Valstybinė darbo inspekcija ir su žmonių išnaudojimu kasdien susiduriantys specialistai į tokius darbo skelbimus žiūri skeptiškai, esą tai pirmas žingsnis į žmonių išnaudojimą, o tokiais skelbimais nesąžiningas verslas ieško kito nesąžiningo verslo.
Verslininkas įsitikinęs – skelbimas etiškas
UAB „Bratransa“ vadovas Algirdas Urbanavičius, internete paskelbęs prieštaringai vertinamą skelbimą, sako, kad nepažeidžia jokių įstatymų.
„Žmonės gaus atlyginimą už viršvalandžius, parašyta, kad susitarimo reikalas, gali dirbti nuo 10 iki 12 valandų su viršvalandžiais. Sekmadieniais, matyt, nedirbs, o šeštadieniais – taip. Ten skaičiuojamas trijų mėnesių vidurkis. Vieną mėnesį gali dirbti, kad ir 12 val. visą laiką, o kitą mėnesį galės pailsėti, kad nebūtų daugiau valandų“, – sakė UAB „Bratransa“ vadovas.
Jis įsitikinęs, kad toks skelbimas yra etiškas, nes žmonės atvažiuoja dirbti ir užsidirbti. „Jei jie yra jauni ir turi sveikatos, mano nuomone, tai normalus skelbimas. Aš jais neprekiauju, jie atvažiuoja dirbti pagal darbo sutartį, susitaria su darbdaviu. Aš iš jų pinigų neimu, mano reikalas darbdaviui suteikti paslaugą, nes jiems patiems rasti žmones Ukrainoje – sudėtinga“, – pasakojo verslininkas.
Jis tikino, kad žmonių nenuomoja, o tik juos suranda ir sutvarko dokumentus. „Jei jie susitaria, tai yra darbdavio ir darbuotojo reikalas. O jei nesusitaria – tiek nedirba. Bet jie norėtų daug dirbti, aš iš jų gaunu pageidavimus, jie turi motyvaciją dirbti, nori uždirbti tam tikrą sumą. Aš pats tų dalykų nesugalvojau“, – aiškino darbuotoju paieška užsiimantis vyras.
Jis tikino žinantis darbuotojų iš Ukrainos išnaudojimo atvejų, bet jie dažniausiai nutinka, kai žmonės yra „nuomojami“ ir jiems nesumokamas atlyginimas. Tai, pasak verslininko, visiškai kitos situacijos.
„Mūsų atveju darbuotojai su mumis palaiko kontaktus ir atvykę, jei yra kokių nesusipratimų su darbdaviais – aiškinamės. Visgi yra ne tik išnaudojimo atvejų, bet pasitaiko ir tinginystės, nuostolių. Buvo atvejis, kai aš išsikviečiau darbuotoją, o jis pabėgo, nuvažiavo kažkur. Suradome, bet matėsi, kad jis dirbti nenori, po dviejų mėnesių vėl pabėgo. Taigi, čia nėra prekyba ir išnaudojimas, neklausykite visų tų pletkų“, – sakė UAB „Bratransa“vadovas.
Neetiškas verslas ieško draugų?
CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad tokį darbo skelbimą galima traktuoti, kaip išnaudojimą, nes pagal įstatymą darbdaviai privalo garantuoti, kad darbo ir poilsio valandos atitiktų taisykles.
„Toks skelbimas gal ir patraukia dėmesį, bet šiuo atveju turėtų suklusti ir tam tikros instancijos, pasižiūrėti, kokios sąlygos yra suteikiamos. Ar darbuotojus gina įstatymas. Manau toks skelbimas yra viešas prisipažinimas, kad kažkas daroma negerai. Tai, ką jie parašė, matyt rašė lengva ranka ir daug nepagalvoję“, – svarstė R. Karavaitienė. Anot specialistės, tai gali būti atvejis, kai neetiškas verslas bando susirasti kitą neetišką verslą.
Anot jos, toks skelbimas gali būti skausmingas pačiai įmonei. „Paprastai įmonės rašydamos darbo skelbimą siekia save pateikti kuo geriausioje šviesoje. Jei užsienio kompanija ieško lietuvių darbui užsienyje jie pateikia informaciją, kad suteikia apgyvendinimą, transportą, pasirūpina maitinimu, dokumentų sutvarkymu, išvardijami, kokie yra darbo grafikai, įkainiai. Tokiais atvejai darbuotojas gauna informaciją, žino ar nori dirbti tokiomis sąlygomis, ar ne. Jei kalbame apie neribojamas valandas, galima suprasti, kaip galimybę užsidirbti, bet taip pat ir kaip darbuotojų išnaudojimą“, – sakė R. Karavaitienė.
