Praėjusį mėnesį ES ėmėsi teisinių veiksmų prieš šią farmacijos kompaniją dėl vakcinų pristatymo sutarties sąlygų nevykdymo, kas pakenkė bloko pastangoms kaip galima greičiau pradėti vakcinaciją.
Taip pat pasitikėjimas šios kompanijos sukurta vakcina yra smukęs, nerimaujant dėl itin retai pasitaikančių kraujo krešulių smegenyse susidarymo atvejų. Dėl to kai kurios ES narės yra nusprendusios nenaudoti šios vakcinos vyresnio amžiaus gyventojams skiepyti, nors Europos vaistų agentūra yra konstatavusi, kad vakcinos nauda nusveria riziką.
„Mes dar neatnaujinome sutarties, kuri galioja iki birželio mėnesio, – Prancūzijos radijui sakė komisaras Thierry Bretonas. – Dar bus matyti, ar tai padarysime.“
Tačiau jis pabrėžė, kad tai nebūtinai reiškia, kad Europos Sąjunga visai nutrauks bendradarbiavimą su bendra britų ir švedų farmacijos kompanija. „Dar niekas nebaigta. Pagyvensime ir pažiūrėsime“, – sakė jis.
Apie tokią padėtį T. Bretonas prakalbo dieną po to, kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad blokas su bendrovėmis „BioNTech“ ir „Pfizer“ susitarė dėl iki 1,8 mlrd. papildomų jų sukurtos vakcinos nuo koronaviruso dozių.
Šiuo metu EK su šiomis bendrovėmis yra susitarsi dėl 600 mln. dozių pristatymo. Nauja sutartimi siekiama užtikrinti, kad ES būtų apsirūpinusi pakankamu kiekiu vakcinų, kad jų pakaktų antram skiepui 450 mln. ES gyventojų, nurodė ES.
Komisija taip pat pažymėjo ,kad „AstraZeneca“ planuoja iki birželio pristatyti tik trečdalį sutartų 300 mln. vakcinų. EK iš pradžių planavo, kad šios kompanijos vakcina bus Europos skiepijimo programos pagrindas, tačiau dabar nusprendė visą dėmesį sutelkti į „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakciną.
„Pfizer“ antrąjį šių metų ketvirtį Europos Sąjungai turėtų patiekti 250 mln. vakcinos dozių, 27-ios Bendrijos narėms siekiant iki liepos nuo koronaviruso paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų.
