„Laikas dabar žaidžia mūsų naudai, ir mes stengsimės jį išnaudoti“, – sakė vienas Rusijos diplomatas „The Moscow Times“.
Nors prezidentas Vladimiras Putinas sakė iš esmės sutinkantis su Donaldo Trumpo pasiūlymu dėl 30 dienų paliaubų, jis pabrėžė, kad svarbūs „niuansai“, ir užsiminė, kad Maskva, prieš sutikdama su paliaubomis, primygtinai reikalaus maksimalistinių reikalavimų.
Idealiu atveju Kremlius tikisi, kad Vašingtonas arba tyliai užmerks akis į tolesnius Rusijos puolimus mūšio lauke, arba netgi spaus Kyjivą visiškai pasitraukti iš Rusijos net ir nepilnai okupuotų regionų, įskaitant Chersono ir Zaporožės sritis, sakė Rusijos pareigūno pareigas einantis asmuo.
Maskva tvirtina, kad Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionai yra Rusijos teritorija, nors nė vieno iš šių regionų visiškai nekontroliuoja Rusijos kariuomenė. Rusija ketina bet kokia kaina įtvirtinti šių teritorijų kontrolę, nes V. Putinas politiškai negali sau leisti jų prarasti po to, kai jų statusas buvo įtvirtintas konstitucijoje, sakė Kremliui artimas pareigūnas.
„Konstitucijoje nėra mechanizmo, kuriuo remiantis regionai galėtų atsiskirti nuo Rusijos. Mums reikia visos Zaporožės srities ir visos Chersono srities. Arba Trumpas paveiks juos, kad jie pasitrauktų, arba mums bus pasakyta: „Pradėkite užsitęsinėti derybas ir lygiagrečiai panaudokite karinę jėgą kontrolei įtvirtinti“. Tai mums blogiausias variantas, nes upės forsavimas visada yra skausminga operacija“, – sakė jis.
Kaip alternatyvą Rusija galėtų bandyti užgrobti dalį kito Ukrainos regiono, pavyzdžiui, Dniepropetrovsko arba Sumų, ir tada pasiūlyti mainus į Chersoną ir Zaporožę, tęsė pašnekovas.
„Tikimės rasti variantą, kai nereikės forsuoti Dniepro ir šturmuoti Chersono (miestas yra dešiniajame krante; Rusijos kariuomenė kontroliuoja kairįjį krantą). Labai tikiuosi, kad to neprireiks. Mums tai reikštų tūkstančius nuostolių“, – pabrėžė rusų pareigūnas. Jis pridūrė, kad karinės matematikos požiūriu Rusijos grupuotė šiuo metu negali pretenduoti į nieką daugiau nei į Slovjansko-Dnepropetrovsko aglomeracijos užėmimą.
„Fiziškai mūsų grupuotė dabartiniu pavidalu nėra pajėgi žengti kur nors toliau ar padaryti ką nors daugiau, – sakė jis. – Pasiekti Odesą, žinoma, neįmanoma. Bet mums to ir nereikia“.
Kremliaus atstovai
Į antrąjį susitikimą su JAV Saudo Arabijoje Maskva pasiuntė patyrusius derybininkus. Tarp jų – senatorius Grigorijus Karasinas, buvęs užsienio reikalų ministro pavaduotojas, 47 metus dirbęs Užsienio reikalų ministerijoje ir daug metų prižiūrėjęs „Ukrainos dosjė“ bei dalyvavęs rengiant Minsko susitarimus.
Derybose taip pat dalyvaus Sergejus Beseda, dar vienas Ukrainos specialistas, kuris dabar yra FSB direktoriaus Aleksandro Bortnikovo patarėjas. Daugelį metų S. Beseda vadovavo FSB Penktajai tarnybai, kuri buvo atsakinga už žvalgybą, šaltinių verbavimą ir diversijas Ukrainoje. Jis atliko pagrindinį vaidmenį planuojant plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. O nepavykus įgyvendinti ambicingų tikslų – užgrobti Kyjivą ir pašalinti Ukrainos vadovybę – S. Besedai buvo skirtas namų areštas, teigia žurnalistai Andrejus Soldatovas ir Irina Boragan.
