Interviu TV3 premjerė I. Šimonytė plačiau apžvelgė dabartinę Covid-19 situaciją ir tai, kada ketinama plačiau skiepyti Lietuvos gyventojus.
Atrodo, karantinas įvestas Lietuvoje, dvi savaites sugriežtinimai. Bet tos mirtys, žiūrime, pastarąsias dienas 75–78. Ar tai reiškia, kad karantinas neveikia?
Žmonės nemiršta taip tiesiog įvedus karantiną ar jį atlaisvinus. Tai, ką mes dabar matome mirčių statistikoje, – tų atvejų, kuriuos fiksavome prieš tai dvi tris savaites, to padidėjimo pasekmės.
Akivaizdu, kad dabartinių atvejų blogiausios pasekmės pasimatys dar po kurio laiko. Nes tą ir mokslininkai labai aiškiai sako, kad net atvejams pradėjus mažėti, mirčių skaičius augs dar kurį laiką.
Čia yra dar ir kitų niuansų. Yra duomenų kokybės niuansų, apie kuriuos turbūt teko girdėti, kad tie duomenys nėra taip gerai, kaip turėtų būti, kad mes turėtume labai tikslią statistiką.
Nes, jeigu mes išlygintume tuos skaičius per visą šventinį laikotarpį, tai akivaizdu, kad vidutinis netekčių skaičius būtų panašus į tai, ką matėme ir prieš tai. Bet tas nelabai guodžia, tačiau bet kuri netektis, net vienas žmogus, yra labai skaudus dalykas.
Dabar kalbame apie mirtis ir jūs sakote, kad tai kelių prieš tai buvusių savaičių procesas, kuris dabar pasireiškia. Kaip manote, ar tos priemonės, kurios yra šiuo metu, yra pakankamos? Ar reikia dar kažką daryti? Ar tai tiesiog susidėlios laikui einant?
Jų pakaktų, jeigu visi žmonės jų laikytųsi. Didelė dalis žmonių, esu įsitikinusi, tų apribojimų laikosi, saugo savo artimuosius ir kitus bendrapiliečius. Bet matome, kiek žmonių tenka grąžinti į savo savivaldybę, kiek žmonių nelegaliai bando susitikti.
Tokiais atvejais kyla natūralus klausimas, ką žmonės bando nubausti ar pamokyti. Ne valdžią čia pirmiausiai nubausi, o didžiausią riziką kam keli, tai tiems artimiesiems, su kuriais niekaip negali susitikti nuotoliniu būdu, o būtinai reikia likimą tampyti už ūsų.
Vieni žmonės karantino laikosi, kiti nesilaiko. O ką daryti su tais, kurie nesilaiko? Ar galvojate apie papildomas priemones?
Žiūrėkit, yra ir tokių šalių, kuriose yra komendanto valanda. Bet Belgijos policija kažkaip būna iškviečiama į vakarėlį, kur yra 25 žmonės, kurie kelia triukšmą, ir tarp jų yra Europos Parlamento narių. Štai tokių istorijų yra net ten, kur, atrodo griežtesnių priemonių negalėtum sugalvoti nei komendanto valanda.
Aš manau, visada yra žmonių, kurie yra linkę nesilaikyti taisyklių, taip jau, deja, yra. Bet klausimas yra labai paprastas – kuo rizikuojame šiuo atveju. Akivaizdu, kad rizikuojame pirmiausiai savo artimaisiais.
Dabar situacija su skiepijimu. Pirmąją partiją suskiepijome, antrąją planuojate toliau medikams. Koks toliau yra tvarkaraštis? Pati sakėte, kad viskas keičiasi labai greitai kaip kare, bet kada gali būti paskiepyti visi medikai, visi pensininkai, lėtinėmis ligomis sergantys?
Kai ką galime įsivaizduoti, kad medikų bendruomenė ir galbūt slaugos, globos institucijų darbuotojai ir gyventojai galėtų būti paskiepyti per pirmus du mėnesius visi. Toliau jau yra daug didesnė imtis žmonių ir pats procesas užtruks ilgiau.
