1968 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartyje pripažįstamos penkios branduolinės galybės: JAV, Rusija (kaip SSRS teisių perėmėja), Kinija, Didžioji Britanija ir Prancūzija. Be jų, branduolinių ginklų turi Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ir Izraelis (nors oficialiai to nepripažįsta). Po Antrojo pasaulinio karo daugelis šalių, įskaitant Braziliją, Egiptą, Ispaniją, Švediją ir Pietų Afriką, pradėjo vykdyti savo branduolines programas. Tačiau galiausiai visos jos jas nutraukė dėl didelių išlaidų ir politinio spaudimo, rašoma „Meduza“.
Iranas toliau vykdo pažangią karinę branduolinę programą. Be to, kai kuriose šalyse yra užsienio šalių branduolinių ginklų: pavyzdžiui, Vokietijoje yra dislokuoti JAV branduoliniai ginklai, o Baltarusijoje – Rusijos.
Dėl naujosios D. Trumpo doktrinos kai kuriose šalyse atsinaujino diskusijos apie būtinybę įsigyti savo branduolinių ginklų. Kai kurios iš jų turi tam visas reikalingas technines galimybes, rašoma „Financial Times“.
Vokietija
2023 m. ji galutinai atsisakė branduolinės energijos. Būsimasis Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas aiškiai atmetė idėją, kad Vokietija turėtų pasigaminti savo branduolinį ginklą. Tačiau jis ketina investuoti į civilinę branduolinę programą – ir taip išlaikyti Vokietijos „slenksčio“ statusą. Tai reiškia, kad ji neturi branduolinių ginklų, bet gali gana greitai jų įsigyti, jei tik panorės.
Be to, A. Merzas ketina pradėti derybas su Prancūzija ir Didžiąja Britanija dėl Vokietijos branduolinio skėčio suteikimo, nes nebėra pasitikėjimo besąlygišku Amerikos skėčio patikimumu. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas jau ne kartą teikė tokį pasiūlymą – tačiau Vokietija jį visada atmesdavo. E. Macronas entuziastingai palaikė naująjį A. Merzo planą.
Japonija
Japonijoje šešiose elektrinėse veikia 13 branduolinių reaktorių, o dar 20 veikia visu pajėgumu. Iki Fukušimos avarijos branduolinė energija sudarė apie 30 proc. visos Japonijos gaminamos elektros energijos, dabar – apie 5,5 proc. Šalis turi pakankamai plutonio keliems tūkstančiams branduolinių bombų.
Japonijoje, vienintelėje šalyje, kuri buvo subombarduota, idėja turėti savo branduolinį ginklą tebėra tabu ir aptarinėjama tik keliose kraštutinių dešiniųjų grupėse. Ypač dėl to, kad šią idėją sunku (bet ne neįmanoma) suderinti su Konstitucijos 9 straipsniu, pagal kurį Japonija „visiems laikams atsisako suverenios teisės kariauti“.
Pietų Korėja
Ji neturi „slenksčio“ statuso. Branduolinė energija tenkina apie 30 proc. šalies elektros energijos poreikių, tačiau Pietų Korėja, skirtingai nei Japonija, neturi pakankamų branduolinių medžiagų atsargų, kad galėtų greitai įsigyti branduolinį arsenalą. Kaip ir Japonija, Pietų Korėja visiškai pasikliauja JAV branduoliniu skėčiu.
Užsienio reikalų ministras Cho Dae Yul ne taip seniai kalbėdamas parlamente sakė, kad Pietų Korėja turėtų ruoštis visiems galimiems scenarijams, ir neatmetė galimybės, kad jai teks įsigyti branduolinės ginkluotės.
Lenkija
Ji parodė ypatingą entuziazmą dėl branduolinių ginklų. Kovo pradžioje ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jai reikia tokio branduolinio ginklo – arba savo, arba Prancūzijos. Prezidentas Andrzejus Duda savo ruožtu tvirtina, kad Lenkijoje geriau dislokuoti amerikietiškus branduolinius ginklus.
Ekspertai vieningai sutaria, kad Lenkijai prireiks dešimtmečių, kol įsigis savo branduolinį ginklą. Juo labiau kad ji neturi branduolinės energijos šaltinių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