Išnaudojimo atvejų – daugybė
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė išgirdusi apie skelbimą suglumo ir paklausė ar tai nėra pajuokavimas, bet sužinojusi, kad ne – nenustebo.
„Nesmagu sakyti, bet jei kalbame apie darbo migrantus iš Rytų Europos, išnaudojimo atvejų yra gana daug. Baltarusiai ir ukrainiečiai Lietuvoje dažnai patenka į išnaudojimo spąstus. Šūkis, kad jie dirba, o jūs skaičiuojate pelną, geriausiai iliustruoja šiandienos situaciją. Patiems sau netikėtai mes tapome ne tik aukų kilmės šalimi, bet ir šalimi, kuri išnaudoja atvykėlius. Kol kas profsąjungos ir nevyriausybinis sektorius yra vieninteliai, kurie desperatiškai bando pasiūlyti pagalbą“, – kalbėjo K. Mišinienė.
Anot jos, iš valstybės girdisi tik kalbos apie atvertus vartus ir verslininkų naudą, bet teisinių mechanizmų stinga. Realios teisinės pagalbos lietuviškai nekalbantys darbuotojai, pasak K. Mišinienės, gali sunkiai tikėtis.
„Pagalbos numeriu, kuris veikia visą parą, nuolat sulaukiame skambučių iš ukrainiečių vairuotojų, jie maldauja padėti. Skundžiasi, kad jiems nemoka atlyginimų, skiria baudas, psichologiškai terorizuoja. Taigi, situacija yra labai negera“, – pasakojo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.
Ji prisiminė vieną itin ekstremalų atvejį, nutikusį prieš metus, kai nelegaliai dirbęs ukrainietis darbo metu susilaužė stuburą, o darbdavys jo išsižadėjo.
„Įsivaizduokite, žmogus patyrė siaubingą traumą, gulėjo subintuotas nuo galvos iki kojų ligoninėje, visiškai vienas. Ukrainos ambasadorius pas tą žmogų atvykti nenorėjo, klausimų kelti taip pat vengė, matyt nenorėjo kenkti Lietuvos verslui. Teisėsauga vykdė tyrimą, žmogus turėjo liudyti, bet tuo pačiu – susimokėti už gydymą. Tai buvo tikrai tragiškas atvejis ir nelaimingas žmogus, kuris dar subintuotas veržėsi iš ligoninės, nes negalėjo sau leisti joje būti“, – kalbėjo K. Mišinienė.
Tokios situacijos parodo mūsų nepasiruošimą, neturime, kaip padėti nelaimės ištiktiems žmonėms. „Darbo inspekcija kviečia atvykti pas juos ir dalyvauti darbo ginčų komisijoje. Visgi galite įsivaizduoti, kad visa informacija pas mus yra lietuviškai, darbdavys ateina su advokatais. Turime ne tik atverti vartus, bet ir numanyti, kaip padėti tiems, kurie yra pažeidžiami“, – sakė ekspertė.
„Požiūris labai nelankstus, nežinau ar reiktų kaltinti tik darbo inspekciją. Valstybė turėtų ieškoti lankstesnių būdų padėti, nes pasakyti suvargusiam ir nukentėjusiems žmogui: ateik su advokatu ir ginčykis – nerealu“, – sakė K. Mišinienė.
Ji tikino, kad darbdavių požiūris yra įvairus. Negalima sakyti, kad visi siekia išnaudoti, visgi, kai žmonėms tarpininkauja nevyriausybinės organizacijos požiūris yra vienoks, o kai jie yra verbuojami Ukrainoje – kitoks.
Nusiskundimų daugėja
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovai sako, kad per pastaruosius dvejus metus besikreipiančių į VDI Ukrainos ir Baltarusijos piliečių padaugėjo. Tačiau konkrečių skaičių pateikti nėra galimybės, nes statistikos duomenų pagal besikreipiančių asmenų tautybę inspekcija nerenka. Informacija VDI teikia ir rusų kalba, todėl darbuotojai nelieka nežinioje.
