ūkiai

Dėl karo Ukrainoje sunkumų patiriantys ūkiai jau gali kreiptis į „Rato“ ir „Kreda“ kredito unijas dėl lengvatinių paskolų. Tam papildomai skirta 23 mln. eurų.  Tokia galimybė atsirado pratęsus finansinę priemonę ir nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invegai“) pakartotinai pasirašius sutartį su unijomis, pranešė „Invega“. „Karui Ukrainoje tęsiantis daugelis ūkių vis dar susiduria su likvidumo, veiklos tęstinumo problemomis.

Jau šį mėnesį prasideda ir iki pat metų pabaigos tęsis Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atrinktų ūkio subjektų (pareiškėjų) patikros, kurias atliks Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai. Kaip teigiama VMVT pranešime, specialistai lankysis visuose NMA atrinktuose ūkiuose ir tikrins kaip Europos Sąjungoje įteisintų reikalavimų laikosi pirminiai pašarų, pieno, pieno medaus, kiaušinių, taip pat augalinio maisto gamintojai.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas trečiadienį susitiks su šalies ūkininkų atstovais aptarti žemės įsigijimo ir naudojimo klausimus. Bus kalbama apie parengtus Žemės įstatymo pakeitimus, didžiausio leistino įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimus, pakrančių apsaugos juostas, laisvos valstybinės žemės panaudojimo ir leidimo laikinai ja naudotis klausimus, pranešė ministerija.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) siūlant nuo 2027 metų uždrausti kailinių žvėrelių verslą, jo atstovai piktinasi tokiais planais ir sako, kad jie nepagrįsti. Be to, pabrėžiama, kad uždraudus verslą jiems turėtų būti teisingai atlyginama.  Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas sako, kad kailinių žvėrelių verslui metami kaltinimai yra melagingi ir nepagrįsti.

Pienas daugeliui yra vienas iš esminių maisto produktų. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, vienas Lietuvos pilietis per metus vidutiniškai suvartojo 279 kg pieno ir pieno produktų.

Besivystančios ekonomikos šalių išorės skola per dešimtmetį padidėjo daugiau kaip dukart ir 2021 metais pasiekė 9 trln. JAV dolerių (8,5 trln. eurų), antradienį pranešė Pasaulio bankas, įspėjęs, kad skolų krizė, su kuria susiduria šios šalys, sustiprėjo. Pandemija daugelį šalių privertė daugiau skolintis ir Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas anksčiau įspėjo, kad pasauliui gresia penktoji skolų krizės banga.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vykdydama SARS-CoV-2 viruso stebėseną, atliko tyrimus visuose šalies audinių ūkiuose. Šiuo laikotarpiu šių kailinių žvėrelių populiacija didžiausia, be to, SARS-CoV-2 virusas sparčiai plinta ir tarp žmonių. Iš visų šiuo metu audines auginančių 57 ūkių VMVT inspektoriai atrinko daugiau kaip 2,5 tūkst. gyvūnėlių mėginių dėl COVID-19 ligos ištyrimo.

Kėdainių ūkininkai jau pradeda bulviakasį. Pirmųjų lietuviškų bulvių derlius džiugina ir jau greitai keliaus į prekybos vietas. O lietuviai šviežienos labai pasiilgę, dažnas turguje klausinėja, ar dar nėra šviežių lietuviškų bulvių. Tik čia kol kas karaliauja pernykštės ir įvežtinės. O kavinių atstovai sako, kad patiekalai iš šviežių lietuviškų bulvių atsiras tik vasaros viduryje, mat jos dabar ir brangios, ir ne viską pavyktų pagaminti.

Paukščių gripas patvirtintas dar dviejose naujose teritorijose – Rokiškio ir Lazdijų rajonuose nugaišusiems naminiams paukščiams, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Anot jos, ūkiuose buvo auginamos ne tik vištos, bet ir kalakutai bei antys. Įtarimų dėl ligos Rokiškio rajono ūkyje kilo staiga nugaišus neseniai įsigytiems kalakutų jaunikliams. Tame pačiame ūkyje laikytos vištos buvo nugaišintos, likviduojant židinį.

Nyderlanduose buvo sunaikinta maždaug 215 000 vištų po to, kai viename ūkyje šalies pietryčiuose buvo nustatytas lengvai plintančio paukščių gripo padermės protrūkis, ketvirtadienį pranešė žemės ūkio institucijos. „Paukščių gripas buvo nustatytas paukščių fermoje, kurios specializacija yra narvuose auginamos vištos“, įsikūrusioje Puifleiko kaime, maždaug 20 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Neimegeno miesto, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Lietuviai savo ūkiuose vis dažniau sodina vynuoges. Pasak specialistų, šiltos žiemos ir karštos sausos vasaros vynuogėms itin palankios, o ir naujos veislės vis labiau tinka mūsų klimatui. Tad pastaraisiais metais daugėja vynuogynų plantacijų. Olga Vilkelienė apžiūri didžiulę vynuogių kekę. Drauge su vyru Vytautu jie jau kelis dešimtmečius Jonavos pašonėje puoselėja vynuogyną, bet šiemet derlius – rekordinis.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis nepritaria prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai nustatyti maksimalias tiesioginių išmokų ribas, nes tai, anot jo, sumažintų lietuvių konkurencingumą Europos Sąjungoje. Ministro teigimu, siūlomi apribojimai taip pat didintų administracinę naštą, be to, pasak jo, smulkieji ir vidutiniai ūkiai didesnę paramą galės gauti kitomis priemonėmis.

