ukrainiečiai

Rusijos invazija į Ukrainą turėjo pražūtingų pasekmių vaikų globos įstaigose laikomiems vaikams – tūkstančiai jų buvo perkelti į okupuotas teritorijas arba į Rusiją, pirmadienį pranešė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW). Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje teisių gynimo institucija taip pat teigė, kad karas parodė, jog Ukrainoje, kurioje prieš invaziją buvo daugiau kaip 105 000 vaikų globos įstaigose – daugiausiai Europoje po Rusijos, – skubiai reikia reformų.

Kai skiriasi politinės pažiūros, rasti kompromisą – misija neįmanoma. Tuo galėjo įsitikinti policijos pareigūnai, kurie gavo iškvietimą dėl viename name gyvenančių ir sukonfliktavusių brolių. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Pranešėjos teigimu, per brolių peštynes nukentėjo namuose esantis televizorius. Atvykusius pareigūnus pasitikęs vyriškis paaiškino, kad konfliktas kilo dėl rusiškos televizijos programos. „Teliką tik rusiškai žiūri, aš nenoriu.

Oficialiai patvirtinta ukrainiečių kariškio, kurį už žodžius „Šlovė Ukrainai“ brutaliai sušaudė rusai, tapatybė, rašo UNIAN. Jis –119-osios brigados 163-ojo bataliono Černihivo srityje kovotojas Oleksandras Macijevskis. Tai „Facebook“ patvirtino Šiaurės Ukrainos pajėgų operatyvinė vadovybė. Kaip rašoma įraše, gruodžio 30 d. O. Macijevskis ir dar keturi kariai kovojo su priešo pajėgomis Soledaro apylinkėse. Apie 12 val. dienos ryšys su O. Macijevskiu dingo.

130 ukrainiečių karių, kuriuos rusai laikė nelaisvėje, grįžo namo, antradienį pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. „Dar vienas apsikeitimas belaisviais: pavyko sugrąžinti namo 130 mūsų žmonių – 126 gynėjus ir 4 gynėjas, – platformoje „Telegram“ parašė jis. – Tai -  Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos nariai ir pasieniečiai.

Rusijos pajėgos įvairiais būdais siekia išbandyti ukrainiečių gynybą, rašo UNIAN. Tačiau šiandien padėtis visoje Luhansko srities fronto linijoje yra stabili, sako srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Anot jo, sunkiausia padėtis Luhansko srityje išlieka Bilohorivkos, Kreminos ir Lymano kryptimis. Rusai toliau bando užimti kaimus, kuriuos anksčiau ukrainiečiai išlaisvino. Vis dėlto, anot S. Haidajaus, rusų šturmai paprastai baigiasi dideliais nuostoliais.

Rusijos nuostoliai Bachmute yra maždaug penkis kartus didesni nei Ukrainos, sako NATO pareigūnas. Anot CNN anonimiškai komentavusio Aljanso pareigūno, toks vertinimas yra pagrįstas žvalgybine NATO informacija. Jo teigimu, už kiekvieną ukrainiečių karį, žuvusį ginant Bachmutą, Rusijos pajėgos prarado mažiausiai penkis. Tačiau nepaisant to, Ukrainos nuostoliai vis tiek yra laikomi dideliais.

Rusai nušovė ukrainiečių karo belaisvį, o vaizdo įrašas, kuriame tai užfiksuota, plinta internete, rašo „Ukrinform“. Į šias naujienas jau sureagavo ir Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Anot jo, toks rusų elgesys, ukrainiečių belaisvių žudymas, yra Rusijos nacionalinio menkumo ir silpnumo pavyzdys. „Rusijoje kultivuojami karo nusikaltimai.

Migracijos departamentas pirmadienį skelbia, jog Lietuvoje fiksuoti 41 933 Ukrainos karo pabėgėliai, turintys leidimus šalyje laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu. Migracijos departamento duomenimis, 35 039 asmenys turi išduotus skaitmeninius leidimus, 6 894 asmenys – leidimus laikinai gyventi kaip plastikines korteles.

