ukrainiečiai

Vyriausybė trečiadienį pritarė gamtinio rezervato išplėtimui Alytaus rajone esančiame viename vertingiausių šalies miškų – Punios šile. Numatyta rezervatą išplėsti nuo 456,95 hektaro iki 2237,13 ha – tokiu atveju rezervatas apims beveik visą Nemuno juosiamo miško plotą. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad išplėtus rezervatą, Punios šilo lankymas bus apribotas, tačiau ateityje ketinama rasti kompromisą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pusė milijono ukrainiečių buvo „nelegaliai, prieš jų valią išvežti į Rusiją ar kitas vietas“. V. Zelenskis Graikijos televizijai TV ERT nurodė, kad apgultoje plieno gamykloje „Azovstal“ likę civiliai bijo lipti į autobusus, kad nebūtų išvežti į Rusiją. Jungtinės Tautos pradėjo civilių evakuaciją iš gamyklos.

Greitu metu Lietuvoje, o jei tiksliau – pajūrio krašte, galime turėti didelę problemą. Gali nelikti, kur apgyvendinti tūkstančius būsto virš galvos neturinčių ukrainiečių, nes kurortinių vietų būstų savininkai nebenori jiems už dyką suteikti savo nekilnojamojo turto.

Ukrainietės Marinos Fursovos akyse – nevilties ir padėkos ašaros. Į Lietuvą nuo karo pabėgusi mama laidai „Karštai su tv3.lt“ sakė esanti dėkinga, kad su dviem dukrom čia gavo prieglobstį, o naktimis nebereikia krūpčioti nuo raketų sprogimų, griūvančių namų ir dūžtančių langų garsų. Į Lietuvą Marina atvyko iš šalia Kyjivo esančio Bela Cerkvos miestelio. Jau pirmomis karo dienomis moteriai ir jos vaikučiams teko patirti tikrą siaubą.

Prieglobstį nuo karo Vilniuje radę pabėgėliai iš Ukrainos šeštadienį surengė padėkos akciją – miesto tvarkymo talką. Daugiau nei 100 sostinėje apsistojusių ukrainiečių nuo ryto tvarkė Verkių ir Pavilnių regioninių parkų teritorijas, rašoma pranešime spaudai. „Visų ukrainiečių vardu norime padėkoti vilniečiams už šilumą, gerumą, rūpestį, suteiktą jausmą, kad esame namuose ir didžiulį palaikymą.

Socialiniuose tinkluose mirga lietuvių skelbimai, kuriuose ieškoma darbo priimtiems gyventi ukrainiečiams. Tačiau daugelis gali dirbti tik nekvalifikuotus darbus, o dalis darbdavių į nuo karo bėgančius žmones žiūri kaip į pigesnę darbo jėgą. Apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistų parengtas reportažas. Per savaitgalį oficialiai registruotų karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičius perkopė 50 tūkstančių žmonių ribą. Tai visas Alytaus dydžio miestas.

„Noriu pasidalinti įvykiu, kuris man nutiko atėjus pasikirpti plaukų. Nors niekada į kalbas su grožio meistrėmis nesileidžiu, šį kartą, deja, pasigailėjau net ir prasižiojusi“, – rašo Kristina iš Alytaus. Neturiu savo nuolatinės meistrės, todėl dažniausiai einu ten, kur būna laisva vieta ir man tinkamas laikas. Atėjusi pas vieną tokią meistrę, deja, turėjau išeiti su nepabaigtais džiovinti plaukais, nes nebegalėjau klausyti, ką ji šneka.

Virtuali ligoninė, nemokamas „Airbnb“ pabėgėliams, humanitarinės pagalbos kortelė – nuo ​​Rusijos karo Ukrainoje pradžios Didžiojoje Britanijoje ir už jos ribų atsirado dešimtys projektų, skirtų padėti nukentėjusiems nuo karo. Tokios iniciatyvos leidžia šeimai iš Ukrainos susirasti būstą bet kurioje pasaulio vietoje ir gauti nemokamą gydytojo konsultaciją, skelbia BBC.

