Karas Ukrainoje

Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų Davidas Lammy atskleidė, kad potencialus taikos susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos gali būti sudarytas vėliau, kai naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas grįš į valdžią, rašo „The Sun“. D. Trumpas, kuris po sausio 20 d. įvyksiančios inauguracijos perims valdžią į savo rankas, anksčiau žadėjo, kad karas Ukrainoje bus sustabdytas per 24 valandas. Visgi ši retorika pasikeitė.

Ukrainos rėmėjai neturi svyruoti, ketvirtadienį užbaigdamas Kyjivo tarptautinių rėmėjų susitikimą Vokietijoje pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. „Ukrainą remianti koalicija neturi atsitraukti. Ji neturi svyruoti. Ir ji neturi žlugti. Ant kortos pastatytas Ukrainos išlikimas. Bet taip pat ir visų mūsų saugumas“, – sakė L. Austinas žurnalistams. Jis ketvirtadienį vykusiame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų susitikime paskelbė apie naują 500 mln. JAV dolerių (485,41 mln.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį po susitikimo su kitomis sąjungininkėmis Vokietijoje atvyko į Romą derybų su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, pranešė jo atstovas.  „Šiandien bus susitikimas su G. Meloni, o rytoj su Sergio Matarella“, – sakė atstovas Serhijus Nykyforovas, turėdamas omenyje daugiausia reprezentacines pareigas einantį Italijos prezidentą.

Naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo rinkiminės kampanijas pažadą užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje per 24 valandas nukėlė vėlesniam laikotarpiui. Dėl to partneriai Europoje mano, kad jo administracija iš karto neatsisakys paramos Kyjivui. Du Europos pareigūnai „Financial Times“ teigė, kad diskusijos su D. Trumpo komandos nariais per pastarąsias savaites atskleidė, kad jie dar nėra tiksliai nusprendę, kaip išspręsti karinę situaciją Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su sąjungininkais Vokietijoje vėliau ketvirtadienį turėtų atvykti į Romą derybų su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, pranešė diplomatinis šaltinis. G. Meloni tvirtai remia Ukrainą jos kovoje su Rusija. Tačiau ji taip pat yra politiškai artima išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris yra kritikavęs Kyjivui siunčiamą didelę JAV pagalbą ir žadėjęs greitai užbaigti karą.

Rusijos pajėgos įsirengė placdarmą fronto liniją Rytų Ukrainoje žyminčios upės vakariniame krante, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnas. Oskilo upė yra de facto fronto linija rytinės Charkivo srities dalyse. Ukrainiečių kariai yra įsitvirtinę daugiausia vakariniame upės krante, o rusų pajėgos – rytiniame.

Odesos srities Dniestro Bilhorodo mieste sausio 9-ąją prie vienos iš valstybinių institucijų nugriaudėjo sprogimas. Tai pranešė Nacionalinės policijos Odesos srities vyriausioji valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Incidentas įvyko šiandien apie 14 val. prie vienos iš valstybinių institucijų. Per sprogimą žmonės nenukentėjo“, – sakoma pranešime. Įvykio vietoje dirba Nacionalinės policijos, Saugumo tarnybos ir Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai.

Slovakijos premjeras Robertas Fico pagrasino Ukrainai dėl galimų pasekmių, jei rusiškos dujos nepasieks šalies, rašo „Politico“. Po įvykusių derybų Briuselyje su naujuoju Europos Komisijos (EK) energetikos vadovu R. Fico spaudos konferencijoje pareiškė, kad jei Kyjivas ir toliau trukdys Rusijai eksportuoti iškastinį kurą, „Slovakijos vyriausybė imsis griežtų atsakomųjų priemonių“. Leidinyje taip pat primenama, kad dar 2025 m. pradžioje nustojo galioti svarbus susitarimas, pagal kurį ...

Vokietija per trumpą laiką suteiks Ukrainai papildomų valdomų raketų oro gynybos sistemoms IRIS-T, ketvirtadienį per susitikimą JAV oro pajėgų bazėje Ramšteine, Vakarų Vokietijoje, paskelbė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.  IRIS-T raketos buvo užsakytos Vokietijos kariuomenei, tačiau bus pasiustos Ukrainai padėti atremti nesiliaujančias Rusijos atakas, sakė B. Pistoriusas. Jis atsisakė tiksliai pasakyti, kiek raketų bus pristatyta.