Europos Sąjungos pareigūnai penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pažadėjo toliau remti milijonus ukrainiečių pabėgėlių. „Ukraina gali laimėti šį karą, bet mes būsime su Ukraina tiek, kiek reikės“, – sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP) netoli Atėnų vykstančioje konferencijoje migracijos klausimais.

Lietuva yra tarp keturių Europos valstybių, kuriose darbingo amžiaus ukrainiečių užimtumo rodiklis viršija 40 proc., penktadienį pranešė Užimtumo tarnyba, remdamasi naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis.  Kitos panašų rodiklį pasiekusios šalys yra Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Estija. „Jau 2022-ųjų kovo mėnesį 4,5 tūkst. įmonių Užimtumo tarnyboje įregistravo 10,2 tūkst. darbo pasiūlymų nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.

Praėjo beveik metai nuo to momento, kai Rusijos pradėtas karas Ukrainoje negrįžtamai pakeitė tūkstančių žmonių gyvenimus. Viena jų – vaistininkė iš Ukrainos Tetiana Shamara, kuri, bėgdama nuo karo, prieglobstį rado Lietuvoje. Moteris pasakoja apie profesinį kelią gimtojoje šalyje iki karo ir naujai susikurtą gyvenimą Lietuvoje, kuriame daug pirmųjų kartų – tarp jų ir pirmoji nuo karo bėgančiai ukrainietei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduota lietuviška vaistininko praktikos licencija.

Praėjusiais metais per pasienio kontrolės punktus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, į Lietuvą neleista įvažiuoti 542 Ukrainos piliečiams, daugiausia dėl to, kad neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi. Kaip BNS nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), fiksuoti 242 atvejai, kuomet asmuo neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi, 198 kartus asmenys neturėjo galiojančio kelionės dokumento.

Lietuvos kariuomenė apmokė Ukrainos karius kovoti naudojant švedišką priešlėktuvinį pabūklą L70 ir vykdyti karo policijos operacijas, antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Kaip skelbiama pranešime, Karinės oro pajėgos paruošė priešlėktuvinio pabūklo L70 operatorius, kurie geba paruošti pabūklą mūšiui, kovoti su oro taikiniais, po mūšio prižiūrėti ir atlikti smulkų remontą.

Jau pasiektas etapas, kai strateginis Rusijos pralaimėjimas kare prieš Ukrainą yra aiškus, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vis dėlto taktiniu požiūriu rusai vis dar turi išteklių, kad galėtų imtis puolimo veiksmų. Apie tai Ukrainos vadovas kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į svao tautą, rašo UNIAN. Anot V. Zelenskio, Ukraina turi toliau stiprinti savo atsparumą ir išlikti vieninga. „Priešas yra tam tikrame etape, kai strategiškai Rusijos pralaimėjimas jau aiškus.

Ukrainos rytuose vykstančios kovos su „Wagner“ samdiniais atrodo kaip siaubo filmas apie zombius, CNN pasakoja ukrainiečių kariai. Anot jų, rusai tiesiog lipa per savo karių lavonus, ant jų šlapinasi, o nuo mūšių perkaista ginklai. Apie kovas minėtam kanalui pasakojo du ukrainiečiai – Andrijus ir Borisičius. Abu jie yra į pietvakarius nuo Bachmuto, gyvena įšalusioje žemėje įrengtame bunkeryje. Jau kelias savaites ukrainiečiai kovoja su „Wagner“ samdiniais.

Rusijos pajėgos antradienį vėl smogė Ukrainos rytuose esančiam Bachmuto miestui. Smūgis pareikalavo bent dviejų gyvybių – žuvo vyras ir dvylikametis berniukas, dar penki žmonės buvo sužeisti. Rusijos pajėgos rytų Ukrainoje esantį Bachmutą verčia „visiškais griuvėsiais“, pareiškė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, rašo CNN. Antradienį rusai vėl atakavo miestą, pranešama, kad per pastarąsias valandas žuvo du žmonės.

