ukrainiečiai

Vilniaus miesto savivaldybės taryba ketina dar metams pratęsti galimybę nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti sostinės viešuoju transportu. Dėl to taryba apsispręs kitą trečiadienį vyksiančio posėdžio metu. Nemokamai viešuoju transportu karo pabėgėliai iš Ukrainos gali važinėti nuo 2022 metų metų kovo. Tokį sprendimą sostinės valdžia priėmė po Rusijos invazijos į Ukrainą, kai į Lietuvą atvyko dešimtys tūkstančių šios šalies gyventojų.

Ukraina gali turėti naują strategiją Rusijos Kursko srityje – greitai judėti ir apsupti tūkstančius rusų karių. Daugelis stebėtojų, įskaitant rusus, buvo šokiruoti, kai ketvirtadienį ukrainiečių žvalgai, važiuojantys buvusia sovietine inžinerine transporto priemone IMR-2, pralaužė Rusijos gynybą palei Rusijos ir Ukrainos sieną į pietus nuo Rusijos kaimo Novyj Put, skelbia „Forbes“. Kaimas yra už 32 kilometrų į vakarus nuo pagrindinio Ukrainos gynybinio posto Rusijos Kursko srityje.

Pranešama, kad Ukrainos pajėgos smogė Rusijos karinei bazei okupuotame Donecko regione iš didelio judrumo artilerijos raketų sistemos (HIMARS) ir padarė rusams didžiulių nuostolių. Socialiniuose tinkluose platinami vaizdo įrašai, kurie esą rodo pražūtingus smūgio padarinius.

Per šių metų septynis mėnesius Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai šalies biudžetą papildė 65,2 mln. eurų – 25 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ministerijos rugsėjo 1 dienos duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios pagal darbo sutartis Lietuvoje šiuo metu iš viso dirba 33,9 tūkst. ukrainiečių. Tuo metu dar daugiau nei 23,9 tūkst. ukrainiečių įsidarbinti padėjo Užimtumo tarnyba, o beveik 2 tūkst.

Paaiškėjus, kad Latvija planuoja uždrausti rusų kalbą šalies bankomatuose, bankai Lietuvoje šia tema kalbėti vengia. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą Lietuvos pašonėje vyksta jau pustrečių metų, o Lietuvoje gyvena apie 90 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Vis tik bankai neatsako, kodėl bankomatuose naudojama rusų kalba nėra tiesiog pakeičiama ukrainiečių kalba. Jie tik pamini, kad rusų kalbą naudoja dalis – apie 8 proc.

Kursko operacija yra ryškus įvykis, sulaukęs labai teigiamo atgarsio visuomenėje, todėl ji neabejotinai pasiekė vieną iš savo tikslų – pakelti ukrainiečių moralinę dvasią. Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė socialinis ir karinis psichologas Olehas Pokalčukas.

Nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams planuojama metams pratęsti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Pagal Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, laikinosios apsaugos terminas būtų pratęstas iki 2026 metų kovo 4 dienos. Dabar ši apsauga nustatyta iki 2025 metų kovo. Migracijos departamento duomenimis, kasdien registruojama po 30–40 naujų prašymų  išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šiuo metu daugiau kaip 44,3 tūkst.

Nuo rugsėjo 1 d. nustoja galioti kai kurios su darbo santykiais susijusios lengvatos, taikytos užsieniečiams, negalintiems grįžti į Ukrainą. Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje leidimus gyventi darbo pagrindu turi 25,6 tūkst. Ukrainos piliečiai, todėl nauja tvarka jiems gali turėti įtakos, tačiau numatyta ir išimčių.

Tūkstančiai Ukrainos karių dalyvauja įsiveržime į Rusijos Kursko sritį, naujienų agentūrai AFP sekmadienį pareiškė aukšto rango ukrainiečių saugumo pareigūnas.  Pasak pareigūno, šiuo puolimu siekiama kuo labiau sukelti iššūkį Maskvos pajėgoms ir destabilizuoti padėtį šalyje.  „Esame puolime.