Anot darbo inspekcijos specialistų, darbo laiko reglamentavimas numato galimybę organizuoti darbą poilsio ir švenčių dienomis iki 12 valandų, tačiau reikia vertinti kiekvieną situaciją individualiai ir kompleksiškai. Greičiausiai galima numanyti, kas slypi po tokiu skelbimu, tačiau be konkrečių įrodymų, darbo teisės kontekste sudėtinga vertinti. Specialistai įsitikinę, kad patys žmonės turėtų labiau domėtis savo teisėmis, darbo sąlygomis ir būti sąmoningesni.
Daugėjant darbuotojų iš trečiųjų šalių daugėja ir nustatomų nelegaliai dirbančių užsieniečių skaičius. Šių metų sausio-kovo mėnesį darbo inspekcijos specialistai nustatė 36 nelegaliai dirbančius užsieniečius, pernai per tą patį laikotarpį buvo 25.
2017 m. darbo inspekcija perdavė informaciją dėl penkių galimai prekybos žmonėmis atvejų, tačiau visais atvejais ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti.
Tv3.lt primena, kad įmonėms, kurios nepaiso darbo teisės gresia baudos nuo keliasdešimt eurų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo pažeidimo. Administracinė atsakomybė už užsieniečių nelegalų darbą siekia nuo 1000 iki 5000 eurų. Už užsieniečio nelegalų darbą yra baudžiamas ir juridinis asmuo, nelegaliai įdarbinęs užsienietį. Ekonominė sankcija siekia nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį. Kitą vertus, ir patys užsieniečiai būna baudžiami už nedeklaruotą ekonominę veiklą (kai dirba kaip fiziniai asmenys, neturėdami verslo liudijimo ar neregistravę individualios veiklos; administracinė nuobauda už tokią nedeklaruotą veiklą siekia nuo 390 iki 1100 eurų).
Darbo migrantai neišgelbės Lietuvos
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sako, kad tokio tipo skelbimas yra nekorektiškas ir nesąžiningas.
„Mes žinome, kad ir mūsų piliečiai kitose šalyse yra išnaudojami, tokių istorijų yra daugybė. Visko pasitaiko ir Didžiojoje Britanijoje, negalima pasakyti, kad Lietuva šiuo požiūriu išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių. Net Norvegijoje pasitaiko tokių atvejų, kaip norvegai išnaudoja mūsų tautiečius. Taigi, reikia suprasti, kad nesame unikalūs šioje vietoje“, – sakė D. Arlauskas.
Jis pripažino, kad darbuotojai iš Ukrainos yra reikalingi, bet jie negali išspręsti Lietuvos ekonominių problemų.
„Turime orientuotis į žmones, kurie gyvena Lietuvoje ir neturi kvalifikacijos. Turėtume daugiau galvoti apie išvažiavusių darbuotojų susigrąžinimą, perkvalifikavimą. Manau tai geresnis variantas nei mėginti išspręsti ekonomines problemas pasitelkiant ukrainiečių migrantus. Tuo labiau, kad daugelis yra komandiruojami į Lietuvą, mokesčių čia nemoka, pinigus siunčia atgal į Ukrainą. Mes tenkiname atskirų verslininkų poreikius, jų įmonių pajamų srautus, bet platesne prasme žiūrint nesu didelis entuziastas, kad reikia spausti vyriausybę, tartis su profsąjungomis“, – kalbėjo verslo darbdavių konfederacijos atstovas.
Anot jo, migrantų pagalba neįmanoma išspręsti jokių ilgalaikių ekonominių problemų.
„Vertę kuria ne emigrantai, vertė kuriama kitaip. Emigrantai didelės pridėtinės vertės grandinėse nedirba, nei mūsų tautiečiai užsienyje, nei darbininkai iš Ukrainos pas mus“, – tikino D. Arlauskas. Visgi jis pripažino, kad darbo rankų iš užsienio reikia.
„Deramės dėl to, nes dabar turime finansinių srautų iš ES fondų, sumažės parama ir poreikis sumažės. Dabar yra poreikis ir bandome įtakoti politikus ir institucijas, kad jos sudarytų geresnes sąlygas. Būtų kvaila neišnaudoti tos finansinės paramos, kuri skiriama Lietuvai, vien todėl, kad neturime galimybės ir žmogiškųjų resursų tuos pinigus įdarbinti. Čia normalu, bet reikia atskirti trumpąjį ir ilgąjį laikotarpį“, – kalbėjo darbdavių atstovas.
