Svarbiausi sekmadienio įvykiai:
20:16 | Macronas neatmeta galimybės siųsti Ukrainai sunkiuosius tankus
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Prancūzija vis dar svarsto galimybę tiekti Ukrainai prancūzų gamybos sunkiuosius tankus „Leclerc“.
„Kalbant apie „Leclerc“ tankus, paprašiau Gynybos ministerijos dirbti šiuo klausimu. Niekas neatmetama“, – sakė jis, tačiau pabrėžė, kad dėl bet kokių pastangų siųsti techniką, kuri padėtų atremti Rusijos invaziją, turėtų būti sprendžiama ir derinama „kolektyviai“ su sąjungininkais, įskaitant Vokietiją.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, atsakydamas į klausimą, ar Vokietija pritars, kad į karo draskomą šalį būtų siunčiami labai pageidaujami tankai „Leopard 2“, sakė, kad praeityje šalis visada veikė „glaudžiai bendradarbiaudama su savo draugais ir sąjungininkais“.
18:43 | Rusai apšaudė Charkivo sritį, pranešama apie žuvusiuosius
Rusija sekmadienį apšaudė Charkovo sritį, vienas žmogus žuvo ir dar vienas buvo sužeistas, rašo „Ukrinform“.
„Šiandien apie 14:30 Petrivkos kaime, Zolochivo rajone, dėl apšaudymo žuvo 67 metų moteris. Nukentėjo ūkiniai pastatai ir gyvenamasis namas. Be to, po 15 val. priešas iš tankų apšaudė Gurijevo Kozačoko kaimo kapines. Buvo apgadinti kapai“, – cituojamas Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
Taip pat apšaudytas ir Vovčanskas.
„Iš MLRS pataikė į penkiaaukštį pastatą ir privatų namą. 49 metų vyras buvo sužeistas“, – teigia pareigūnas.
17:33 | Ukrainos gynybos ministerija neigia kaltinimus korupcija
Ukrainos gynybos ministerija sekmadienį paneigė pranešimus, kad vykdydama neseniai sudarytą sutartį smarkiai padidino maisto produktų kainas.
Tai būtų didžiausias korupcijos skandalas, apėmęs ginkluotąsias pajėgas nuo karo pradžios.
Nacionalinės žiniasklaidos pranešimuose šeštadienį ministerija buvo apkaltinta pasirašiusi sandorį, kurio kainos „du ar tris kartus“ viršija dabartines pagrindinių maisto produktų kainas.
Kiaušiniai, kurie parduotuvėje kainuoja apie 19 JAV dolerio (18 euro) centų, pagal sutartį kainavo 46 dolerio (42 euro) centus, o ministerija taip pat pasirašė sutartis dėl bulvių už daugiau nei dvigubai didesnę kainą nei mažmeninė, pranešė naujienų svetainė ZN.UA.
Ji teigė, kad 2023 metais pasirašytos sutarties vertė sieks 13 mlrd. grivinų, t. y. daugiau nei 350 mln. dolerių (323 mln. eurų) pagal dabartinį kursą.
Gynybos ministerija šiuos pranešimus pavadino „melagingais“ ir pareiškė, kad „perka atitinkamus produktus laikydamasi teisės aktuose nustatytos tvarkos“.
Tačiau ji pridūrė, kad bus tiriama, kaip buvo dalijamasi informacija, ir teigė, kad tai „kenkia gynybos interesams jautriu laikotarpiu“.
Ministerija teigė, kad pasirašytos sutartys „kontroliuojamos“, ir paskelbė, kad pirmadienį pradės vidaus auditą ir surengs skubų susitikimą su gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.
„Nustačius pažeidimų gynybos ministerijos pareigūnų veikloje, jie bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal galiojančius įstatymus“, – teigė ministerija.
Ukrainoje paplitęs turto pasisavinimas. Savaitgalį kilus dar vienam skandalui, šalies Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) apklausė ministro pavaduotoją, įtariamą turto pasisavinimu, pranešė Infrastruktūros ministerija.
Nuo 2020 metų gegužės mėnesio pareigas einantis Vasylis Lozynskis „gavo (400 000 JAV dolerių arba 369 000 eurų), kad palengvintų įrangos ir generatorių pirkimo sutarčių sudarymą išpūstomis kainomis“, teigė NABU.
