ukrainiečiai

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektams, kuriais siekiama užtikrinti tolesnį į šalį atvykusių karo pabėgėlių iš Ukrainos ir nelegalių migrantų sveikatos paslaugų finansavimą. Numatoma, kad ir pasibaigus ekstremalios situacijos ir nepaprastosios padėties sąlygoms būtų garantuotos būtinosios paslaugos. Už tokį pasiūlymą iš 96 parlamentarų 88 balsavo „už“, 7 susilaikė. Projektas komitete ketinamas svarstyti balandžio pradžioje.

Lietuvą užplūdus nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams, lietuviai susitelkė ir stojo jiems padėti. Vis dėlto ukrainiečių registracijos centre Vilniuje dirbantys kai kurie savanoriai nebeištvėrė ir tikina, kad jų ir gyventojų pagalbai Vilniuje yra atsukama nugara.

Iš karo zonų traukiasi įvairaus amžiaus ukrainiečiai: nuo suaugusiųjų iki beglobių vaikų. Lietuvą jau pasiekė 239 nelydimi mažieji karo pabėgėliai. Dalis jų apgyvendinti su artimais žmonėmis, giminaičiais, bet norą priglausti išreiškė ir beveik 1 tūkst. Lietuvos šeimų. Iki šiol 904 šeimos išreiškė norą globoti iš Ukrainos atvykusius vaikus.

Rasti ir išsinuomoti butą Vilniuje – nelengva užduotis. Tačiau paieškos tampa gerokai keblesnės, jei pastogės nori nuo karo pabėgęs ukrainietis. Nuomotojai iškart „pastato ausis“, jei butą išsinuomoti ketina ne lietuvis, o galiausiai atsisako būstą net aprodyti. Tokia situacija su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo ir šeima iš Ukrainos, mėginusi išsinuomoti butą Vilniuje, bet kaskart atsimušdavo į akligatvį, todėl nusprendė iš viso palikti Lietuvą ir išvykti į Italiją.

Dėl karo Ukrainoje šalies gyventojams kilo nemažai klausimų: kaip gauti ar įsigyti kalio jodido tablečių, ar galima paremti ukrainiečius perkant jiems vaistus, ar vaistinės tikrai pašalino visas rusiškas prekes. Į visus šiuos klausimus atsako Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė. Kalio jodido tabletės  Vilniaus miesto savivaldybėje vaistinės gyventojams jau išdalijo 80 proc. kalio jodido tablečių – jas gavo 400 tūkst. miestiečių.

Lietuviai tiesia pagalbos ranką ukrainiečiams, bet vien gerų norų nepakanka. Šaukštas deguto statinę medaus pagadina – Klaipėdos rajone net kelios ukrainiečių šeimos liko nuskriaustos. Meras pažėrė įvykių detalių ir kartojo, kad gyventojams reikia prisiimti atsakomybę, jei nusprendžia priglausti karo pabėgėlius iš Ukrainos. Ne visi, kas padeda ukrainiečiams, turi dorų intencijų. Atsiranda žmonių, norinčių pasipelnyti iš kito nelaimės, įtaria Klaipėdos rajono meras.

Dėl karo Ukrainoje į Lietuvą ir toliau plūsta pabėgėliai, kurie čia sulaukia laikino prieglobsčio ir kitokios pagalbos. Savo namuose apgyvendinę pabėgėlius gyventojai pastebėjo, kad įvairūs garsai juos gąsdina. Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė tvirtino, kad seniūnijoje prieglobstį radusios mamos su mažais vaikais jautriai reaguoja į garsus, kurie jiems primena šūvius ir bombardavimą.

Lietuvoje jau registruota apie 10 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Jiems užtikrinamos socialinės garantijos ir galimybė dirbti. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį su Europos komisaro Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujama delegacija aptarė karo pabėgėlių iš Ukrainos padėtį.  Pasak ministrės, Rusija šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir kelia pavojų milijonams taikios tautos žmonių.