Tarptautinė dronų Ukrainai koalicija, kuriai vadovauja Jungtinė Karalystė ir Latvija, Kyjivui nusiųs 30 000 naujai užsakytų bepiločių, ketvirtadienį paskelbė britų Gynybos ministerija. Pasak ministerijos, 2024 metų pradžioje suformuota „dronų pajėgumų koalicija“ užsakė dronų už 45 mln. svarų (54 mln. eurų). Kada šie dronai, kuriuos finansuoja JK, Danija, Nyderlandai, Latvija ir Švedija, bus išsiųsti Kyjivui, nenurodoma.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų šalių karių dislokavimas Ukrainoje būtų viena iš geriausių priemonių priversti Rusiją siekti taikos. „Mūsų tikslas – rasti kuo daugiau priemonių, kad priverstume Rusiją siekti taikos. Manau, kad toks partnerių kontingentų dislokavimas yra viena geriausių priemonių“, – Vokietijoje vykstančiame Ukrainos sąjungininkų susitikime sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje diskusijas apie galimą Vakarų karių dislokavimą.

Zaporižioje per vakarykštį Rusijos smūgį sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 116. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Bendras sužeistųjų skaičius išaugo iki 116 žmonių“, – parašė jis. Srities centro medicinos įstaigose gydomi 66 žmonės. Iš jų 11 yra sunkios būklės, jie paguldyti į reanimacijos skyrius. Kitų hospitalizuotųjų būklė yra vidutinio sunkumo.

ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas ketvirtadienį pasakė, kad tikisi, jog Jungtinės Valstijos pagalbą Ukrainai teiks ir išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui sugrįžus į Baltuosius Rūmus, o jei ne – ES yra pasirengusi perimti vadžias. „Esu tikrai įsitikinusi, kad visos kitos narės ir, reikia tikėtis, Jungtinės Valstijos yra pasirengusios toliau teikti pagalbą Ukrainai“, – išvykdama į Ukrainai pagalbą teikiančių šalių susitikimą Vokietijoje įsikūrusioje JAV bazėje kalbėjo K. Kallas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Vokietijoje esančioje Ramšteino oro pajėgų bazėje susitiks su Vakarų sąjungininkais.  Tai bus paskutinis toks susitikimas prieš išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo  sugrįžimą į Baltuosius rūmus po mažiau nei dviejų savaičių.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad stengiasi įtikinti išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą palengvinti prieigą Europos partneriams prie JAV ginklų sistemų. M. Rutte agentūrai dpa sakė, kad Europos sąjungininkės jau investuoja šimtus milijardų dolerių į JAV gynybos pramonę. Tačiau jis mano, kad būtų galima daug daugiau pasiekti, jei JAV gynybos sektorius būtų liberalizuotas ir nebereikėtų Kongreso, Pentagono ir Baltųjų rūmų pritarimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sumenkino kilusį susirūpinimą po išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trampo komentarų esą jis supranta, kodėl Rusija nenori, jog Ukraina įstotų į NATO.  V. Zelenskis, kuris siekė, kad Ukraina būtų pakviesta į NATO dar prieš D. Trumpui grįžtant į prezidento postą, įspėjo nedaryti prielaidų apie JAV poziciją ir sakė, kad  šį klausimą aptars su respublikonų lyderiu.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas teigė, kad Rusija, pradėjusi karą Ukrainoje, patyrė itin didelių nuostolių, kurie tik didės, rašo UNIAN. Svarbiausios naujienos: 23:27 | Zelenskis: šiais metais sieksime naujo rekordo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad 2025 m. Kyjivas stengsis pasiekti naują rekordą, rašo „Ukrainska Pravda“.  V. Zelenskis teigė, kad sausio 8 d. buvo specialų vyriausiojo vado štabo posėdis, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta bepiločių orlaiv...