Nuo rugsėjo 1 d. nustoja galioti užsieniečiams, negalintiems grįžti į Ukrainą, taikytos kai kurios su darbo santykiais susijusios lengvatos, skelbia Migracijos departamentas. Pranešime pažymima, kad iki šiol Migracijos departamente užsiregistravę į Ukrainą grįžti negalintys užsieniečiai, kurie neturėjo teisės į laikinąją apsaugą, būdavo atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jei atitikdavo tam tik tas išimtis.

Ukrainiečių karo belaisvių kūnai į Ukrainą grąžinami be vidaus organų. Tai leidžia manyti, kad jie gali būti panaudoti organų transplantacijai Rusijoje. Apie tai kalbėta Ankaroje vykusiame karo belaisvių šeimų atstovų susitikime su Ukrainos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Turkijoje Vasilijumi Bodnaru, praneša „Ukrinform“. „Šiandien aišku, kad gauname ne tik mainų metu nukankintų karo belaisvių kūnus, bet ir kūnus, kuriems, deja, trūksta vidaus organų.

Lietuvoje darbo ieškantiems ukrainiečiams didėja poreikis mokytis lietuvių kalbos, antradienį skelbia Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva). „Pagrindiniai ukrainiečių poreikiai iš esmės nesikeičia, žmonėms svarbiausi yra finansinis stabilumas ir darbas. Tačiau matome kad auga poreikis mokytis lietuvių kalbos. Kaip vieną iš pagrindinių kliūčių ieškant darbo kalbos barjerą įvardija 62 proc. ukrainiečių.

Prasidedant vaikų vasaros atostogoms, į stovyklas suplūdo poilsio ištroškę moksleiviai. Populiarumą, kaip ir pernai, išsaugojo jaunųjų šaulių stovykla. Šiemet joje į kareivio gyvenimą galės pažvelgti apie šešis tūkstančius vaikų. Ir ne tik lietuvių, štai Alytaus šauliai apsiėmė vasarą praskaidrinti ne tik savo jauniesiems šauliams, bet ir dvidešimčiai karo nualintos Ukrainos vaikų. Vaikai neslepia– bent savaitę pasimėgaus ramiu miegu be sirenų kaukimo ar sprogimų.

Lenkijos sostinėje Varšuvoje šeštadienį šimtai žmonių, dauguma jų – karo pabėgėliai iš Ukrainos, dalyvavo „Ivano Kupalos“ arba vasaros saulėgrįžos šventėje. Susirinkusieji šokinėjo per laužą ir leido vainikus Vyslos upe, kad pagerbtų gyvybines vandens ir ugnies galias.

Praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, kaimyninėje Lenkijoje, anot apklausos, suprastėjo nuotaikos pabėgėlių atžvilgiu. Vis dar didelė – 78 proc. – respondentų dauguma mano, kad Lenkija turi priimti Ukrainos karo pabėgėlius, rodo ketvirtadienį paskelbti Varšuvos universiteto sociologų tyrimo rezultatai. Tačiau 2023 m. birželį šis rodiklis buvo gerokai didesnis ir siekė 89 proc. Lenkija yra viena ryžtingiausių politinių ir karinių Ukrainos rėmėjų.

Ukrainiečių pabėgėliams Vokietijoje turėtų būti panaikintos socialinės išmokos, o jų prašymai turėtų būti nagrinėjami per prieglobsčio sistemą, tvirtina keli vadovaujantys šalies politikai, argumentuodami, kad dabartinė padėtis tampa „sunkiai suprantama“ rinkėjams.

Vengrija sulaikė 32 Ukrainos piliečius, sunkvežimiu pabėgusius per sieną, pirmadienį pranešė Ukrainos sienos apsaugos tarnyba. Pirmadienį Ukrainos pasieniečių atstovas Andrijus Demčenka naujienų svetainei „Ukrainska Pravda“ sakė, kad kaimyninė šalis pranešė aptikusi transporto priemonę ir sulaikiusi 32 Ukrainos piliečius.

