Už tai, kad sutartis būtų ratifikuota balsavo visi 98 balsavime dalyvavę parlamentarai.
Lietuvoje ši sutartis vertinama teigiamai, tačiau profesinės sąjungos įspėja, kad vien dokumento neužteks. Jeigu ir toliau trečiųjų šalių piliečiai dirbs nelegaliai ar bus apgaudinėjami, lietuvių atlyginimai bus dempinguojami.
Ką numato sutartis
Ratifikuotoje sutartyje numatyta, kad tiek ukrainiečiui Lietuvoje, tie lietuviui Ukrainoje mokamas darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio vietinio gyventojo užmokestį. Jei tokio nėra – pagal oficialiai skelbiamą statistinį algos vidurkį.
Be to, darbo sutartyse su ukrainiečiais turės būti aiškiai nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos, darbo funkcija, darbovietė, nustatyta darbuotojo darbo dienos arba darbo savaitės trukmė, darbo sutarties galiojimo terminas ir kt.
Svarbu tai, kad darbuotojas, prieš išvykdamas dirbti į kitos valstybės teritoriją, turi gauti darbo sutarties kopiją jam suprantama kalba ir patvirtinti, kad susipažino ir sutinka su įdarbinimo ir darbo sąlygomis.
Dvišalėje sutartyje taip pat aptariamos komandiruojamų darbuotojų sąlygos. Iš Ukrainos į Lietuvą (ir atvirkščiai) komandiruojamų darbuotojų pagrindinės darbo sąlygos negali būti prastesnės nei vietinių gyventojų, dirbančių toje pačioje įmonėje.
Tiesa, kad sutartis galutinai įsigaliotų, ją dar turi ratifikuoti ir Ukrainos parlamentas.
Įspėja apie galimas problemas
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pripažino, kad kiekvienais metais Lietuvoje įsidarbinančių ukrainiečių skaičius auga „dideliais mylios žingsniais“.
„Prieš kokius 5–7 metus mes neįsivaizdavome, kad turėsime tokią pačią problemą, kokią turėjo Airija ir Norvegija.
Tas susitarimas iš esmės jo tekstas yra apie tai, ką ir mes šnekame. Visi geri dalykai surašyti, ir dėl atlyginimo, kad turi būti vienodas, ir sąlygos, ir tam tikri dokumentai. Kaip leidimas dirbti ir kad jeigu ateini į tą darbovietę, tai ten ir turi dirbti, o ne kitur judėti, neaišku kokiomis sąlygomis.
Bet esmė visada ta, kad mus visada neramino šito proceso kontrolė. Jeigu tai bus tik deklaratyvi sutartis, tik parodymas, kad dvi institucijos tarpusavyje bendradarbiaus, jos ir taip turėtų bendradarbiauti, mano požiūriu, ir be tokio susitarimo. Tada labai daug esmės ir nepakeis“, – svarstė pirmininkė.
Ji įvardijo kelis dalykus, kurie padėtų kontroliuoti trečiųjų šalių piliečių nelegalų įdarbinimą, kovoti su šešėliu. „Pirmiausia mes kalbėjome apie kvotas. Šita idėja tikrai turi būti realizuota. Turime ištirti ir žinoti, kokių specialistų reikia, į kokias pozicijas, kiek jų reikia. Darbuotojų tikrai trūksta, mes to neneigiame, negalime taip uždrausti judėti žmonėms iš vietos į vietą, bet reikia žinoti tikslų poreikį. Tada pagal tai galima suteikti leidimus dirbti ir gyventi.
Jeigu procesą padarysime nekontroliuojamą, kas nori kaip nori atvažiuoja ir darbdaviai suteikia kokias nori sąlygas, tada mūsų pačių piliečių atlyginimų dempingo jau nebeišvengsime, tikrai tas bus“, – komentavo I. Ruginienė.
Jos teigimu, aktyviai įsitraukti į kovą su šešėliniu darbu aktyviai turėtų įsitraukti ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI):
„Ne paslaptis, kad daugiausia ukrainiečių atvažiuoja per agentūras, kurios savo biurus įsisteigusios ir veikia Lenkijoje, skolina savo darbuotojus, juos labai sunku sugaudyti ir jie dirba įvairiomis sąlygomis ir netgi dauguma jų dirba šešėlyje. Čia jau turi įsijungti VDI, kuri turi aktyviai kontroliuoti šiuos procesus.“
Darbdaviai tikisi gerų rezultatų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius vylėsi, kad ratifikuota sutartis į gera pakeis prastą dabartinę migracijos politiką.
„LPK teigiamai vertina priemones, padedančias šalies darbdaviams spręsti darbuotojų trūkumo problemas.
LPK nebuvo kviečiami prisidėti prie šio konkretaus Lietuvos ir Ukrainos ministrų kabineto susitarimo ruošimo, tačiau, reguliariai teikdami pasiūlymus migracijos politikos gerinimo srityje, tikimės teigiamų šios sutarties rezultatų, nes migracijos politika tampa viena daugiausiai dėmesio reikalaujančių sričių“, – komentavo direktorius.
Anot jo, dabartinė migracijos politika ir jos įgyvendinimo priemonės neužtikrina tinkamų sąlygų pritraukti darbuotojų iš trečiųjų šalių į Lietuvoje kuriamas darbo vietas, jeigu jos negali būti užpildytos darbuotojais iš Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybių.
„Migracijos ir leidimų dirbti procedūros yra per daug sudėtingos ir painios, procesai per ilgi, egzistuojanti tvarka nėra pritaikyta įvertinti skirtingų rinkos aspektų ir poreikių.
Esama migracijos politika ne tik apsunkina Lietuvoje veikiančių įmonių veiklos ir plėtros galimybes, bet ir neprisideda prie šalies konkurencingumo siekiant pritraukti tiesiogines užsienio investicijas“, – aiškino R. Sartatavičius.
Tikisi, kad bus geriau
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad pastaraisiais metais tarp visų užsieniečių, atvykusių į Lietuvą, didėja Ukrainos piliečių dalis.
Daugiausia daugkartinių nacionalinių vizų 2018 m. sausio–spalio mėnesiais buvo išduota Ukrainos piliečiams, tai yra 18 929 vizos arba 60 proc. visų darbo pagrindu išduotų nacionalinių vizų.
Per tą patį laikotarpį daugiausia leidimų laikinai gyventi Lietuvoje irgi gavo Ukrainos piliečiai: 8 047 leidimai gyventi arba 60 proc. nuo visų tokių išduotų leidimų.
Kad būtų geriau užtikrinama abiejų šalių darbuotojų teisių ir interesų apsauga ir kovojama su nelegaliu darbu, 2018 m. gruodžio 7 d. Kijeve ir buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų kabineto susitarimas dėl įdarbinimo ir bendradarbiavimo darbo migracijos srityje.
„Tikimasi, kad šios nuostatos padės sumažinti nelegalų darbą ir apsaugoti darbuotojų migrantų teises“, – nurodo ministerija.
„Eurostat“ duomenimis, 2017 m. visoje ES buvo išduota 3,1 mln. leidimų pirmą kartą apsigyventi bendrijoje trečiųjų šalių gyventojams. Didžiausia dalis šių leidimų (21 proc.) išduota būtent Ukrainos gyventojams. Toliau rikiavosi Sirijos (7 proc.), Kinijos (6 proc.), Indijos (5 proc.) ir JAV (5 proc.) gyventojai.
88 proc. visų leidimų, kurie buvo išduoti ukrainiečiams, išdavė Lenkija.