Respublikono Donaldo Trumpo administracijos pasiuntinys taikai Ukrainoje Keithas Kelloggas sako, kad jo tikslas yra per 100 dienų nuo naujai išrinkto JAV prezidento inauguracijos dienos surasti išeitį dėl karo padėties Ukrainoje. Interviu „Fox News“ K. Kellogas teigė, kad tiek D. Trumpas, tiek jis pats turi „nedaug laiko“, kad būtų surastas sprendimą dėl Rusijos karinės invazijos Ukrainoje pabaigos. „Žmonės turėtų suprasti – jis [D.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino pradėta invazija į Ukrainą, Kremlius dirbtinai, su valstybės paskatomis, pagyvino ekonomą. Tačiau, praėjus beveik trejiems metams nuo karinės invazijos, pastebima vis daugiau ženklų, kad netrukus už viską reikės susimokėti, rašo „Bloomberg“. Nors Maskvoje bei kituose Rusijos miestuose nuotaika ir vis dar pakili, o restoranuose bei prabangiose parduotuvėse netrūksta žmonių, tačiau dėl rekordiškai aukštų palūkanų normų ir besitęsiančios infliacijos kyla rizikų dėl ...

Rusija toliau gamina raketas ir sparčiai modernizuoja dronus. Eurokomisaras Andrius Kubilius teigia, kad Rusija vis dar yra stipri karinės ginkluotės prasme, nors pasaulyje girdėti įvarių prognozių, neva šalies pramonė ilgai neatlaikys. Dėl to A. Kubilius ragina žiūrėti realistiškai ir neprisigalvoti pernelyg optimistinių karo pabaigos scenarijų.

Per Rusijos aviacijos smūgį Ukrainos pietryčiuose esančioje Zaporižioje žuvo 13 žmonių, trečiadienį pranešė vietos gubernatorius. „Per priešo išpuolį Zaporižioje žuvo trylika žmonių“, – socialiniame tinkle pranešė Zaporižios gubernatorius Ivanas Fedorovas, patikslindamas anksčiau skelbtą aukų skaičių.  Anksčiau jis paskelbė, kad per smūgį žuvo vienas žmogus, dar 30 buvo sužeisti.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios bendromis Koordinacinio štabo ir kitų atitinkamų struktūrų pastangomis Ukrainai iš rusų nelaisvės pavyko susigrąžinti 505 jūrų pėstininkus. Tai per spaudos konferenciją „1000 nelaisvės dienų: kaip susigrąžinti iš nelaisvės Ukrainos jūrų pėstininkus“ pareiškė Ukrainos koordinacinio elgesio su karo belaisviais štabo sekretorius Dmytro Usovas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Sausio 9 d. Vokietijoje vyksiančiame 25-ajame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (UDCG) susitikime bus siekiama apibrėžti Ukrainos gynybos strategiją ir poreikius kare su Rusija, pranešė JAV gynybos departamentas.  „Koalicijų lyderiai turės patvirtinti gaires, kuriose būtų išdėstyti Ukrainos oro pajėgų, šarvuočių, artilerijos, išminavimo, bepiločių orlaivių, integruotos oro ir raketinės gynybos, informacinių technologijų ir jūrų saugumo poreikiai bei tikslai iki 2027 metų.

Rusijos pajėgoms apšaudžius Nadniprianskės kaimą Chersono srityje žuvo 71 metų vyras, pranešė srities karinė administracija. „Okupantai Nadniprianskėje nužudė žmogų“, – sakoma pranešime. Vyras  mirtinus sužalojimus patyrė per apšaudymą trečiadienį 10.40 val. Anksčiau rusų daliniai taip pat atakavo Nadniprianskę – paleido droną. Per šią ataką nukentėjo 57  metų vyras. Antradienį rusai Chersono srityje apšaudė 37 gyvenvietes – žuvo du žmonės ir devyni buvo sužeisti.

Jei artimiausiu metu JAV nesuteiks naujos didelės pagalbos, Ukraina tikriausiai pralaimės karą per artimiausius 12-18 mėnesių. O Ukrainos pralaimėjimą būtų sunku įsivaizduoti kitaip nei visišką JAV ir jų prezidento Donaldo Trumpo fiasko, pirmadienį rašė „The Atlantic“. „Ukraina nepralaimės geruoju, derybų keliu, paaukojus gyvybiškai svarbią teritoriją, bet išsaugojus suverenitetą ir Vakarų saugumo garantijas.