Pagal blogiausią scenarijų Ukrainoje po karo gali likti tik 25 mln. gyventojų. Palyginimui, 2021 m. šalyje gyveno 43,82 mln. žmonių, dabar šalyje skaičiuojami 37,8 mln. gyventojų. Tiesa, kalbant apie gyventojų nutekėjimą, nuostoliai fronte bus nedideli, palyginus su išvykusiųjų skaičiumi. Apie tai interviu Ukrainos leidiniui „Obozrevatel“ Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto generalinis direktorius Volodymyras Paniotto. „Mūsų demografinė padėtis yra labai bloga.

Per pastarąjį pusmetį ukrainiečių pabėgėlių skaičius Estijoje pradėjo mažėti, pranešė ERR. Nuo karo pradžios į šalį atvyko beveik 160 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, 70 tūkst. jų persikėlė į kitas šalis. Apie 90 tūkst. ukrainiečių pareiškė norą likti Estijoje. Šiuo metu Estijoje laikinoji apsauga taikoma beveik 31 tūkst. karo pabėgėlių. Tokius duomenis pateikia Policijos ir sienos apsaugos tarnyba. „Šiemet jų skaičius sumažėjo lyginant su tuo, kas buvo karo pradžioje.

Rusijos pajėgos nuo 2023 m. gruodžio pradžios nužudė mažiausiai 15 pasiduoti mėginusių Ukrainos karių ir galbūt dar šešis, mėginusius pasiduoti arba pasidavusius, sakoma ketvirtadienį paskelbtame „Human Rights Watch“ (HRW) pranešime. Žmogaus teisių aktyvistai pabrėžia, kad šie incidentai turėtų būti tiriami kaip karo nusikaltimai. „Žudyti pasiduodančiuosius arba sužeistuosius draudžia tarptautinė humanitarinė teisė“, – pareiškė HRW krizių ir konfliktų direktorė Belkis Wille.

Lenkija nežada ginti Ukrainos šaukimo į kariuomenę vengiančių asmenų savo teritorijoje, antradienį pareiškė užsienio reikalų viceministras, o lenkų valdžia paragino Europos Sąjungos imtis veiksmų šiuo klausimu.

Kruvinas savaitgalis pietų Vokietijoje. Nedideliame miestelyje pareigūnai ir medikai lėkė gelbėti dviejų subadytų ukrainiečių. Kol atvyko pagalba, vienas jų mirė, kitas užgeso ligoninėje. Paaiškėjo, kad peiliu jaunus vyrus mirtinai sužalojo rusas. Vokiečių pareigūnai zuja nedideliame Murnau miestelyje šalies pietuose. Čia, prie prekybos centro, vakar pavakarę užpuolikas peiliu subadė du ukrainiečius – 23-ejų ir 36-erių metų.

Lietuvius užvaldė nerimas. Nors pavasaris, daugiau saulės ir bunda gamta, du trečdaliai apklaustų žmonių jaučia įtampą ir stresą. Ypač išaugo nerimas dėl karo – dėl jo jaudinasi kas antras tautietis. Palyginus su praėjusiais metais, nerimaujančiųjų dėl karo padaugėjo tris kartus. Vis dėlto dauguma tautiečių dėl įtampos nelinkę kreiptis į specialistus. Nors gresia nemiga ir depresija, ją žmonės bando įveikti ne padedant psichologui, o svaigindamiesi arba lošdami.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas patikino, kad Lenkija pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti karinio amžiaus vyrus, kad jie „atliktų savo pilietinę pareigą“. „Manau, kad daugelis lenkų piktinasi, kai mato jaunus ukrainiečių vaikinus viešbučiuose ir kavinėse ir girdi, kiek daug pastangų turime dėti, kad padėtume Ukrainai“, – interviu „Polsat News“ kalbėjo W. Kosiniakas-Kamyszas, rašo „Reuters“. „Bet kokia parama yra įmanoma“ Ministras taip pat sakė, kad Lenkija j...