Nepaisant aktyvaus lietuvių įsitraukimo padedant Rusijos užpultai Ukrainai, 2022-ųjų Pilietinės galios indeksas  (PGI) sumenko, pirmadienį skelbia tradicinį tyrimą atlikęs Pilietinės visuomenės institutas. Visuomenės realų ir potencialų aktyvumą, savo įtakos pajautimą bei su pilietine veikla siejamų rizikų vertinimą matuojantis rodiklis siekė 35,9 balo iš 100 galimų. Tai – mažiausia reikšmė nuo 2017-ųjų, kai indeksas siekė 37 balus. Pernai fiksuotas rekordinis – 41,3 balo – indeksas.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbino per 21 tūkst. ukrainiečių, apie pusė visų darbingo amžiaus žmonių. Apie 11 tūkst. ukrainiečių įsidarbino padedant Užimtumo tarnybai, dar 2,2 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams siūloma. Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai per mėnesį mūsų šaliai sumoka apie 5 mln.

Nuo šiol valstybės biudžeto lėšomis ukrainiečiams vaistinėse bus apmokami receptiniai vaistiniai preparatai, kuriuos gydytojas paskyrė pacientui pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą ligų sąrašą. Receptiniai vaistai bus valstybės apmokami visiems Ukrainos piliečiams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, kurie yra nedrausti ir registruoti MIGRIS sistemoje. „Eurovaistinė“ informuoja, kad receptinius vaistus ukrainiečiai gali įsigyti bet kurioje vaistinėje.

Rusijos pajėgoms veržiantis į Rytų Ukrainą, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas Filippo Grandi ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad Kyjivas ir Europos valstybės turėtų pasirengti galimai nuo susirėmimų bėgančių žmonių bangai.  Jis teigė, kad nepaisant daugkartinių pagalbos pasiūlymų, Rusija jo agentūrai ir toliau suteikia tik itin ribotas galimybes pasiekti ukrainiečius.

Nuo praėjusių metų balandžio apgyvendinusiems ukrainiečius lietuviams išmokėta 9,5 mln. eurų kompensacijų, daugiausiai – trijuose didžiuosiuose šalies miestuose. Savivaldybių duomenimis, daugiausia kompensacijų gavėjų 2022 metų pabaigoje buvo Vilniuje – 2231, Kaune – 381, Klaipėdoje – 243, Kauno rajone – 202, Šiauliuose – 154, Panevėžyje – 142, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Ministrų kabinetas trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skyrė daugiau kaip 38 mln. eurų iš Ukrainos atvykusiems karo pabėgėliams ugdyti. Ši suma skirta šiems mokslo metams. Pati ministerija tam tikslui prašė beveik dvigubai daugiau lėšų – per 65 mln. eurų. „Ukraina patikėjo mums svarbiausią savo turtą – vaikus. Ir mes jais deramai pasirūpinsime“, – ministerijos pranešime trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Didžiausia suma – 34,23 mln.

Nuo karo Ukrainoje pradžios iki praėjusių metų pabaigos Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai į šalies biudžetą sumokėjo 40 mln. eurų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.   Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba daugiau nei 22 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios – pusė iš šios šalies atvykusių darbingo amžiaus žmonių. Iš jų 14,9 tūkst. dirba vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus, 5,4 tūkst.

Ukrainiečiai pirmadienį šalies rytuose sunaikino tris rusų orlaivius – du lėktuvus Su-25 ir sraigtasparnį Ka-52, rašo „Ukrinform“. Anot Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų, Ukrainos rytuose iš viso pirmadienį sunaikinti šeši oro taikiniai. Sunaikinti du Rusijos atakos lėktuvai Su-25, atakos sraigtasparnis Ka-52, dvi valdomos raketos X-59 ir taktinis bepilotis „Orlan-10“. Kaip nurodoma interneto šaltiniuose, vieno Su-25 lėktuvo kaina siekia apie 11 mln.

Sekmadienį Rusijos pajėgos smogė Charkivo sričiai. Anot vietos pareigūnų, žuvo moteris, apgadinti pastatai, kapinės. Svarbiausi sekmadienio įvykiai: 20:16 | Macronas neatmeta galimybės siųsti Ukrainai sunkiuosius tankus  Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Prancūzija vis dar svarsto galimybę tiekti Ukrainai prancūzų gamybos sunkiuosius tankus „Leclerc“. „Kalbant apie „Leclerc“ tankus, paprašiau Gynybos ministerijos dirbti šiuo klausimu.