Prasidėjus karui Ukrainoje knygų rinka šiek tiek sustojo: žmonės mažiau skaitė, labiau domėjosi istorinėmis, karo knygomis, o kai kurie karo akivaizdoje domėjosi Europos ir Lietuvos kelių žemėlapiais. Knygynai pripažįsta, kad knygų kainos kyla, atskleidžia, kokia literatūra populiariausia ir atneša daugiausia pelno. Knygynams atsisakius rusiškų knygų ir didėjant ukrainietiškų knygų paklausai, karo pabėgėliams neturi ko pasiūlyti.

Ukrainos kariai atvyko į Jungtinę Karalystę apmokymų, kaip naudotis britų siunčiamais šarvuočiais, jų šaliai kariaujant su Rusija, pranešė britų premjeras Borisas Johnsonas Borisas Džonsonas. Prajusią savaitę „kelios dešimtys“ karių atvyko treniruotis su 120 šarvuočių „Mastiff“, „Wolfhound“ ir „Husky“, kuriuos perduoda Kyjivui, patvirtino vienas pareigūnas.

Augant Vakarų karinei paramai Ukrainai, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šalis gali apmokyti ukrainiečių karius naudotis modernia teikiama ginkluote ir taip plėsti dabartinę treniruočių programą.

Savanorė Lilija Jaroševskaja pusantro mėnesio ieškojo savo brolio Deniso, kuris pirmosiomis karo dienomis dingo netoli Bučos miesto Kijevo srityje. „Volyn Post“ ji papasakojo, kuo šios paieškos baigėsi. Pasak jos, praėjusį rudenį Denisas su šeima persikėlė gyventi į namą Mirotskos kaime, netoli nuo Bučos. Jau pirmosiomis karo dienomis įsibrovėliai pradėjo užimti kai kurias Kijevo srities gyvenvietes: prasidėjo mūšiai dėl Bučos ir aplinkinių kaimų.

Ukrainietė 12-os metų Kira Obedinsky patyrė sužeidimus sprogimo metu, kuomet po tėvo mirties ji bandė pabėgti iš Mariupolio. Mergaitė yra viena iš tūkstančio ukrainiečių vaikų, likusių be tėvų, kurie per prievarta yra išvežami į Rusijoje esančius vaikų namus. 12 metų Kira Obedinsky neteko savo mamos, kuomet buvo dar visai kūdikis. Mergaitė visai neseniai neteko ir savo tėvo Jevhen, kuris žuvo kovo mėnesį, kuomet į miestą veržėsi Rusijos pajėgos.

Norint sudaryti geresnes sąlygas ukrainiečių vaikams lankyti darželius, svarstoma didinti higienos normą, nustatančią maksimalų darželinukų skaičių grupėse, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Yra svarstoma, kaip spręsti klausimą dėl Ukrainos vaikų. Tai jauniausiose grupėse yra pasiūlymas, kad galbūt tos grupės galėtų būti didinamos nuo 15 iki 17, vyresnių – nuo 20 iki 22“, – žurnalistams šią savaitę sakė A. Dulkys, jo pasisakymą pirmadienį reportaže transliavo LRT.

„Labiausiai mus nustebino lietuviška tradicija ridenti margučius. Ukrainoje tokios nėra. Mes tik varžomės, kurio kiaušinis tvirtesnis, bet čia visai kitas potyris!“, – patikino su dviem mažais vaikučiais Lietuvoje prieglobstį radusi ir iniciatyvių žmonių surengtoje abiems tautoms skirtoje Velykų šventėje sudalyvavusi ukrainietė Aleksandra Ladygina.

Nuo karo iš savo šalies į Lietuvą pabėgę ukrainiečiai intensyviai ieškosi darbo. Ieškodami, kur gyvens, ves vaikus į mokyklas ir darželius, vis daugiau kreipiasi ir į užimtumo tarnybas ar tiesiogiai ieško kontaktų su potencialiais darbdaviais. Realybė tokia, kad retas gali rasti darbą, kurį dirbo tėvynėje, pagal savo specialybę, tad tenka pradėti nuo paprasčiausių ir už minimalų atlyginimą.  Ukrainietė Valentina jau beveik mėnesį Lietuvoje.

Kai po mėnesį trukusios okupacijos Rusijos kariai paliko Novyj Bykiv kaimą, Natalija Samson grįžo į namus ir pamatė, kad jos kvepalai, papuošalai, vynas, paspirtukas, naujos pagalvėlės ir senų monetų kolekcija buvo pavogti, rašo „The Guardian“. Po kelių dienų ji nuėjo į kaimo mokyklą, kur dirba direktoriaus pavaduotoja, ir sužinojo, kad rusai pavogė daugumą kompiuterių, projektorių ir kitos elektroninės įrangos.