Du aukšto rango JAV gynybos pareigūnai teigė, jog gynybos sekretoriaus Lloydo Austino ketvirtadienio vizito Vokietijoje metu Joe Bideno administracija paskelbs apie didžiulį, paskutinį savo ginkluotės paramos paketą Ukrainai. L. Austinas Vokietijoje turi susitikti su maždaug 50 valstybių partnerių, susibūrusių padėti Ukrainai atremti didelio masto Rusijos invaziją, atstovais.  Nors tikslios sumos nepateikė, pareigūnai teigė, jog paketas, tikėtina, bus ženklus.

 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgos (SOP) kartu su kitais gynybos pajėgų daliniais sėkmingai atrėmė rusų karių mėginimą pulti ukrainiečių pozicijas vienoje iš Kursko regiono gyvenviečių. Apie tai SOP vadavietė pranešė feisbuke, savo įrašą papildydama filmuota medžiaga. Puolimo metu SOP bepiločių orlaivių komandos sunaikino du tankus, tris šarvuočius ir keturis rusų kareivius. Sausio 7 d. Ukrainos gynėjai atrėmė 25 Rusijos armijos atakas Kursko kryptimi.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad Vakarų šalių lyderiai greičiausiai „privertė“Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį neseniai pasirodžiusiame interviu pasakyti, kad plataus masto Rusijos invazijos pradžioje A. Lukašenka atsiprašė už iš Baltarusijos teritorijos paleistas raketas ir vietoje „kompensacijos“ pasiūlė Kyjivui pulti naftos perdirbimo gamyklą Mozyriuje.

Po to, kai Donaldas Trumpas atsisakė atmesti galimybę karine jėga užimti Grenlandiją – autonominę ES narės Danijos teritoriją, – Prancūzija trečiadienį perspėjo išrinktąjį JAV prezidentą negrasinti Europos Sąjungos „suverenioms sienoms“. „Nekyla nė klausimo, ar ES leistų kitoms pasaulio šalims, kas jos tokios būtų, kėsintis į savo suverenias sienas“, – duodamas interviu radijo stočiai „France Inter“ pasakė užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrotas, pridurdamas, kad nors ir nemano, jog J...

Ukrainos gynybos pajėgos numušė 41 bepilotį Rusijos orlaivį, įskaitant keletą „Šahedų“ ir kitokių dronų, tuo tarpu dar 22 nepilotuojamieji orlaiviai pradingo iš radarų ekranų. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos. Antradienį nuo 19.30 val. iš Oriolo, Kursko, Briansko ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje buvo paleisti 64 nepilotuojamieji orlaiviai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė ketvirtadienį dalyvausiantis Vokietijoje vyksiančiame Kyjivo sąjungininkių gynybos susitikime. Svarbiausios naujienos: 23:05 | Pasiuntinys taikai: Trumpas pasiūlys sprendimą, priimtiną tiek Putinui, tiek Zelenskiui Respublikono Donaldo Trumpo administracijos pasiuntinys taikai Ukrainoje Keithas Kelloggas sako, kad jo tikslas yra per 100 dienų nuo naujai išrinkto JAV prezidento inauguracijos dienos surasti išeitį dėl karo padėties U...

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Ukrainai ir Rusijai kelionė į Kyjivą buvo atšaukta, bet bus perkelta į kitą datą, antradienį pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Planuoti Keitho Kelloggo – atsargos generolo leitenanto, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis D. Trumpo patarėjas gynybos klausimais, – susitikimai su Ukrainos pareigūnais yra „nepaprastai svarbūs“, žurnalistams Ukrainos sostinėje sakė A. Sybiha.

Prasidėjus naujam Ukrainos puolimui, antradienį Rusijos Kursko srityje tęsėsi įnirtingi mūšiai. Ukrainos generalinio štabo Kyjive duomenimis, per pastarąją parą visose fronto atkarpose įvyko 218 susirėmimų, o kariuomenė vien Kursko srityje atrėmė 94 Rusijos atakas. Ukrainos specialiųjų pajėgų vadovybė socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad Kursko srityje žuvo 13 Šiaurės Korėjos karių. Nepriklausomai patikrinti šios informacijos nebuvo galimybės.