Migracijos departamentas praneša gavęs informacijos, kad internetiniai sukčiai, naudodamiesi oficialiai neegzistuojančiu elektroninio pašto adresu, platina dezinformaciją ir mėgina neteisėtai rinkti duomenis apie Ukrainos karo pabėgėlius. Įvairiems adresatams siuntinėjamame elektroniniame laiške teigiama, jog bendradarbiaujant Lietuvos ir Ukrainos vyriausybėms, Migracijos departamentas vykdo Ukrainos karo pabėgėlių paiešką Lietuvoje, o ši priemonė neva yra susijusi su karinės tarnybos atlikimu.

Kai kurie Lietuvoje esantys Ukrainos karo pabėgėliai jau šios savaitės pabaigoje savo paskyrose migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS ras jiems išduotus skaitmeninius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Jų autentiškumui patikrinti pakaks nuskenuoti specialų kodą. Pirmiausia tokiais dokumentais bus aprūpinti praėjusių metų pabaigoje arba šių metų pradžioje į Lietuvą atvykę ir teisingai prašymus išduoti leidimus užpildę bei pateikę ukrainiečiai.

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius yra didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį, rodo Migracijos departamento turima statistika. Apibendrinus 2022 metų antrojo pusmečio duomenis, Lietuvoje iš viso registruota ir čia gyvena 189 411 užsieniečių. Praėjusių metų viduryje, liepos 1-ąją, tokių asmenų mūsų šalyje buvo 145 118. Fiksuojamas ir didžiausias Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus šuolis per kalendorinius metus. 2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 89 proc.

Rusijos kariuomenė Chersoną užėmė ankstyvą pavasarį. Po miesto išlaisvinimo, Ukrainos saugumo agentūra (SBU) jame aptiko kankinimo kamerų ir šimtus kapaviečių. Chersono gyventojai „The Insider“ pasakojo, kaip Rusijos kariuomenė grobė ir rūsiuose kankino žmones, vogė automobilius, plėšė namus ir grasinant mirtimi vertė juos dirbti okupacinės valdžios labui.

Stačiatikiai Lietuvoje švenčia Kalėdas. Daugeliui nuo karo pradžios atvykusių ukrainiečių jos pirmos toli nuo namų, ne su visais artimiausiais žmonėmis. Ne savo noru palikę gimtuosius namus ukrainiečiais nepraranda vilties, džiaugiasi antraisiais namais tapusios Lietuvos žmonių gerumu ir tiki, kad jau kitas Kalėdas švęs savo šalyje, su saviškiais, kurie liko tėvynėje. Vilniaus šventosios dvasios cerkvėje stačiatikių Kalėdų mišios.

Pietų Ukrainoje aptiktas dar vienas kankinimo kambarys, rašo „Sky news“. Anot Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), kambarys rastas išlaisvintame Mykolajivo mieste. Patalpoje rusai „laikė ir žiauriai kankino vietos gyventojus, kurie atsisakė bendradarbiauti su priešu“, ir bandė išgauti Ukrainos patriotų adresus. „Aukos buvo dusinamos plastikiniais maišais, mušamos sunkiais daiktais, naudotas elektrošokas“, – cituojama tarnyba.

Visų okupuotų Ukrainos teritorijų išlaisvinimas tęsis ir 2023-iesiems pasibaigus, mano karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko, rašo UNIAN. Anot jo, okupuotų teritorijų išlaisvinimui įtakos turi ne tik priešo išsekimas, bet ir daugybė kitų dalykų. „Iki šiol labai dažnai girdžiu apie Ukrainos išlaisvinimą iki 2023 m. vasaros, iki 2023 m. pabaigos ir kitus variantus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas apibendrino 2022-uosius, rašo „Kanal 24“. Praėję metai Ukrainai pažėrė didžiulių iššūkių, tačiau atskleidė ukrainiečių herojiškumą. Metų apžvalga V. Zalužnas pasidalijo savo „Telegram“ kanale. Ukrainiečių laimėjimai ir rusų nuostoliai Per praėjusius metus ukrainiečiai atgavo 40 proc. teritorijų, kurias rusai buvo užgrobę nuo vasario 24-osios arba 28 proc. visų nuo 2014 m. agresorės užgrobtų teritorijų.