Po Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai Ukrainoje trūksta elektros energijos.
15:18 | Johnsonas atvyko į Ukrainą
Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas sekmadienį atvyko į Ukrainą. Čia jis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, lankėsi Bučoje ir kituose Kyjivo priemiesčiuose.
„Sveikinu tikrą Ukrainos draugą Borisą Johnsoną Kyjive. Borisai, ačiū už paramą!“ – „Telegram“ rašė V. Zelenskis.
Vizito Ukrainoje metu B. Johnsonas pabrėžė paramos Ukrainai būtinybę.
„Šiuo metu reikia padvigubinti pajėgas ir suteikti ukrainiečiams visas priemones, kurių jiems reikia darbui užbaigti“, – „PA Media“ cituoja jį.
„Prezidento V. Zelenskio kvietimu apsilankyti Ukrainoje yra didelė garbė. Ukrainos žmonių kančios tęsiasi jau per ilgai“, – kalbėjo B. Johnsonas.
„Vienintelis būdas užbaigti šį karą yra Ukrainos pergalė – ir kuo greitesnė... Kuo greičiau Putinas pralaimės, tuo geriau Ukrainai ir visam pasauliui“, – pabrėžė jis.
14:04 | Lenkija smerkia „nepriimtiną“ Vokietijos poziciją dėl tankų „Leopard“
Lenkijos ministras pirmininkas sekmadienį išreiškė pasipiktinimą Vokietijos sprendimu netiekti Ukrainai tankų „Leopard“ ir pavadino šalies poziciją „nepriimtina“.
Berlynas nesiryžta Kyjivui nusiųsti savo sunkiasvorių tankų arba leisti kitoms valstybėms juos perduoti.
„Vokietijos požiūris yra nepriimtinas. Nuo karo pradžios praėjo beveik metai. Kasdien žūsta nekalti žmonės“, – naujienų agentūrai PAP sakė Mateuszas Morawieckis.
„Rusijos bombos niokoja Ukrainos miestus. Atakuojami civiliniai objektai, žudomos moterys ir vaikai“, – pridūrė Lenkijos premjeras.
Penktadienį maždaug 50 šalių susitarė suteikti Kyjivui milijardų dolerių vertės karinės įrangos, įskaitant šarvuočius ir amuniciją, reikalingą Rusijos pajėgoms atremti.
Tačiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad, nepaisant padidėjusių lūkesčių, „kalbant apie tankus „Leopard“, šiandien mes vis dar negalime pasakyti, kada bus priimtas sprendimas ir koks tai bus sprendimas“.
Vokietija yra šių tankų gamintoja, o Lenkijos premjeras taip pat sakė laukiantis „aiškaus pareiškimo“ iš Berlyno, ar šalys, turinčios „Leopard“, gali juos perduoti Ukrainai.
Lenkija paskelbė esanti pasirengusi Kyjivui pristatyti 14 tankų ir teigia, kad šį klausimą aptaria su maždaug 15 šalių.
Jei Berlynas atsisakys tiekti tankus Ukrainai, „mes sukursime „nedidelę koaliciją“ šalių, pasirengusių padovanoti dalį savo modernios įrangos, savo modernių tankų“, sakė M. Morawieckis.
Trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime šeštadienį nurodė raginantys „Vokietiją dabar Ukrainai pateikti tankus „Leopard“.
13:57 | Scholzas: Prancūzija ir Vokietija rems Ukrainą „tiek, kiek reikės“
Paryžius ir Berlynas rems Ukrainą jos kovoje su Rusija „tiek, kiek reikės“, sekmadienį pareiškė Prancūzijoje viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
„Mes ir toliau teiksime Ukrainai visą jai reikalingą paramą, kol to reikės. Kartu, kaip europiečiai, ginsime mūsų Europos taikos projektą“, – sakė jis kalboje Sorbonos universitete, sakytoje minint Prancūzijos ir Vokietijos pokario bendradarbiavimo 60-metį.