Lenkijos valstybinė geležinkelio kompanija PKP ketvirtadienį pranešė siūlanti nemokamus bilietus ukrainiečiams, keliaujantiems toliau į Vokietijos teritorijas. Nuo trečiadienio Ukrainos piliečiai gali nemokamai keliauti antrąja klase devyniais tarpmiestinių traukinių reisais, jungiančiais Lenkijos miestus Varšuvą, Peremyšlį (per Krokuvą) ir Gdynę su Vokietijos sostine Berlynu ir pasienio miestu Frankfurtu prie Oderio.

Ukrainos gyventojai, įskaitant nelydimus nepilnamečius, kurie pasitraukė iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir užsiregistravo Migracijos departamento registracijos centre, nemokamai gaus ne tik būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir gydytojų Lietuvoje ambulatoriniam gydymui išrašytus receptinius vaistus, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Išlaidos už receptinius vaistus bus apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.

Vyriausybė pritarė pateiktoms Užimtumo įstatymo pataisoms, kurios, tikimasi, padės pritraukti daugiau kvalifikuotų specialistų iš užsienio, o taip pat pagelbės nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, norintiems įsidarbinti Lietuvoje. „Tikimės, kad atvykimo išmoka iš užsienio atvykusiems darbuotojams ir juos pasikvietusiems darbdaviams bus papildoma paskata ir padės į Lietuvą pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė iš Ukrainos atvykstantiems karo pabėgėliams suteikti socialines garantijas, tarp kurių – įvairios išmokos, kompensacijos už komunalines paslaugas, nuomą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė posėdyje teigė, kad pabėgėliams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, bus suteikta teisė gauti išmokas vaikams, laidojimo pašalpą, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, vienkartinę įsikūrimo paramą.

Kasdien į Lietuvą atvyksta karo pabėgėliai iš Ukrainos. Čia juos pasitinka ir mūsų darbdaviai su darbo pasiūlymais. Jie kviečia dirbti IT programuotojus, finansininkus, inžinierius, pardavėjus, virėjus, vairuotojus ir kt. Ukrainiečiams siūlomi atlyginimai ant popieriaus siekia nuo 725 eurų iki 10 tūkst. eurų per mėnesį. Darbdaviai tikina, kad priims ukrainiečius ir be patirties.

Trys ukrainiečiai savanoriai žuvo, kai juos, vykstančius automobiliu pamaitinus benamius šunis, sušaudė rusų kariai.  Serhiy Ustymenko, Maksymas Kuzmenko ir Anastasija Yalanska automobiliu važiavo aplankyti Ustymenko tėvų, kai rusų tankas ėmė šaudyti į jų automobilį. Visi jie žuvo iškart, o jų kūnus Serhiy tėvas paslėpė savo rūsyje.  Maxymo draugas Dmytro Zubkovas „Kyiv Independent“ sakė, jog rusų kariai niekaip negalėjo šios trijulės supainioti su kareiviais.

Apie 20 tūkst. savanorių iš įvairių šalių išvyko į Ukrainą, kad prisijungtų prie kovos su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, sekmadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Šis skaičius dabar yra apie 20 000. Daugiausia tai yra savanoriai iš įvairių Europos šalių,“ –transliuotojui CNN teigė D. Kuleba. „Daug žmonių pasaulyje nekenčia Rusijos ir to, ką ji darė pastaraisiais metais, tačiau niekas nedrįso atvirai prieštarauti ir kovoti“, – sakė jis.

Rusijai užpuolus Ukrainą lietuviai įvairiais būdais padeda ukrainiečiams. Vienas iš būdų – remti ukrainietiškus verslus. Ukrainietiški restoranai sako sulaukiantys klientų antplūdžio. Jie užeina ne tik pavalgyti, bet ir pasiteirauti, kaip sekasi. Socialiniuose tinkluose apstu raginimų boikotuoti rusiškus verslus ir remti ukrainietiškus. Lietuvoje esančių rusiškų ir ukrainietiškų restoranų vadovai pasakoja, kaip žmonės į raginimus reaguoja.