Panevėžio miesto savivaldybė metams pratęsė galimybę ukrainiečiams gauti kompensaciją viešajam transportui. Tarybos sprendimu, iš Ukrainos dėl Rusijos pradėto karo pasitraukusiems užsieniečiams mokiniams įsigijus mėnesinį vardinį bilietą bei suaugusiems, per pirmą gyvenimo Lietuvoje mėnesį, įsigijus mėnesinį vardinį bilietą bus kompensuojama 100 proc. sumos. Tuo metu suaugusiems, gyvenantiems Lietuvoje ilgiau nei vieną mėnesį, įsigijus mėnesinį vardinį bilietą bus kompensuojama 80 proc.

Sostinėje, prie kalėdinės eglės Katedros aikštėje, trečiadienį vaikams iš Ukrainos rengiama šventė, joje vaikai sulauks dovanų, savanoriai keps spurgas, vaišins arbata, karštu šokoladu.  Kaip praneša Vilniaus miesto savivaldybė, visi puslapyje ukrainiankids.lt užsiregistravę vaikai sulauks kalėdinių dovanų maišelių, juose bus mandarinų, saldėsių ir suvenyrų.

Turkija šeštadienį pripažino, kad Rusijos karas Ukrainoje „lengvai nesibaigs“, nors Ankara ne kartą bandė organizuoti Kyjivo ir Maskvos taikos derybas. Šeštadienis yra 304-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Svarbiausi šeštadienio įvykiai: 16:40 | Turkija: karas Ukrainoje „lengvai nesibaigs“ NATO narė Turkija, palaikanti draugiškus santykius su abiem kaimynėmis, deklaravo neutralios žaidėjos poziciją ir bandė tarpininkauti dėl taikos.

Į Lietuvą atkeliavo Lvivo istorijos muziejaus paroda „Nenugalėtieji. Ukrainos sukilėlių armija“. Su išskirtiniais ir istoriškai svarbiais jos eksponatais galima susipažinti iki 2023 m. vasario 8 d.  Buvusiame Lukiškių kalėjime vykstanti paroda yra skirta prieš sovietus ir nacistinę Vokietiją kovojusios Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) 80-mečiui pažymėti.

Lietuvoje per metus beveik padvigubėjo dirbančių užsieniečių. Šiuo metu jų daugiau nei 123 tūkstančiai. Dauguma jų ne Europos Sąjungos piliečiai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Ekonomistai tokiais rezultatais džiaugiasi: vien nuo karo pabėgę dirbantys ukrainiečiai per mėnesį sumoka daugiau nei 5 milijonus eurų mokesčių. Užsieniečiai ne tik siunčia pinigus į gimtąsias šalis, bet ir leidžia juos Lietuvoje.

Jonavos rajone, Batėgalos kaime Olgos ir Vytauto Vilkelių šeima jau daugiau nei devyniolika metų vysto vynuogininkystės ūkį. Pora desertines ir vynines vynuoges augina lauke beveik 70 arų plote ir dar turi 2 arus lepesnių vynuogių veislių šiltnamyje. Kaip jiems sekasi auginti vynuoges Lietuvos klimato sąlygomis, šie noriai pasidalino ir su TV3 laidos „Svajonių ūkis“ žiūrovais.

Apie 90–95 proc. karinės technikos yra suremontuojama iš karto fronto linijoje arba „pilkojoje zonoje“, pareiškė Ukrainos valstybinis koncernas „Ukroboronprom“. Remontus atlieka koncerno išvažiuojamosios komandos, rašo UNIAN. „Lauko remonto komandos 90–95 proc. karinės įrangos remontuoja tiesiogiai kontakto linijoje arba „pilkojoje zonoje“. Tai įvairaus sudėtingumo remonto darbai po atviru dangumi, bet kokiomis oro sąlygomis, dieną ir naktį“, – cituojamas koncerno spaudos tarnybos pranešimas.