13:06 | Rusijos pajėgos artėja prie dviejų Ukrainos Zaporižios regiono miestų
Maskvos pajėgos veržiasi į du miestus Ukrainos Zaporižios regione, kur po kelis mėnesius trukusios fronto stagnacijos šią savaitę suintensyvėjo kovos, sekmadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Rusijos paskirtas pareigūnas regione Vladimiras Rogovas sakė, kad puolimo veiksmai buvo sutelkti aplink du miestus: Orichivą, esantį maždaug už 50 kilometrų į pietus nuo Ukrainos kontroliuojamos regiono sostinės Zaporižios, ir toliau į rytus esančią Huliajpolę.
„Frontas yra judrus, ypač dviem kryptimis: Orichivo ir Huliajpolės“, – V. Rogovą citavo „Ria Novosti“.
Agentūros duomenimis, jis teigė, kad tose vietovėse vyksta aktyvios kovos.
„Iniciatyva yra mūsų rankose“, – sakė pareigūnas.
Sekmadienį savo kasdienėje ataskaitoje Ukrainos kariuomenė nurodė, kad „nuo artilerijos ugnies nukentėjo daugiau kaip 15 gyvenviečių“ Zaporižios srityje.
Anksčiau šią savaitę V. Rogovas paskelbė apie „vietos puolimą“ Orichivo apylinkėse ir sakė, kad Rusijos kariuomenė perėmė Lobkovės kaimo, esančio netoli Dniepro upės, kontrolę.
Šią savaitę jis taip pat pareiškė, kad pietiniame regione kovos „smarkiai suintensyvėjo“.
Šeštadienį Rusijos kariuomenė pranešė, kad jos kariai Zaporižios regione surengė „puolamuosius veiksmus“, ir teigė, kad „užėmė palankesnes linijas ir pozicijas“.
Pastaruoju metu frontas pietų Ukrainoje buvo gerokai ramesnis nei rytuose. Lapkritį Maskva pasitraukė iš pagrindinio Chersono miesto.
Rusija teigia aneksavusi Zaporižios regioną kartu su trimis kitomis Ukrainos sritimis, tačiau nekontroliuoja jo viso.
Nors Maskva kontroliuoja dideles pietinės regiono dalies teritorijas, pagrindinis Zaporižios miestas ir šiaurinė dalis nepateko į rusų rankas.
Rusija pažadėjo iš jų išstumti Ukrainos pajėgas.
12:29 | Nausėda: sprendimai siųsti tankus Ukrainai vėluoja, bet tikiuosi bus padaryti
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako apgailestaujantis dėl vėluojančių sprendimų Ukrainai siųsti tankus, tačiau tikisi, kad šie sprendimai bus padaryti.
„Tenka apgailestauti, kad nepaprastai svarbūs sprendimai, kuriuos turime padaryti kaip galima greičiau, vėluoja dėl įvairiausių priežasčių. Turbūt galima būtų ilgą ekskursą daryti apie tai, kad visuomenės nuomonė skirtingose šalyse skirtinga, kad galbūt nenorime provokuoti tos valstybės, kuri dabar purvinais batais šliaužioja po Ukrainos teritoriją. Tai manau, neteisinga“, – sekmadienį žurnalistams Vilniuje sakė prezidentas.
Anot jo, sprendimų delsimas nemoralus tuo požiūriu, kad kiekviena diena Ukrainai kainuoja gyvybes.
G. Nausėdos teigimu, kiekvienos šalies pagal galimybes teikiama pagalba „yra kelias sutrumpinti šitą karą ir kelias greičiau pasiekti pergalę“.
„Belieka apeliuoti į šituos dalykus, kurie manau kiekvieno žmogaus, ir politiko ir ne politiko širdyje turėtų rasti atgarsį – sustokime, sustabdykime kuo greičiau šitą blogį. Visi to paties norime, išskyrus agresorių. Tikiuosi, kad sprendimai bus padaryti“, – sakė G. Nausėda.
Pastaruoju metu Berlynas susiduria su spaudimu perduoti „Leopard“ tankų Kyjivui, tačiau kol kas tokio sprendimo nėra priėmęs. Perduoti šių tankų yra apsisprendusi Lenkija, tačiau tam Varšuva laukia Vokietijos leidimo.
Daug vilčių dėta į Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje vykusį susitikimą, tačiau šalims nepavyko sutarti dėl šios sunkiosios karinės technikos siuntimo.