Augant lankytojų srautui apsilankymas Naglių gamtinio rezervato pažintiniame take sezono metu vėl tampa mokamas, o bilietus lankytojams pardavinės įdarbintos ukrainietės. Kaip skelbia Kuršių nerijos nacionalinis parkas, nuo balandžio 15 dienos pradedamas lankytojų srauto reguliavimas ekonominėmis priemonėmis, kai kiekvienas  norintis apsilankyti take, tako darbo laiku, turės įsigyti bilietą.  „Tai rezervatas, jame lankymas išvis turėtų būti draudžiamas.

Antradienio rytą Plungės ugniagesiai skubėjo gelbėti Lietuvoje dirbantį ukrainietį. Jauną vyrą gilioje tranšėjoje užgriuvo ir sužalojo žemės. Teigiama, kad jei ne gelbėtojų operatyvumas ir profesionalumas, ši nelaimė galėjo baigtis kur kas skaudesnėmis pasekmėmis. Apie šiaurinėje Plungės miesto dalyje darbo metų įvykusią nelaimę bendrosios pagalbos telefono numeriu 112 pranešta antradienio rytą.

Socialiniuose tinkluose plinta jautrus Ukrainos kario susitikimas su gimdymo namuose esančia savo žmona. Šiuo vaizdo įrašu pasidalino ir Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. Socialiniame tinkle vaizdo įrašą įkėlęs interneto vartotojas teigė, kad vyras pas savo mylimąją atvyko tiesiai iš karo fronto. Vaizdo įraše matyti, kaip raudonų rožių puokšte nešinas vyras įeina į gimdymo namų palatą, kur pradžiugina gimdyti besiruošiančią savo žmoną.

Prokremliškų pažiūrų Ukrainos oligarchas, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pakalikas Viktoras Medvedčukas antradienį buvo sučiuptas Ukrainos saugumo tarnybos.  Tiesa, sučiupto vyro nuotrauka pasklido internete, ukrainiečius prajuokino jo išvaizda. Žmonės ėmė kurti juokingus paveikslėlius su oligarcho atvaizdu.

Lietuvoje registruota jau virš 41 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Valdžiai ir darbdaviams sukant galvą, kaip integruoti juos į mūsų darbo rinką, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako, kad laikas į atvykėlius pažvelgti kaip į galimus investuotojus. Pokalbis su D. Arlausku – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Jūsų žiniomis, ukrainietėms moterims lengvai pavyksta rasti darbą Lietuvoje? Viskas priklauso nuo motyvacijos ir nuo pastangų.

Šiandien ukrainiečiai kovoja ne tik dėl savo ateities, bet ir dėl Abiejų Tautų Respublikos (ATR) palikimo, būtina stiprinti jai teikiamą paramą, pirmadienį Varšuvoje sakė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji siūlė steigti specialų fondą Ukrainai remti. „Karo epicentras – čia pat, mūsų kaimynystėje, Abiejų Tautų Respublikos palikimą menančiose žemėse ir jos istorinę atmintį išlaikiusioje tautoje. Ukrainoje.

Kartu su karo pabėgėlių srautu Lietuvą pasiekia vis daugiau nėščių Ukrainos moterų. Kol atvyksta į saugią zoną, joms tenka išgyventi daug pavojų. Nepaisydamos sunkumų ir išgąsčio, ukrainietės itin rūpinasi vaisiaus sveikata ir skuba kreiptis į Lietuvos akušerius ginekologus. Vilniaus gimdymo namų direktorė pasakoja, kaip gimdyvės iš Ukrainos jaučiasi Lietuvoje. Didelė dalis moterų priverstos bėgti iš Ukrainos be savo vyrų – šie lieka karo fronte.

Kaune jau veikia pirmoji mokykla, kurioje nuo karo Ukrainoje pabėgę vaikai mokosi savo gimtąja kalba. O pažinti žinių pasaulį jiems padeda tokio pat likimo pedagogai. Planuojama, kad verslininkų nemokamai suteiktose patalpose galės mokytis iki 200 vaikų. Prasideda pamokos ukrainiečių vaikams Herojaus mokykloje Kaune. Ugdymas vyksta jų gimtąja kalba, o pamokas veda nuo karo baisybių Ukrainoje pabėgę pedagogai. Vaikai sako to tikrai nesitikėję, bet atvirauja jau pastebėję ir malonių skirtumų.