Žiemai rodant aštresnius nagus, tautiečiai vėl raitojasi rankoves ir Rusijos pradėto karo alinamai Ukrainai aukoja ir šiltesnius drabužius, ir miegmaišius. Lietuvos Raudonasis Kryžius skelbia per savaitgalį jų surinkęs keturis tūkstančius. Nors šiltų miegmaišių reikia gerokai daugiau. O artėjant šventėms pavienės organizacijos pakuoja ir veža ukrainiečiams simbolines dovanas su linkėjimais kuo greičiau pasiekti pergalę.

Ukrainiečių karo ekspertas Antonas Miknenko sako, kad Vokietija bijo perduoti sunkiąją ginkluotę Ukrainai dėl galimos neigiamos Rusijos reakcijos, rašo UNIAN. „Pirmiausiai, egzistuoja politinis aspektas. Vokietija vis dar bijo perduoti sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, „Lepoard 2“ tankus, Ukrainai, nes suvokia, kad tarsi bus iškelta vėliava Rusijos Federacijai, visam pasauliui, jog čia bus NATO tankai, kurie apsaugos Ukrainą ir visą NATO“, – teigė jis.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) ketvirtadienį pranešė per pastarąsias dvi savaites aplankęs ukrainiečių ir rusų karo belaisvius, perdavęs atsargų ir naujienų šeimoms.  „Praėjusią savaitę TRKK surengė vieną dviejų dienų vizitą pas ukrainiečių karo belaisvius, dar vieną surengs šią savaitę.

Lietuvoje – daugiau nei 70 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Ne visiems gyvenimas mūsų šalyje it rožėmis klotas – nevyriausybinės organizacijos (NVO) nuolat sulaukia signalų, kad į šiuos itin pažeidžiamus asmenis nusitaikė prekeiviai žmonėmis, pigios darbo jėgos ieškantys darbdaviai. Valstybinė Darbo inspekcija (VDI) naujienų portalui tv3.lt pateikia liūdną statistiką – daugiau nei 21 procentas nelegaliai dirbusių asmenų yra ukrainiečiai.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) nuo karo bėgantiems ir Lietuvoje įsikūrusiems ukrainiečiams skirs beveik 80 tūkst. eurų vienkartinių išmokų. Kaip antradienį informavo šios Jungtinių Tautų organizacijos padalinys Vilniuje, išmokos jau skiriamos labiausiai pažeidžiamiems karo pabėgėliams – vienišoms motinoms, vyresniems žmonėms, besilaukiančioms moterims. Išmoka vienam ukrainiečiui siekia 147 eurus, papildomai 73,5 euro skiriama kiekvienam šeimos nariui.

Ukrainiečiams keičiant B kategorijos vairuotojų pažymėjimus nebereikės išlaikyti teorinio ir praktinio vairavimo egzaminų, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pasak ministerijos, pasirašius susitarimą tokia pati tvarka galios ir lietuviams, laikinai gyvenantiems Ukrainoje.

Širvintose esančiame baldų fabrike „Templari“ dirbantiems darbuotojams iš Ukrainos tinkamai neišmokamas atlyginimas, antradienį rašo portalas lrt.lt. Portalo duomenimis, bent dešimt darbuotojų iš Ukrainos bendrovėje atlyginimas neišmokėtas už rugsėjį bei dalį rugpjūčio.

Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms šalims Europos Komisija (EK) skyrė 100 mln. eurų, maždaug dešimtadalis šios sumos – 8 mln. eurų – atiteks Lietuvai. „Pinigus tikimės gauti kitąmet. Iš tos sumos milijoną pasidalys Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos. Likusi suma bus panaudota patirtoms išlaidoms padengti už šiuos metus ir ukrainiečiams priimti ateityje“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrės atstovas Tomas Kavaliauskas. 100 mln.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusjos sprendimas nutraukti susitarimą dėl grūdų eksporto buvo nuspėjamas. Jis taip pat pridūrė, kad dar nuo rugsėjo Rusija pradėjo laivų bokavimą ir per tą laiką koridoriuje įstrigo 176 laivai. V. Zelenskis kreipėsi į pasaulį su prašymu griežtai reaguoti į Rusijos veiksmus.