Ukrainos pareigūnai gegužę Lietuvoje surengs civilinės saugos mokymus, sekmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Dėl to sutarė Kyjive viešinti ministrė Agnė Bilotaitė ir Ukrainos kolega Ihoris Klymenko. „Turime mokytis iš ukrainiečių išmoktų pamokų – mums itin aktualios jų patirtys tiek apsaugant gyventojus, tiek stiprinant valstybės sienas įrengiant fortifikacijas, tiek užtikrinant kritinės infrastruktūros apsaugą.

Nepaisant daugėjančių nesėkmių fronte, per 80 proc. ukrainiečių ir toliau yra įsitikinę savo šalies pergale prieš Rusiją. 59,5 proc. apklaustųjų visiškai tiki pergale kare, trečiadienį Kyjive pranešė tyrimą atlikęs  Razumkovo centras. Dar 23,4 proc. į atitinkamą klausimą atsakė „greičiau taip“. „Ne“ arba „greičiau ne“, kartu paėmus, atsakė tik 11 proc. žmonių. Likę atsakymo nepateikė. Tačiau kad Ukraina pasieks pergalę jau šiais metais, įsitikinę tik 21,9 proc. apklausos dalyvių.

Lietuvoje dešimtadaliu sumažėjo leidimą gyventi šalyje turinčių Ukrainos piliečių, leidimus turinčių Uzbekistano piliečių skaičius artėja prie 10 tūkst., rodo balandžio mėnesio Migracijos departamento duomenys.

Į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją iš laikinai okupuotos jos dalies grįžo šeima su dviem vaikais, 16 metų našlaitė, taip pat 18 metų vaikinas ir mergina, netekę tėvų globos. Tai feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją pavyko grąžinti 16-metę našlaitę. taip pat vaikiną ir merginą, 18 metų amžiaus, netekusius tėvų globos.

Dešimt ukrainiečių pilotų Jungtinėje Karalystėje išėjo bazinius skrydžių mokymus ir dabar dalyvaus Prancūzijos karinių oro pajėgų organizuojamuose pažengusiųjų mokymuose, o po to mokysis skraidyti naikintuvais F-16. Apie tai sakoma JK vyriausybės pranešime spaudai. „10 pilotų Jungtinėje Karalystėje išklausė pagrindinius skraidymo, aviacijos teorijos ir kalbos mokymus ir vieną dieną sudarys pirmąją gynybos liniją saugant Ukrainos dangų nuo Putino pajėgų“, – sakoma pranešime.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino įstatymo projektą, kuriuo pakeičiami ukrainiečių tautos genofondo išsaugojimą reglamentuojantys teisės aktai. Apie tai pranešama parlamento internetinėje svetainėje.

Nuo Avdijivkos užėmimo Rusijos pajėgos sparčiai žengia į priekį. Rusai dar vasarį užėmė dvi gyvenvietes, esančias kiek toliau nuo Novoselivkos. Jų taktika yra itin veiksminga. Pirmiausia naikintuvai bombarduoja teritoriją, o tada šarvuotomis mašinomis besinaudojančios šturmo grupės užpuola naujas ir pažeidžiamas Ukrainos pozicijas. Praėjus dvejiems metams po plataus masto invazijos, Rusija yra arti strateginio proveržio rytuose.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį buvo numušti 35 rusų paleisti atakos dronai „Shahed“. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad naktį į sekmadienį rusai atakavo šalį keturiomis zenitinėmis valdomomis raketomis S-300 ir 39 dronais „Shahed“. 35 dronai numušti Kirovohrado, Mykolajivo, Dnipropetrovsko, Čerkasų, Odesos, Chersono, Chmelnyckio, Vinycios, Kyjivo bei Žytomyro srityse.

