keturias mirtis
Per balandžio mėnesį pranešta apie keturias mirtis po skiepų nuo COVID-19. Specialistai nė vienos iš šių mirčių nesieja tiesiogiai su vakcinomis.
„Per balandžio mėnesį gavome keturis pranešimus apie mirties atvejus. Du atvejai buvo pranešti po „AstraZeneca“ vartojimo ir po vieną atvejį – po „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos vartojimo“, – sakė R. Pilvinienė.
Pacientų amžius svyravo nuo 55 iki 83 metų.
„Buvo dvi moterys ir du vyrai, pagal geografinį pasiskirstymą vienas atvejis buvo iš Vilniaus, vienas iš Klaipėdos, vienas iš Kupiškio ir vienas iš Tauragės“, – sakė R. Pilvinienė.
Mirčių konkrečiai su vakcinomis nesieja
Kupiškyje mirė 83-ejų moteris. Anot R. Pilvinienės, moteris, neilgai trukus po vakcinacijos, mirė nuo insulto. Ji buvo paskiepyta „AstraZeneca“ vakcina.
„Sunku pasakyti, kiek tai yra susiję. Kadangi tai žmogus 83-ejų metų ir turėjęs ligų, kurios galėjo baigtis insultu, tai mažai tikėtina, kad tai yra kaip nors tiesiogiai susiję su vakcinacija“, – kalbėjo R. Pilvinienė.
Klaipėdoje vakcinacijos vietoje neilgai trukus po siepo mirė 78-erių metų vyras. Jis buvo paskiepytas „Moderna“ vakcina.
„Tikėtina, kad tai yra staigi kardiologinės priežasties mirtis. Mes turime surinkę tam tikrų duomenų apie žmogaus sveikatą, kurie rodo, kad galimai žmogus turėjo problemų prieš vakcinaciją. Vėlgi, tai 78-erių metų žmogus“, – sakė Pilvinienė.
Vilniuje 55-erių metų vyras mirė kitą dieną po vakcinos. Jis buvo paskiepytas „Pfizer“ vakcina.
„Staigi mirties ištiko jį darbe. Tikėtina, kad kažkokios problemos žmogui buvo ištikusios iš vakaro, nes jis iš vakaro buvo vakcinuotas. Jautėsi šiek tiek neįprastai. Bet po vakcinacijos nepranešama, kad jam pasireiškė nepageidaujamų reakcijų. Tiesiog staigi mirtis ištiko jį darbe, jis pasijuto blogai ir mirė“, – pasakojo tarnybos specialistė.
Tauragėje mirė 64-erių metų moteris. Ji buvo paskiepyta „AstraZeneca“ vakcina.
„Ji mirė dėl COVID-19 sukelto plaučių uždegimo. Mirtis nėra tiesiogiai susijusi su vakcinacija. Tiesiog žmogus mirė dėl COVID-19 ligos, nors buvo vakcinuotas. Apie šį žmogų duomenys nebuvo išsamūs, neaišku, ar moteris buvo vakcinuota abiem dozėmis. Mes tikime, kad taip buvo, bet, koks laikotarpis buvo praėjęs, per kiek laiko ji susirgo COVID-19 liga, informacijos mes neturime“, – sakė R. Pilvinienė.
Lietuvoje yra registruotos ir naudojamos keturios vakcinos nuo COVID-19: „Comirnaty“ (gamintojas – „BioNTech ir Pfizer“), „Vaxzevria“ („AstraZeneca“), „Moderna“ („Moderna“) ir „Janssen“ („Janssen Pharmaceutica NV“).
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta skiepijimo tvarka leidžia gyventojams rinktis, kuria vakcina skiepytis. Jeigu skiepijanti įstaiga konkrečiu metu neturi gyventojo pageidaujamos vakcinos, jis bus pakviestas skiepytis vėliau, kai įstaiga gaus kitą vakciną.