Daug kas priklausys nuo to, kokiais kiekiais ir kokiais tempais mes tas vakcinas gausime. Nes, kiek mums reikia suskiepyti – 40 tūkst. maždaug medikų ir dar 10 tūkst. žmonių, dirbančių arba esančių prie globos įstaigų.
Tada dar reikėtų į prioritetų eilę įtraukti, kaip ekspertai siūlo, ugdymo įstaigų darbuotojus, kad būtų galima ugdymo tvarką padaryti labiau nenuotolinę. Nes tai irgi turi savo neigiamų pasekmių. Tai čia yra labai aiškiai suskaičiuojamos tokios dešimčių tūkstančių žmonių grupės, kur tikrai ta logistika yra labai aiški.
Toliau, kai mes einame į plačiąją visuomenę, nes lėtinėmis ligomis serga apie milijoną žmogų, tai yra labai daug žmonių, tai mes beveik kalbame apie trečdalį ar ketvirtadalį visuomenės. Akivaizdu, kad čia procesas bus daug sudėtingesnis.
Kaip manote, iki vasaros ar iki rudens jau bus didžioji dalis paskiepyta?
Aš labiau sakyčiau, kad iki rudens.
Persikėlėte į Turniškes. Ar jau įsikūrėte ramiai?
Namas yra be proto didelis. tikrai man nereikia nei tiek ploto, nei tiek kambarių, nei viso kito, kas ten yra.
Kiek ten kambarių iš viso?
Neskaičiavau.
Keliuose gyvenate?
Miegamajame, darbo kambaryje ir virtuvėje. Tai aš ten apgyvendinsiu gal penktadalį ar šeštadalį to namo, tikrai mastai yra, manau, net šeimai gana dideli. Apie mane net nėra, ką kalbėti.
Bet, kadangi tai yra susiję su apsaugos tarnybos žmonių darbo sąlygomis, tai priėmiau tokį sprendimą, kad paprasčiau bus išsikelti. Kadangi tuomet jiems nereikės manęs saugoti tikrai nelabai patogiomis darbo sąlygomis.
Bet tuose namuose jūs ne viena – bent jau turite augintinę. Kaip ji ten, ar jau apsiprato?
Man atrodo, kad ji apsiprato ten greičiau negu aš. Gal dėl to, kad ten leidžia daugiau laiko tiesiog, nes aš ryte išvažiuoju ir grįžtu vakare. Bet, manau, jau apsiprato. Jau keturios savaitės, kaip turiu Perlą savo namuose ir savo globoje. Tikrai jau mane atpažįsta, bet kitų žmonių dar nelabai mėgsta.
Bet jūsų pačios neaploja?
Ne, manęs neaploja. Bet, jeigu kas nors ateitų, pavyzdžiui, ryte, kai atvažiuoja manęs vežti į Vyriausybę, tai būna gana neigiamai nusiteikusi.
Tai gal ji saugo jus, sarginis šuo?
Jai tikrai atrodo, kad ji labai sarginis šuo.
Ko su Naujais metais palinkėtumėte Lietuvos žmonėms?
Pirmiausiai palinkėčiau žmonėms kantrybės. Nes suprantu, kad pirmąjį epizodą, kai buvo labai baisu, daugelis žmonių susimobilizavo ir laikėsi taisyklių, nes labai daug ko nežinojo.
Vėliau galbūt pasirodė, kad viskas čia gal ne taip ir baisu. Ir dabar turime ir statistiką gana kraupią, matome, kiek sveikatos paslaugų iš mūsų kovidas atima, nes žmonės turi būti perskirstyti, ligoninės ir medikai taip pat.
Dabar kažkaip atrodo, kad žmonės pavargo bijoti ir tas nuovargis kartais išsilieja taip, kad taisyklių nereikia laikytis. Bet aš vis dėlto labiausiai norėčiau palinkėti kantrybės. Iš esmės tik nuo to, kiek kantriai ir susitelkę mes tai išgyvensime, priklausys tai, kaip greitai mes iš to išeisime.