11:45 | Ukraina apgailestauja, kad dėl neapsisprendimo suteikti tankų „žūsta daugiau mūsų žmonių“
Ukraina šeštadienį pasmerkė savo sąjungininkių „visuotinį neryžtingumą“ po to, kai Vokietija ir toliau atsisako pristatyti savo garsiuosius tankus „Leopard“, kad sustiprintų Kyjivo kovinius pajėgumus beveik metus trunkančiame kare su Rusija.
Penktadienį apie 50 valstybių susitarė suteikti Kyjivui milijardų dolerių vertės karinės įrangos, įskaitant šarvuočius ir amuniciją, reikalingą Maskvos pajėgoms atremti.
Tačiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad, nepaisant padidėjusių lūkesčių, „kalbant apie tankus „Leopard“, šiandien mes vis dar negalime pasakyti, kada bus priimtas sprendimas ir koks tai bus sprendimas“.
„Dėl šiandienos neryžtingumo žūsta vis daugiau mūsų žmonių“, – tviteryje rašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.
„Kiekviena delsimo diena yra ukrainiečių mirtis. Galvokite greičiau“, – pridūrė jis.
Trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime nurodė raginantys „Vokietiją dabar Ukrainai pateikti tankus „Leopard“.
„To reikia norint sustabdyti Rusijos agresiją, padėti Ukrainai ir greitai atkurti taiką Europoje. Vokietija, kaip pirmaujanti Europos galia, šiuo atžvilgiu turi ypatingą atsakomybę“, – rašoma pareiškime, kurį tviteryje paskelbė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius bei jo Lietuvos ir Estijos kolegos.
Berlyne šimtai žmonių dalyvavo demonstracijoje prie Federalinės kanceliarijos pastato, ragindami Vokietiją nusiųsti į Ukrainą tankų.
10:52 | Rusų nuostoliai auga: ukrainiečiai skelbia sunaikinę kareivines prie Bachmuto
Ukrainos gynybos pajėgos smogė rusų kareivinėms netoli Bachmuto, rašo UNIAN.
Rusai nuo ukrainiečių bandė slėptis dviejų aukštų pastate. Anot pranešimo, ukrainiečiai, prieš pradėdami ugnį, palaukė, kol rusai sueis į kareivines. Smūgio metu liepsnos apėmė pirmąjį ir antrąjį pastato aukštus.
Kai kuriems rusams pavyko išvengti pirmojo smūgio, tačiau jiems bandant pabėgti į netoliese esantį pastatą, ukrainiečiai surengė dar vieną smūgį. Rusų slėptuvė sudegė.
Kareivinėse rusai taip pat buvo įsirengę amunicijos sandėlį.
Nuo karo pradžios Rusija neteko apie 120 760 karių, 600 buvo nukauti per praėjusią parą, skaičiuoja Ukraina.
10:43 | Rusijos dūmos pirmininkas grasina Vakarams: ginklų tiekimas Ukrainai sukels „pasaulinę katastrofą“
Kruviną agresiją Ukrainoje vykdanti Rusija toliau spjaudosi grasinimais. Šįkart Rusijos Dūmos pirmininkas, Vladimiro Putino sąjungininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad Vakarų ginklų tiekimas Ukrainai, keliantis grėsmę Rusijos teritorijoms, sukels „pasaulinę katastrofą“, rašo „Sky news“.
Savo „Telegram“ kanale jis perspėjo, kad JAV ir NATO parama Ukrainai neva veda pasaulį į „baisų karą“.
„Jei Vašingtonas ir NATO šalys tieks ginklus, kuriais bus smogiama civiliams miestams ir bandoma užgrobti mūsų teritorijas, kaip jie grasina, tai sukels atsakomąsias priemones, naudojant galingesnius ginklus“, – cituojamas jis.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas. Kartu Vakarai remia Ukrainą tiek humanitarine, tiek karine parama.
10:15 | Vokietijos ministras ketina vykti į Ukrainą
Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pranešė, kad lankysis Ukrainoje, „Bild am Sonntag“ cituoja UNIAN.
„Neabejoju, kad netrukus vyksiu į Ukrainą. Tai tikriausiai įvyks per artimiausias keturias savaites“, – laikraštį informavo jis.
Ministras taip pat pridūrė, kad Berlynas palaiko „labai glaudų dialogą“ su tarptautiniais partneriais dėl „Leopard“ tankų tiekimo Ukrainai.