Ukrainiečius priimančios didmiesčių ugdymo įstaigos yra perpildytos, karo pabėgėlių prašoma registruotis į mažesnius miestelius, rajonus, sako švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.  „Registruotų mokyklose yra beveik 7 tūkstančiai. Kol kas tikrai vietų turime“, – Kaune žurnalistams penktadienį teigė ministrė.

Karas negailestingas, ypač kai paliečia vaikus. Vienai šeimai iš Dnipro teko kovoti ne tik dėl išgyvenimo, bet ir dėl vaikų regos, po to, kai juos sužeidė bombos sukeltas sprogimas. Olena ir du jos 5-mečiai sūnūs dvyniai patyrė košmarą, kai tiesiai ant jų namų Dnipre, Rytų Ukrainoje, užkrito bomba. Berniukai Nazaras ir Timuras kartu su mama buvo sužeisti sprogimo metu. Bombos sukeltas smūgis visiems trims atėmė regą. Šeima užtruko savaitę, kol pasiekė Lenkiją.

Rusų kariai ir toliau begėdiškai plėšia Ukrainos gyventojus – griebia viską po ranka, kas tik yra vertinga. Bėda ta, kad ne visus „trofėjus“ plėšikai pasiima su savimi. Spaudžiami Ukrainos karių į kampą, jie išmėto vogtus daiktus tiesiog pakelėje. Ukrainiečiai krausto rusų paliktas kuprines –radiniai stebina net visko mačiusius karius. Internete plinta vaizdo įrašas, kur Ukrainos kariai demonstruoja, kokius daiktus gvelbia okupantai.

Seimo viešbutis suteikia pastogę ne tik politikams, bet ir nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Šiuo metu čia jau įsikūrė 2 ukrainiečių grupės, dar 7 butai yra laisvi ir paruošti įsikurti. Planuojama, kad ukrainiečiai galės gyventi iš viso 18-oje Seimo viešbučio butų.

Nuo gimtinėje vykstančio Rusijos paskelbto karo baisumų į Palangą pabėgusi ukrainietė sužinojo, kad Lietuvoje gyvena ne tik pagalbos ranką ištiesti pasiruošę geri žmonės. Vos akimirkai budrumą praradusi jauna moteris nukentėjo nuo ilgapirščio ir neteko praktiškai viso savo turto. Viešoje vietoje akiplėšiškas nusikaltimas Palangoje įvykdytas pirmadienį, kiek po vidurdienio. Policininkai į centrinę kurorto Vytauto gatvę iškviesti apie 12.45 val. Jų pagalbos prireikė 37 metų moteriai.

Europos Sąjungai reikia „skatinti“ į Lenkiją nuo karo pabėgusius ukrainiečius judėti į kitas bloko šalis, pirmadienį sakė už vidaus reikalus atsakinga Europos komisarė. Lenkija, didžiausia iš keturių su Ukraina besiribojančių ES šalių, jau priėmė 2,3 mln. ukrainiečių pabėgėlių – apie 60 proc. iš 3,8 mln. žmonių, išvykusių iš Ukrainos nuo Rusijos invazijos pradžios, nurodo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR). „Svarbu skatinti pabėgėlius išvykti iš Lenkijos.

Nuo Rusijos agresijos bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje jau gali skiepytis nuo COVID-19. „Mechanizmas yra sukurtas ir pilnai paleistas“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Registrų centro atstovo spaudai Mindaugo Samkaus teigimu, Lietuvoje paskiepyti 65 karo pabėgėliai. Anot sveikatos apsaugos ministro, Ukrainos piliečiai, oficialiai užsiregistravę apie atvykimą ir gavę specialų kodą, turi skambinti į karštąją liniją 1808 bei registruotis skiepui.

Jau beveik 30 tūkst. ukrainiečių pasiekė Lietuvą – dauguma jų perėjo per didelius vargus, kad atsidurtų saugioje šalyje. Vis dėlto net ir būdami čia, kur nėra pavojaus, pabėgėliai negali pamiršti karo siaubo. Ukrainietė dalinasi, kad ją kankina kaltė dėl tėvynėje likusių artimųjų. O jos dukros krūpčioja net nuo menkiausių garsų, primenančių karą, nors nuo fronto linijos nutolo per 1 tūkst. kilometrų.