Nuo šiol visiems Ukrainos pilietybę turintiems asmenims Vilniuje viešasis transportas ir savivaldybei priklausantys muziejai bus nemokami. Miesto meras Remigijus Šimašius ragina šiuo pavyzdžiu pasekti ir kitas įstaigas. Vilnius padės ukrainiečiams ne tik įsikurti, bet ir gyventi čia, savo socialinio tinklo paskyroje šeštadienį rašė Vilniaus miesto savivaldybės meras Remigijus Šimašius.

Palikusios vyrus ginti tėvynės, Ukrainos moterys gelbėja šeimą – čiumpa vaikus, senelius ir masiškai traukia į Vakarų šalis. Nuo karo bėgančios šeimos viena po kitos pasiekia Lietuvą, tačiau net ir čia, būdami saugūs, pabėgėliai neranda ramybės. Net radę priebėgą Trakų krašte, ukrainiečiai vis tiek lieja širdgėlą ir negali pamiršti niokojamos tėvynės vaizdų. Vietą, kur apsistojo 2 ukrainiečių šeimos, supa miškai, kalvos papėdėje plyti ežeras, pievose ganosi elniai.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgo jau daugiau kaip 1,2 mln. žmonių. Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF duomenimis, maždaug pusė milijono iš jų yra nepilnamečiai. JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR prognozavo, kad ilgainiui apsaugos ir pagalbos gali prireikti daugiau nei 4 mln. nuo karo bėgančių ukrainiečių.

Užimtumo tarnybos vadovė sako, kad visoje Lietuvoje siūloma daugiau nei tūkstantis darbo vietų iš Ukrainos atvykusiems pabėgėliams.  „Kiekviename mieste renkama informacija apie darbo vietas, kurios gali būti pasiūlomos atvykstantiems į Lietuvą žmonėms. Šiuo metu turime daugiau nei tūkstantį pasiūlymų visoje Lietuvoje, skaičius didėja“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė Inga Balnanosienė .  Jos teigimu, kol kas tarnyba skambučių sulaukia tik iš darbdavių.

Lietuvos įsteigtame registracijos centre Alytuje kol kas nesiregistravo nė vienas pabėgėlis iš Rusijos užpultos Ukrainos, tačiau vakare nusileido lėktuvas iš Madeiros su 70 ukrainiečių, dar 100 žmonių per nevyriausybinę organizaciją registravosi dėl pagalbos, pranešė vidaus reikalų ministrė.

Ukrainoje pirmadienį mirė civilis ukrainietis, anksčiau sužeistas per artilerijos ataką vyriausybės kontroliuojamoje gyvenvietėje, pranešė pareigūnai.  Šis incidentas įvyko augant nerimui dėl gresiančios Rusijos pajėgų invazijos. Vietos pareigūnai pranešė, kad civilis žuvo per ataką Novoluhanske, už 35 km į šiaurę nuo separatistų kontroliuojamo Donecko.

Lietuva dėlioja visus įmanomus scenarijus, ką reiktų daryti, jei konflikto su Ukraina atveju į šalį plūsteltų pabėgėliai. Kaimyninė Lenkija prieš porą dienų paskelbė, kad kritiniu atvejų į jų šalį gali atvykti apie milijoną pabėgėlių. Lietuva svarsto, kad mūsų sienas galėtų kirsti nuo 3 iki 30 tūkst. ukrainiečių. Tiesa, savivaldybės pasirengusios priimti tik apie 6 tūkst., o kitiems laikinai gali tekti glaustis ir angaruose ar sporto salėse.

Kalvarijos užkardos pareigūnai pasienyje su Lenkija sulaikė tris ukrainiečius, įtariama, organizavusius ir vykdžiusius neteisėtą Irako piliečių šeimos gabenimą į Vakarų Europą. Pirmadienio naktį VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai patruliavo ties Kalvarijos savivaldybės Žiogaičių kaimu. Čia einantis kelias nuo šio kaimo veda tiesiai į Lenkijos teritoriją.