Įgyvendinant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvą „Bring Kids Back UA“, iš laikinai okupuotų teritorijų pavyko grąžinti tris vaikus – 17 metų vaikiną ir du mažamečius berniukus. Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas. „Jauna mama, kuri dėl karo buvo priversta palikti Ukrainą, ilgą laiką gyveno atskirai nuo mažamečių sūnų, pati negalėjo jų atsivežti iš laikinai okupuotos teritorijos.

 Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio teigimu, Europa gali būti saugi tik tuo atveju, jei Ukraina nepraras savo suverenumo. Šią mintį jis išsakė kalbėdamas per spaudos konferenciją, kurioje pasibaigus pirmadienį Paryžiuje vykusiam Prancūzijos ambasadorių susitikimui dalyvavo kartu su savo kolega iš Prancūzijos Jeanu-Noeliu Barrotu. R. Sikorskis sakė, kad abejų šalių nuomonės sutampa ir jos turi bendrų planų daryti įtaką padėčiai karo apimtoje Ukrainoje.

 Antradienį pasirodžiusiais naujausių apklausų duomenimis, Ukrainos kariuomenei itin svarbiu laiku ir tvyrant nežinomybei dėl būsimos tarptautinės karinės pagalbos, prezidento Volodymyro Zelenskio reitingai dar labiau krito. Buvęs komikas pelnė užsienio pagarbą ir buvo lyginamas su Winstonu Churchilliu, kai 2022 m. vasarį liko Kyjive, kad vadovautų šaliai Rusijos invazijos metu.

Kyjivo kariuomenė antradienį pareiškė, kad vis dar vyksta aktyvios kovos Kurachovėje – strateginiame rytų Ukrainos mieste, kurį Rusija pirmadienį pranešė užėmusi. Maskva pasveikino „svarbaus logistikos centro“ užėmimą, sakydama, kad tai leis Rusijos pajėgoms „pagreitintu tempu“ užimti likusią rytinę Donecko srities dalį. Tačiau Ukrainos kariuomenė antradienį pranešė apie „aktyvias“ kovas „Kurachovės miesto teritorijoje“ ir teigė atremianti Rusijos atakas „netoli“ miesto.

Anoniminis ukrainiečių atsargos karininkas ir „Frontelligence Insight“ tyrėjų grupės įkūrėjas ukrainiečių leidiniui „Euromaidan Press“ įvardijo pagrindines Ukrainos nesėkmių šalies rytuose priežastis. Viena iš ryškiausių Ukrainos kariuomenės problemų – kokybiškų pėstininkų trūkumas, pareiškė „X“ soc. tinkle slapyvardžiu „Tatrigami“ pasirašantis ukrainiečių karininkas.

Ukrainoje žuvo fronte mediku tarnavęs Škotijos pilietis, pranešė jo šeima. Jordanas Maclachlanas (26) iš Ardnamerchano Škotijos aukštumose penktadienį žuvo, eidamas mediko pareigas Ukrainos ginkluotose pajėgose, naujienų agentūrai BBC nurodė jo artimieji. „Jordanas visada manė, kad daro kažką reikšmingo ir mes visi labai didžiuojamės, kad jis padėjo kitiems“, – rašoma jų pranešime.

Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 28 rusų dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 38 dronais. 28 dronai buvo numušti, dar 10 nukrito nepasiekę taikinių. Oro gynyba veikė Poltavos, Sumų, Charkivo, Čerkasų, Mykolajivo, Chersono ir Kirovohrado srityse.

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų 8-ojo pulko kariai per reidą Rusijos Kursko srityje nukovė dar 13 Šiaurės Korėjos karių. Taip teigia Specialiųjų pajėgų vadavietė. Neseniai vykusios misijos metu SOP kariai kovinio susidūrimo metu likvidavo penkis Šiaurės Korėjos karius, o dar aštuonis – padedami dronų. Po mūšio SOP operatoriai apžiūrėjo Šiaurės Korėjos karių kūnus ir jų asmeninius daiktus.