Lietuvoje registruota per 33,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, beveik 14,3 tūkst. iš jų yra nepilnamečiai, šeštadienį skelbia Vidaus reikalų ministerija. Per 32,7 tūkst. atvykusiųjų pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, kelios dešimtys prašo nacionalinės vizos, o 10 – prieglobsčio, dar pusė tūkstančio naudojasi beviziu režimu.  Daugiausia ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre – 11,6 tūkst., o 7,9 tūkst.

Kovo 26 d., šeštadienį, 14:00 val. „Baltijos cirko“ (Kaunas, Drobės g. 31) nemokamas pasirodymas Ukrainos vaikams ir tėveliams. Maloniai prašytume šią žinią išplatinti tarp Lietuvoje esančių ukrainiečių. Vietų skaičius ribotas.

„Mūsų pasipriešinimas, kaip ir būsima pergalė, taip pat turi ypač moterišką veidą“, – sakė Olena Zelenska interviu „Le Parisien“ laikraščiui, kuris buvo paskelbtas anksčiau, šią savaitę. Neseniai interviu bendraudama iš neatskleistos vietos Ukrainoje, pirmoji ponia Olena Zelenska išreiškė susižavėjimą ir dėkingumą kitoms moterims, kurios, anot jos, atlieka lemiamą vaidmenį jos šalies pasipriešinime Rusijos invazijai. „Ukrainoje moterų yra 2 milijonais daugiau nei vyrų.

Ukrainiečių integracija į darbo rinką jau prasidėjo, šiuo metu dirba apie 1,3 tūkst. karo pabėgėlių, šimtai darbdavių siūlo laisvas darbo vietas, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Anot ministerijos, daugiausia įdarbintų ukrainiečių yra trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Yra dirbančių ir mažesniuose – Marijampolėje, Utenoje, Šiauliuose, Trakų rajone, Varėnoje ir kt.

Ukrainos karo pabėgėliams Lietuvoje suteikiama laikinoji apsauga vieneriems metams, prireikus ji galės būti pratęsta dar vieneriems metams. Laikinosios apsaugos suteikimas konkrečiam užsieniečiui yra procesas, kuris vyksta etapais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija supažindina, kokia socialinė parama ar užimtumo priemonės užsieniečiams, bėgantiems nuo karo veiksmų Ukrainoje, priklauso skirtingame šio proceso etape.

Vilnietės Danguolės virtuvėje apetitą žadina gardus ukrainietiškų barščių kvapas. Juos gamina į Vilnių iš Kyjivo atvykusi ukrainietė Julia, kurią kartu su 9 metų sūnumi Danguolė į savo namus priėmė dar prieš savaitę. Danguolė sako, kad per tą savaitę ukrainietė lepina jos šeimą skirtingais ukrainietiškais skanėstais. „Kiekvieną dieną aš jaučiuosi kaip į svečius grįždama, nes padaro arbatos, pyragų pridaryta, aš net pati jaučiuosi skolinga“, – sako Danguolė.

Lietuva gali priimti apie 30 tūkst. ukrainiečių vaikų į bendrojo ugdymo mokyklas, 4 tūkst. – į darželius, pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Šiandien turime beveik 12 tūkst. vaikų iki 18 metų, mokyklose ir darželiuose yra užsiregistravę beveik 3,5 tūkst., jų yra daugiau lankančių mokyklas ir darželius, tiesiog registras vėluoja“, – per Seimo posėdį antradienį sakė J. Šiugždinienė.

Odesoje profesionalus karys Jurijus ne tik ginklu gina tėvynę, bet ir traukia tautos vienybės simboliu tapusias dainas. Prasidėjus karui Jurijus savo dainomis užkariavo ir televizijos ekranus, ir socialinius tinklus, ir kasdien sulaukia tūkstančių komentarų ir laiškų. Išskirtiniame interviu TV3 žinioms Ukrainos legenda tapęs laisvės gynėjas pasakoja, kaip muzika atsirado jo gyvenime ir kodėl ji tokia svarbi dabar, kai šalyje vyksta karas.