Penktadienį netoli sienos su Lenkija buvo sulaikyti du neleistinoje vietoje ją kirtę ukrainiečiai.  Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, 28-erių ir 38-erių metų Ukrainos piliečiai buvo sulaikyti netoli Senosios Radiškės kaimo, jų asmens dokumentai buvo tvarkingi.  Anot pasieniečių, Vilniuje esančioje mėsos perdirbimo įmonėje ketinę įsidarbinti ukrainiečiai iš Lenkijos atėjo mišku palei geležinkelio bėgius.

Lietuvai ir Ukrainai ratifikavus susitarimą dėl įdarbinimo sąlygų, į šalį dirbti atvykstantys ukrainiečiai turės būti geriau informuojami apie darbo sąlygas, sako socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė.

Paryžius tikisi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigiamai sureaguos į ukrainiečių lyderio Volodymyro Zelenskio pasiūlymus, kaip užbaigti penkerius metus trunkantį Maskvos ir Kijevo konfliktą, antradienį pareiškė vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kitą pirmadienį savo vasaros rezidencijoje Viduržemio jūroje – viduramžių Bregansono forte – priims V. Putiną, atvykstantį reto vizito į Vakarų šalį.

Naktinė avarija Vilniuje: ukrainiečiai su „Volkswagen" automobiliu rėžėsi į stulpą. Per avariją sudaužytas automobilis, nukentėjo keleivis. Naktį Vilniuje sumaitotas „VW Passat“: per avariją visai išlūžo ratas, keleivio pusė visa suknežinta, tačiau stulpas atlaikė. Prieš vidurnaktį pranešta, kad galimai girtas vairuotojas Oslo gatvėje trenkėsi į stulpą. Smūgis buvo labai smarkus: išvažiuodamas iš Oslo gatvės vairuotojas nulėkė nuo šlaito, rėžėsi į apšvietimo stulpą ir įlėkė Laisvės prospektą.

Antradienį prieš vidurnaktį pranešta, kad Vilniuje galimai girtas vairuotojas Oslo gatvėje trenkėsi į stulpą. Smūgis buvo labai smarkus: išvažiuodamas iš Oslo gatvės vairuotojas nulėkė nuo šlaito, rėžėsi į apšvietimo stulpą ir įlėkė Laisvės prospektą. Per avariją visai išlūžo ratas, o stulpas atlaikė. Laimė, naktį čia nebuvo pėsčiųjų, nepasipainiojo ir kita mašina. Pirmieji įvykio vietoje atsidūrė pro šalį važiavę medikai. Jiems pavyko patiems ištraukti keleivį, vairuotojas nesužeistas.

Nuo šiol visi Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai turės turėti tokias pačias darbo sąlygas kaip ir lietuviai, o jų atlyginimas už tą patį darbą negalės skirtis. Tai numato dvišalė Lietuvos ir Ukrainos sutartis, kurią antradienį ratifikavo Seimas. Už tai, kad sutartis būtų ratifikuota balsavo visi 98 balsavime dalyvavę parlamentarai. Lietuvoje ši sutartis vertinama teigiamai, tačiau profesinės sąjungos įspėja, kad vien dokumento neužteks.

Žmonės, kurie dirba pusę paros ir visą savaitę be poilsio dienų – taip skelbimuose pristatomi darbuotojai iš Ukrainos. Verslininkai viliojami pigiais ir efektyviais darbuotojais, o tokius skelbimus dedantis žmogus nemato nieko blogo, esą jauni ukrainiečiai nori užsidirbti ir gali dirbti daug.

Ukrainiečiai aplenkė rusus ir tapo didžiausia užsieniečių bendruomene Lietuvoje, penktadienį paskelbė Migracijos departamentas. Anot jo, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 17 tūkst. ukrainiečių, tai yra maždaug 42 proc. daugiau, nei prieš metus. Į Lietuvą atvykusių Rusijos piliečių bendruomenė siekia beveik 12,5 tūkst. žmonių, tai – beveik 3 proc. mažiau, nei 2018 metais. Beveik tiek pat Lietuvoje gyvena atvykusių baltarusių, jų skaičius per metus išaugo trečdaliu.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) įtaria, kad Lietuvoje ir Lenkijoje veikiančios tarpininkavimo bendrovės galėjo nelegaliai Lietuvoje įdarbinti 39 Ukrainos piliečius ir neatsiskaityti su jais. Po FNTT apsilankymo pinigus ukrainiečiai atgavo. FNTT pirmadienį pranešė savo iniciatyva pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir svetimo turto iššvaistymo. Įtariamos tarpininkavimo įmonės priklauso Lietuvos ir Ukrainos piliečiams.