Migracijos departamentas skelbia, kad kovo 4-osios duomenimis, laikinosios apsaugos pagrindu išduodamus leidimus laikinai gyventi mūsų šalyje iš viso turi 41 422 Ukrainos karo pabėgėliai ir lyginant su praėjusių metų duomenimis, skaičius beveik nepakito. Migracijos departamento duomenimis, palyginus šių metų rodiklius su praėjusių metų statistine informacija, darytina išvada, jog Ukrainos karo pabėgėlių skaičius mūsų šalyje nusistovėjo.

Seimo valdyba dar metams pratęsė galimybę nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams gyventi Seimo viešbutyje. Trečiadienį valdybos priimtame sprendime numatoma, kad gyvenamosios  patalpos Seimo viešbutyje jiems bus suteiktos iki 2025 m. kovo 4 d. Nukentėjusių nuo karo Seimo viešbutyje gyvenančių žmonių išlaidas už elektros ir šilumos energiją, šaltą ir karštą vandenį, komunalines paslaugas, taip pat pastato eksploatavimo išlaidas apmoka Seimo kanceliarija.

Net 75 proc. Ukrainos karo pabėgėlių yra nusiteikę grįžti į savo gimtąją šalį, kai bus saugu tą padaryti. Tuo metu apie 17 proc. ukrainiečių teigia dar nesantys apsisprendę, atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) pernai vykdytas tyrimas. Tyrime dalyvavę ukrainiečiai nurodė, kad tarp pagrindinių iššūkių išlieka finansinis stabilumas (25 proc.), kalbos barjeras (21 proc.), ilgalaikė būsto nuoma (19 proc.) bei įsidarbinimas (19 proc.

Šri Lanka sekmadienį pranešė, kad nutraukia ilgalaikių turistinių vizų pratęsimą tūkstančiams rusų ir ukrainiečių, galimai gyvenantiems saloje nuo Maskvos invazijos į Ukrainą. „Vyriausybė nebepratęs vizų“, – Šri Lankos imigracijos generalinis komisaras Harsha Ilukpitiya sakė naujienų agentūrai AFP. Pareigūnas informavo, kad iš šalies išvykti reikalaujama iki kovo 7-osios. „Situacija su skrydžiais normalizavosi ir jiems nėra sudėtinga grįžti“, – teigė jis.

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis teigia, kad čia gyvenantiems ukrainiečiams iškilo grėsmė likti be namų, tad kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę. Anot Neringos vadovo, Turto bankas planuoja parduoti poilsio namus „Medikas“, kuriuose ir gyvena karo pabėgėliai ukrainiečiai. Aukščiausių šalies vadovų jis prašo tarpininkauti užtikrinant galimybę Ukrainos piliečiams poilsio namuose apsistoti tol, kol vyks karas Ukrainoje.

Pagrindiniu iššūkiu ketvirtadaliui ukrainiečių Baltijos šalyse yra finansinis stabilumas, penktadaliui – įsidarbinimas, kalbos barjeras bei ilgalaikė būsto nuoma, ketvirtadienį skelbia Tarptautinė migracijos organizacija.  75 proc. Ukrainos karo pabėgėlių nusiteikę grįžti į savo gimtąją šalį, kai bus saugu tą padaryti, apie 17 proc. dar nėra apsisprendę.

Ukrainiečių infrastruktūros ministras pirmadienį pareiškė, kad Lenkijos ūkininkai, blokuojantys bendrą šalių sieną, kelia tiesioginę grėsmę Ukrainos saugumui. „Sienos blokavimas yra tiesioginė grėsmė ginančios šalies saugumui. Tokie veiksmai daro neigiamą poveikį mūsų konfrontacijai su bendru priešu, vadinamu Rusija“, – sakoma socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame infrastruktūros ministro Oleksandro Kubrakovo pareiškime.

Rusai okupantai sušaudė du karo belaisvius ukrainiečius. Tai įvyko sekmadienį Ukrainos rytuose, praneša naujienų portalas „rbc.ua“, remdamasis Sausumos pajėgų informacija.