Mokyklose jau registravosi ketvirtadalis iš Ukrainos dėl karo į Lietuvą pasitraukusių vaikų, beveik pusė jau pradėjusiųjų mokslus registravosi į lietuviškas klases, pirmadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministerija BNS nurodė, jog pirmadienio popietės duomenimis, iš 10,8 tūkst. atvykimą į Lietuvą deklaravusių nepilnamečių į mokyklas ir darželius užregistruota 2,8 tūkst., arba maždaug ketvirtadalis. „Mokyklose jau mokosi 2300 vaikų, iš jų beveik 50 proc.

Pusiaukėlės namams planuotose skirti patalpose Kauno rajone, Girionių kaime, turėtų įsikurti Ukrainos karo pabėgėliai. Kaip pirmadienį informavo Teisingumo ministerija, kartu su Kalėjimų departamento vadovybe bei Kauno rajono savivaldybe, atsižvelgus į situaciją, prioritetą nuspręsta teikti ukrainiečiams, bėgantiems nuo brutalios Rusijos vykdomos karinės agresijos.

Šią savaitę Vilniaus lietuvių namai pradeda seminarus mokytojams, kurie mokys iš Ukrainos atvykusius vaikus. Šiomis dienomis Lietuvoje skaičiuojama apie 6 tūkst. nuo karo pabėgusių vaikų, apie 1,5 tūkst. jų registravosi mokytis Lietuvos mokyklose lietuvių ar kitomis kalbomis, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešime spaudai.

Rusijai užpuolus Ukrainą į Lietuvą atvyko tūkstančiai nuo žūties bėgančių ukrainiečių. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, jiems bus suteikiama laikinoji apsauga. Tai statusas, kuris paprastai suteikiamas metams ir gali būti pratęsiamas dar metams. Tačiau tokį statusą įgiję žmonės Lietuvoje galėjo gauti tik socialines pašalpas ir kompensacijas už šilumą ar vandenį, jeigu yra neturtingi, bet daugiau nieko.

Nuo karo siaubo bėgančių ukrainiečių istorijos – baisesnės viena už kitą. Žmonės pasakoja, kad karui prasidėjus reikėjo ne kartą bėgti iš namų ir slėptis, o galiausiai atsiradus galimybei pebėgti iš šalies, reikėjo ištverti alinančią kelionę. Į Lietuvą iki penktadienio atvyko daugiau nei 20 tūkst. ukrainiečių. Tačiau tai tik skaičiai. Mūsų pašnekovė Liudmila yra viena iš jų. Ją sutikome lankydamiesi ukrainiečių registracijos centre Vilniuje.

Po dvejų metų pertraukos į Kauną grįžusi Kazimiero mugė sulaukė tūkstančių lankytojų. Gausybė jų skubėjo už auką ragauti ir ukrainietiškų barščių. Akcijos rengėjai išdalijo daugiau kaip toną sriubos – puspenkto tūkstančio porcijų. Į mugę plūsta tūkstančiai kauniečių – kas gardėsių ar dirbinių pirkti, o kas prie barščių rikiuojasi ir taip remia Ukrainą. „Labai juos myliu ir jie labai geri žmonės, ir man labai gaila jųjų“, – sakė vienas mugės lankytojas.

Kiekvienas į Lietuvą atvykstantis ukrainietis atsineša savo istoriją. Skirtingos žmonių patirtys, skirtingi regionai, kur jie gyveno, skirtinga padėtis iki karo. Štai Nastia vos dviem dienoms iki Rusijos pradėto karo susižadėjo. Jos sužadėtinio šalia nėra – jis liko ginti tėvynės. Tačiau vyrą Nastiai primena ant piršto užmautas žiedas. Nastią ukrainiečių registracijos centre sutikome su jos seserimi Safija. Jos į Lietuvą atvyko iš Charkivo.

Vis daugiau įstaigų Lietuvoje kviečia į darbus ukrainiečius. Respublikinė Panevėžio ligoninė taip pat paskelbė pasirengusi padėti nuo karo bėgantiems Ukrainos medikams. „Mes mielai kviečiame jungtis prie mūsų ligoninės kolektyvo. Norinčius įsidarbinti Respublikinėje Panevėžio ligoninėje arba žinančius, kam ši informacija gali būti aktuali, kviečiame kreiptis į Respublikinės Panevėžio ligoninės personalo skyrių, el. paštu: rimantas.trota@panevezioligonine.