Vokietija pastarosiomis dienomis kritikuojama dėl savo neryžto tiekti Ukrainai tankus.
09:33 | Naujausi rusų nuostoliai
Nuo karo pradžios Rusija neteko apie 120 760 karių, 600 buvo nukauti per praėjusią parą, skaičiuoja Ukraina.
Rusai taip pat neteko 3 145 tankų, 6 268 šarvuočių, 287 lėktuvų, 277 sraigtasparnių, 1 892 bepiločių, 17 laivų ir daugybės kitos technikos.
08:48 | Ekspertai paaiškino, kuo svarbios kelis mėnesius trunkančios kovos dėl Bachmuto
Ukrainiečiai patiria didelius nuostolius dėl kelis mėnesius trunkančių kovų dėl Ukrainos rytuose esančio Bachmuto, skelbia JAV karo studijų instituto (ISW) analitikai, rašo UNIAN.
Nors pats Bachmutas nėra nei operatyviai, nei strategiškai svarbus, jo gynyba yra strategiškai pagrįsta operacija, teigia ekspertai.
„Ukrainos gynyba Bachmute tikriausiai yra strategiškai pateisinama operacija, nepaisant to, kad ji Ukrainai kainuoja. <...>
Jei Rusijos pajėgos užimtų šį regioną palyginti greitai ir be didelio kraujo praliejimo, jos galėtų tikėtis išplėsti operacijas taip, kad Ukraina turėtų paskubomis kurti gynybines pozicijas ne tokioje palankioje vietovėje“, – cituojama instituto situacijos apžvalga.
Bachmutas yra miestas Ukrainos rytuose, Donecko srityje. Pastarosiomis savaitėmis ši vietovė yra laikoma karščiausiu fronto tašku.
Svarbiausios šeštadienio naujienos:
- Perduoti Ukrainai tankų „Leopard“ atsisakanti Vokietija šeštadienį atsidūrė sąjungininkų kritikos ugnyje. Penktadienį apie 50 valstybių sutiko Kyjivui atsiųsti milijardų JAV dolerių vertės karinės ginkluotės. Tačiau Vokietijos gynybos ministras Vokietijoje penktadienį surengto Ukrainos rėmėjų susitikimo kuluaruose žurnalistams pareiškė, kad, nepaisant didelių lūkesčių, „kalbant apie tankus „Leopard“, šiandien mes vis dar negalime pasakyti, kada bus priimtas sprendimas ir koks tai bus sprendimas“. Ukraina šeštadienį pasmerkė savo sąjungininkių „visuotinį neryžtingumą“ dėl to, ar suteikti modernių šaliai sunkiųjų šiuolaikinių tankų kovai su Rusija, ir pareiškė, kad „šiandieninis neryžtingumas nužudo daugiau mūsų žmonių“.
- Rusijos valstybinio transliuotojo „Russia Today“ (RT) padalinys Prancūzijoje „RT France“ nutrauks veiklą po to, kai dėl Maskvos invazijos į Ukrainą buvo įšaldytos jo banko sąskaitos Prancūzijoje, šeštadienį pranešė „RT France“ vyriausioji redaktorė.
- Prie sraigtasparnių „Black Hawk“ pereinanti Latvija perduos Ukrainai paskutinius turimus sovietų gamybos sraigtasparnius. Pagal Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų plėtros planą, pirmieji du nauji sraigtasparniai „Black Hawk“ jau pristatyti į Latviją, o likusieji turėtų būti pristatyti iki metų pabaigos. Iš viso JAV užsakyti keturi sraigtasparniai „Black Hawk“. Be to, Latvijos karinės oro pajėgos yra įsigijusios orlaivių „Tarragon“, kurie gali būti naudojami žvalgybai ir įvairiose pratybose.
- Aukšto rango JAV pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Ukraina neturėtų bet kokia kaina stengtis apginti Bachmuto miestą, o vietoj to pasinaudoti galimybe parengti didelį kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas.Šis pramonės centras tapo žūtbūtinio karo Rytų Ukrainoje epicentru, kuriame vyksta masiniai artilerijos smūgiai, lėtai judama į priekį ir žūsta daug aukų abiejose pusėse.