Nidos poilsio namuose „Medikas“ apsistoję karo pabėgėliai iš Ukrainos baiminasi, kad gali netekti laikinų namų ir dėl to kreipėsi į miesto valdžią bei premjerę. Pastatą valdančio Turto banko atstovas sako, kad grėsmės pabėgėliams likti be pastogės nėra. Dėl savo ateities susirūpinę asociacijos „Ukrainiečiai Neringoje“ nariai kreipėsi į miesto merą, pranešė Neringos savivaldybė. „Neaišku, kas bus po metų. Neramina, kad pastatas bus parduotas su čia gyvenančiais žmonėmis.

Jei Ukraina turės pakankamai oro gynybos sistemų, ji galės grąžinti į namus milijonus ukrainiečių. Tai šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Kai kas teigė, kad nėra efektyvios gynybos nuo Rusijos raketų. O mes tikrai žinome, kad „Patriot“ ir kai kurios kitos oro gynybos sistemos gali numušti bet kokias Rusijos raketas.

Pernai uždarius paskutinį ukrainiečių registracijos centrą, atvykę karo pabėgėliai nesusiduria su sunkumais registruodamiesi Lietuvoje, sako Migracijos departamentas. Pernai gegužę uždarytas paskutinis šalyje Alytaus ukrainiečių registracijos centras, nuo to laiko pabėgėliai turi registruotis Migracijos departamente.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo metais pailginti terminą, per kurį nuo karo į Lietuvą pabėgusiems ir čia įsidarbinusiems ukrainiečiams būtų privaloma išmokti lietuvių kalbą.

Socialiniuose tinkluose ėmė sparčiai plisti informacija, neva kol lietuviai renka paramą Ukrainai, ukrainiečiai nė kiek nevargsta, o masiškai perka naujus automobilius. Naujienų portalas tv3.lt išsiaiškino, kad ši informacija yra klaidinanti. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtas štai toks įrašas (kalba netaisyta – red. past.): „Gera žinia RaDarom aukotojams ir organizatoriams.

Pernai iš Lietuvos emigravo 22 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų – beveik dvigubai daugiau nei užpernai, tačiau emigracijos mastą daugiausia išaugino ukrainiečiai ir baltarusiai, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Agentūros duomenimis, 2023 metais iš Lietuvos emigravo 12 tūkst. užsienio ir 10 tūkst. Lietuvos piliečių. Palyginti su 2022 metais, emigravusiųjų skaičius padidėjo 44 proc., tuomet išvyko 15,3 tūkst. nuolatinių gyventojų.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė skirti 4 milijonus eurų Lietuvoje studijuojančių ukrainiečių išlaidoms padengti. Finansų ministerija numatė skirti 4 milijonus eurų ukrainiečių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose ar gaunamoms stipendijoms apmokėti. Iš teikiamų lėšų 3,6 milijonai bus skirti bakalauro ir vientisųjų studijų programų studentams ukrainiečiams. Likusius 352,6 tūkst. eurų planuojama skirti ukrainiečiams magistrantams.

Vyriausybė trečiadienį nuspręs, ar skirti 4 milijonus eurų Lietuvoje studijuojančių ukrainiečių išlaidoms padengti. Finansų ministerija yra numačiusi skirti 4 milijonus eurų ukrainiečių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose ar gaunamoms stipendijoms apmokėti. Iš teikiamų lėšų 3,6 milijonai bus skirti bakalauro ir vientisųjų studijų programų studentams ukrainiečiams. Likusius 352,6 tūkst. eurų planuojama skirti ukrainiečiams magistrantams.

Amerikiečių istorikas, Jeilio universiteto profesorius Timothy`is Snyderis mano, kad Rusijos tikslas – sumažinti Ukrainos gyventojų skaičių, padaryti šalį „kuo mažiau ukrainietišką“ ir išblaškyti ukrainiečius po pasaulį.