Pirmadienį Saudo Arabijoje prasidėjusios derybos buvo pirmas viešas oficialus renginys, kuriame jis dalyvavo nuo to laiko, nors ir žemesnio statuso – tai gali reikšti, kad S. Beseda pašalintas iš penktosios FSB tarnybos.
„Šie vaikinai žino Ukrainos derybų kelią skersai ir išilgai. Jiems pavesta kabintis prie kiekvieno kablelio“, – leidiniui „The Moscow Times“ sakė Kremliui artimas pašnekovas.
Teritoriniai tikslai
Kai kalbama apie tai, kurios teritorijos atiteks kuriai pusei, Maskva mano, kad tiksli padalijimo linijos vieta Vašingtonui nėra itin svarbi, „The Moscow Times“ sakė du Rusijos diplomatai.
„Kiek suprantu, D. Trumpas nori matyti modernią, gerai ginkluotą, provakarietišką Ukrainą. Jis negali tiesiog visiškai atiduoti Ukrainos. Bet kur tiksliai bus nubrėžta siena, jam nėra taip svarbu“, – sakė vienas diplomatas.
Nors Kremlius nesutiko su D. Trumpo pasiūlymu dėl visiškų paliaubų, o dalinės paliaubos – konkrečiai sustabdančios smūgius energetikos infrastruktūrai – dar nepasirašytos, Rusijos užsienio reikalų ministerija jau pradėjo kaltinti Kyjivą pažeidimais.Pastarosiomis dienomis abi pusės kaltino viena kitą dėl masinių smūgių tokiems objektams. „Manome, kad JAV prezidento pasiūlytas paliaubas Kyjivo režimas jau pažeidė. Kaip dabar JAV pusė elgsis su šiuo išsiblaškiusiu teroristiniu šlamštu – atleiskite už išsireiškimą – yra didelis klausimas“, – ketvirtadienį Pirmajam kanalui sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Maskva nori, kad šios derybos dėl galimų visiškų paliaubų būtų parengtos taip pat išsamiai, kaip ir antrieji Minsko susitarimai. O tai gali užtrukti nemažai laiko – savaites ar net mėnesius. „Šiuo metu viskas vyksta labiau pagal Rusijos scenarijų. Kol kas neaišku, ar šis moratoriumas (dėl smūgių energetikos sistemai ir laivams Juodojoje jūroje) įvyks“, – rašė Fiodoras Lukjanovas, Kremliui artimo žurnalo „Russia in Global Politics“ vyriausiasis redaktorius. – Tačiau net jei tai įvyks, tai tiesiogiai nepakeis padėties mūšio lauke, kur Rusija dabar turi iniciatyvą“.
Tačiau Izraelio karinis ekspertas Davidas Sharpas įsitikinęs, kad Rusija be išorinės pagalbos negalės iš tikrųjų užimti tiek teritorijos, kiek nori. „Rusijos kariuomenė nėra pajėgi greitai ir visiškai užimti keturių aneksuotų Ukrainos regionų teritorijų. Rusams net poros kaimų užėmimas jau yra didelis pasiekimas“, – sakė D. Sharpas „The Moscow Times“.
„Norint forsuoti Dnieprą ir užimti Chersoną ar net tik užimti abiejuose krantuose esantį Zaporožės miestą, turi įvykti kažkas nepaprasto. Tai nepaprastai sunki užduotis. Arba Rusijos kariuomenė turi būti smarkiai sustiprinta, o tai neatsitiks staiga ar iš niekur, arba Ukrainos gynyba turi visiškai sugriūti. Rusija tikisi, kad priešas ilgainiui nusilps“, – apibendrino A. Sharpas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