Lietuvoje dirbantiems ukrainiečiams už tokį patį darbą toje pačioje įmonėje darbdaviai negalės mokėti mažesnį minimalų atlyginimą nei vietos gyventojams. Tai numatyta Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių susitarime dėl įdarbinimo ir bendradarbiavimo darbo migracijos srityje, kurį penktadienį Kijeve pasirašys užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, kurį gauna už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbantis lietuvis. Darbuotojų profsąjungos iniciatyvą sveikina, o ekonomikas analitikai skambina pavojaus varpais.

Lietuvos statybų bendrovėms susiduriant su kvalifikuotų specialistų trūkumu, vis dažniau trūkstamas darbo vietas užpildo ukrainiečiai. Migracijos departamentas prognozuoja, jog į Lietuvą atvykstančių dirbti Ukrainos piliečių skaičius ateinančiais metais augs 30-50 procentų. Departamento duomenimis, per 7 mėnesius užsieniečiams dirbti Lietuvoje išduota 22, 2 tūkst. vizų, iš kurių maždaug 80 proc. – ukrainiečiams. Dar 6,3 tūkst. Ukrainos piliečių šįmet gavo leidimą gyventi Lietuvoje.

Lietuvoje susiduriant su darbuotojų trūkumu vis dažniau verslininkai dairosi į trečiąsias šalis, bando prisivilioti darbo jėgą iš ten. Tiesa, sunkumų kyla ne tik tvarkant dokumentus. Pasirodo, kad kai kurie imigrantai gavę darbo vizas Lietuvoje, patraukia į Skandinaviją.

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trina rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai taps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies. Naujausia Migracijos departamento statistika atskleidė, kad šiais metais į Lietuvą jau atvyko daugiau nei dvigubai užsieniečių lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius leidimus gyventi Lietuvoje gavo 16,9 tūkst. užsieniečių. Į tai reaguoja ir Vyriausybė.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasylis Hrycakas pranešė, kad šiai dienai iš viso išvaduota arba rasta 3215 asmenų, 103 lieka nelaisvėje Donecko ir Luhansko srityse, dar 402 laikomi dingusiais be žinios, nurodo SBU spaudos centras. SBU sveikina išlaisvintus 74 įkaitus ukrainiečius, neteisėtai laikytus Donecke ir Luhanske, sakoma SBU paskyroje feisbuke.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pareiškė, kad visi 74 paleistieji iš nelaisvės Donbase ukrainiečiai po mainų jau yra Kijevo kontroliuojamoje teritorijoje. „Visi 74 ukrainiečiai įkaitai jau namie, mūsų armijos kontroliuojamoje teritorijoje“, – parašė P. Porošenka savo paskyroje feisbuke.

Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra tarsi peilis darbdaviams Lietuvoje. Tad nori ar nenori darbuotojų tenka dairytis į trečiąsias šalis. Jog tai vyksta matosi ir iš statistikos, tačiau kalbama, kad tikrasis skaičius, kiek šiuo metu imigrantų Lietuvoje – neaiškus. Migracijos departamento duomenimis iki šių metų lapkričio 13 d. buvo išduotos 21 822 daugkartinės nacionalinės vizos darbo pagrindu. Absoliuti dauguma – Ukrainos piliečiams.