Praėjus penkiems mėnesiams nuo Ukrainos puolimo Rusijos Kursko srityje pradžios, prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia šios operacijos svarbą. „Mes išlaikome buferinę zoną Rusijos teritorijoje ir ten aktyviai naikiname rusų karinį potencialą“, – sakė V. Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. Rusija per operaciją ir savo kontrpuolimus esą jau neteko 38 000 karių, 15 000 jų žuvo.

Šiaurės Korėja prarado 3,8 tūkst. karių, kurie žuvo ir buvo sužeisti mūšiuose su Ukrainos pajėgomis Kursko srityje, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu JAV laidų vedėjui Lexui Fridmanui. Pasak Volodymyro Zelenskio, šie nuostoliai sudaro beveik trečdalį viso 12 tūkst. Šiaurės Korėjos karių kontingento, atsiųsto į Kursko sritį.

Kelios dešimtys Ukrainos karių, kurie buvo mokomi Prancūzijoje, dezertyravo, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Prancūzijos kariuomenės pareigūnas. „Buvo tam tikras dezertyrų skaičius, tačiau jis labai nedidelis, atsižvelgiant į žmonių, kurie dalyvavo mokymuose, skaičių“, – AFP sakė Prancūzijos kariuomenės pareigūnas. „Jie buvo prancūzų kareivinėse, turėjo teisę išeiti“, – teigė jis.

Naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino NATO nares padidinti išlaidas gynybai net iki 5 procentų. Svarbiausi įvykiai: 23:28 | Chersono srities apšaudymas: per dieną žuvo du civiliai, dar keturi buvo sužeisti Sausio 7 d. Chersono srityje per apšaudymą nukentėjo mažiausiai 16 civilinių objektų, žuvo du civiliai, žinoma apie keturis sužeistuosius. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Chersono srities prokuratūra.

Po pranešimų apie šimtus karių, perbėgusių iš vieno Ukrainos kariuomenės dalinio, šalies sausumos pajėgų vadas pirmadienį pripažino, kad dėl Prancūzijoje iš dalies apmokyto kariuomenės dalinio yra „problemų“. „Taip, yra problemų, mes apie jas žinome“, – pažymėjo sausumos pajėgų vadas Mychaila Drapatas žiniasklaidai pateiktuose komentaruose po to, kai Ukrainos tyrėjai pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl dezertyravimo ir piktnaudžiavimo valdžia 155-ojoje mechanizuotoje brigadoje, kuri žinoma pavadinim...

Pirmadienį Chersono srityje per rusų apšaudymus žuvo du civiliai, o dar 11 žmonių buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. „Tyrimo duomenimis, 2025 metų sausio 6 d. Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono srities gyvenvietes, naudodama artileriją, minosvaidžius ir bepiločius orlaivius. Iki 18 val. buvo žinoma apie du žuvusius ir 11 sužeistų civilių“, – rašoma pranešime. Pasak prokuratūros atstovų, apie 11.20 val.

Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiojo karinio ir politinio departamento vadovo pavaduotojas, specialiojo dalinio „Achmat“ vadas Aptas Alaudinovas pareiškė, kad jis tikisi, jog Ukraina esą surengs dar vieną puolimą Kursko srityje, rašo „SkyNews“. „Suprantama, tai ne pabaiga. <...> Dabar pastebime priešų technikos dislokavimą kita kryptimi, savaime suprantama, kad mes suvokiame, jog [Ukraina] smogs šia kryptimi“, – teigė Ramzanui Kadyrovui paklusnių čečėnų dalinių vadas A. Alaudinovas.

Ukrainai tiktų Vakarų Vokietijos stojimo į NATO modelis, kai visa šalis gauna kvietimą, bet tik vyriausybės kontroliuojama dalis prisijungia prie Aljanso. Tokį kompromisą Ukraina galėtų padaryti per derybas dėl susitarimo užbaigti karą, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Serhijus Leščenka. Jis sakė, kad Ukrainai svarbiausia garantuoti, jog agresija nepasikartotų, o tam reikia pakvietimo į NATO.