Buvęs Gruzijos prezidentas ir buvęs Ukrainos Odesos srities gubernatorius, dabar negausios Ukrainos opozicinės partijos lyderis Michailas Saakašvilis paragino ukrainiečius kitą sekmadienį susirinkti Nepriklausomybės aikštėje Kijeve, jeigu šalies parlamente per šią savaitę nebus priimti įstatymai dėl prezidento apkaltos ir Antikorupcinio teismo įkūrimas. „Šią savaitę jie turi galimybę priimti šiuos įstatymus, tačiau aš tuo netikiu.

Pusė ukrainiečių jaučia šiltus jausmus Lietuvai, neigiamai šalį vertina 4 proc. gyventojų, rodo nauja apklausa. Tyrimo metu 11 proc. apklaustųjų teigė, kad jų požiūris į Lietuvą labai šiltas, 39 proc. pasirinko atsakymą šiltas, 43 proc. teigė esantys neutralūs, 3 proc. turi šaltus, o 1 proc. - labai šaltus jausmus. Rusiją teigiamai įvertino 19 proc., neigiamai - 51 proc. respondentų, Europos Sąjungą atitinkamai - 54 proc. ir 6 proc.

 Apsišaukėliška Donecko liaudies respublika patvirtino suėmusi ir laikanti birželio pradžioje Donecke pradingusį ukrainiečių tinklaraštininką ir žurnalistą Stanislavą Asejevą, sekmadienį pranešė buvęs Ukrainos deputatas Jegoras Firsovas. „DNR MGB (Donecko liaudies respublikos valstybės saugumo ministerija) patvirtino, kad jis sulaikytas; Staso mamai išduotas patvirtinantis raštas. Jis yra kaltinamas šnipinėjimu“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė J.Firsovas.

  Į Lietuvą atvyko 15 ukrainiečių mokinių, kurie mokysis Vilniaus lietuvių namuose.   Vaikai mokysis aštuntoje klasėje, su jais atvyko ukrainiečių kalbos mokytoja, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Labiausiai nukentėjusius nuo karo šeimų vaikus atrinko patys ukrainiečiai. Trijų vaikų tėvai yra žuvę, vieno tėvas paimtas į nelaisvę. Jie visi yra karo pabėgėliai, seniai palikę savo gimtąsias vietas ir iki išvykimo į Lietuvą laikinai besiglaudę Dnipre.

Šiaulių profesinio rengimo centre – ir siriškos, afganistanietiškos gyvenimo istorijos, ir ukrainietiškos dainos bei skanieji barščiai. Taip prasidėjo Rukos pabėgėlių centro svečių diena. ,,Akcentuojama tautos tolerancija kitų šalių atstovams. Šiandien ta tema pabėgėlių, kurie pabėgo nuo karo, atvažiavo į Lietuvą. Mes atkreipiam dėmesį į tai, kad jie pasijustų, jog visiems reikia pagarbos ir tolerancijos“, – pasakojo Renata Prekybos ir verslo sk. vadovė Veršinskienė.

Metus Lietuvoje praleidę ukrainiečių vaikai antradienį išlydėti namo, su jais dirbusi pedagogė sako, kad vaikams sunkiausia buvo ilgai nematyti tėvų, o pedagogams - neparodyti gailesčio. „Sudėtingiausia buvo neparodyti to gailesčio.

Trijų kambarių butas Mariupolyje, visas per 40 metų sukauptas turtas ir dabar jau iki širdies gelmių skausmingi prisiminimai – visą tai sprukdami nuo kurtinančių sprogimų Ukrainoje paliko 66-erių Liudmila ir 74 metų Konstantinas. Šiuo metu pensininkų pora glaudžiasi Užsieniečių registracijos centre ir, nepaisant praradimų, svajoja. Tiesa, svajoja ne apie tai, kad sugrįš į karo nuniokotą Mariupolį.

Rusija paleido du įkalintus ukrainiečius, kurie skrenda namo, antradienį pranešė Kijevas. Ukrainos provakarietiška vyriausybė laiko Jurijų Sološenką ir Genadijų Afanasjevą politiniais kaltiniais, kuriems Rusijoje buvo pateikti sufabrikuoti kaltinimai, atsakant į Ukrainoje 2014 metų vasarį įvykusį Maskvos palaikomos valdžios nuvertimą.