Šią vasarą, kaip ir praeitą, impozantiškasis virtuvės šefas, grilio ekspertas Vylius Blauzdavičius keliaus po Lietuvos regionus, svečiuosis įdomiuose ūkiuose, lankysis vietiniuose restoranuose, kurie gamina patiekalus iš Lietuvoje užaugintų produktų, ir apie visa tai pasakos TV3 laidos „Ūkio šefas“ žiūrovams. „Seną svajonę turėjau – aplankyti Lietuvos ūkininkus, ir regionų restoranėlius, ir kartu su jais  gaminti. Tai tą svajonę ir išpildysiu laidoje“, – džiaugėsi Vylius Blauzdavičius.

Lietuvą stebina neįprastai šilta žiema. Kol meteorologai prognozuoja šilumos rekordus, ūkininkai ir daržovių augintojai baiminasi, kas laukia jų produkcijos. Ir nors dalis gyventojų džiaugiasi šiltesniu oru, pasėliams ir daržovėms jis pragaištingas, nes derlių kamuoja drėgmė ir kenkėjai. Gerų produkcijos saugyklų neturintys daržovių augintojai šią žiemą priversti sukti galvą, kaip atvėsinti savo daržoves, kad šioms nebūtų per šilta.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pakoregavus ekologinių ūkių sertifikavimo taisykles, yra korupcijos rizikos, pareiškė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). „Sertifikavimo įstaigai savo nuožiūra sprendžiant dėl įrodymų objektyvumo ir tinkamumo, be nustatytų kriterijų, sukuriamos sąlygos korupcijos rizikai“, – pranešė STT. Pagal naujas taisykles ūkininkai savo iniciatyva ir ištekliais sertifikavimo įstaigai gali įrodyti, kad jų produkcija neužteršta.

Albinas Čaplikas Planuojant ūkių valdymą per artimiausius trejus metus pieno gamintojams teks pasirinkti – kliautis Briuselio optimistinėmis ar nepriklausomų ekspertų pesimistinėmis prognozėmis. Europos Komisija paskelbė optimistinę ataskaitą apie pieno ir pieno gaminių sektoriaus rinkos perspektyvas, tačiau su šia ataskaita susipažinę žemdirbių organizacijų COPA ir COGECA vadovai ES šalių žemės ūkio ministrams patarė nedelsiant imtis aktyvių veiksmų stabilumui pieno rinkoje išsaugoti.

Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad Kraslavos savivaldybėje nustatyti nauji afrikinio kiaulių maro (AKM) židiniai šeimos ūkyje ir laukinėje faunoje. Paėmus ir ištyrus mėginius dėl AKM, šios ligos diagnozė nustatyta vienai iš dviejų šeimos ūkyje (Kraslavos sav., Piedrujas valsč.) laikytai kiaulei. Latvijos veterinarijos tarnybos specialistai pabrėžė, kad kiaulės šiame ūkyje buvo laikomos lauke.

Tauragės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja apie šiuo metu būtinas atsargumo priemones ir sugriežtintus reikalavimus kiaulių laikymo vietose. Reikalavimai susiję su Baltarusijoje ir Rusijoje plintančiu afrikiniu kiaulių maru.

Nors susidomėjimas ekologiškais maisto produktais, kurie yra natūralūs ir sveikesni, auga, jų vartojimą Lietuvoje riboja įvairūs veiksniai. Vienas svarbiausių – informacijos apie prekybos vietas stygius. Siekdamas suteikti vartotojams daugiau žinių apie ekologiškų maisto produktų pardavimo vietas, Lietuvos vartotojų institutas pristato ekologinių ūkių žemėlapį, rašoma Lietuvos vartotojų instituto pranešime spaudai.

Alytaus regiono individualių namų savininkai nuo šiol rūšiuos atliekas – jiems nemokamai dalijami pakuočių atliekų surinkimo konteineriai. Druskininkų individualių namų savininkai šalia žalių mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių nuo šiol turės ir mėlynus 240 litrų pakuočių atliekų konteinerius stiklui, plastikui ir popieriui. „Jeigu jos bus rūšiuojamos ir vėliau nebus suverčiamos į vieną duobę, tai iš tikrųjų tai turėjo būti padaryta ir anksčiau. Aišku, kad reikia rūšiuoti.

Darbo vietų yra net ir kaime. Tačiau plėšytis už tūkstantį litų bedarbiai neskuba: nieko neveikiant galima gyventi nė kiek ne blogiau - tai atspindi nedarbo spąstų rodiklis. Sovietmečiu įkaltą tiesą, kad darbas žmogų puošia, pakeitė nauja retorika. Nuo darbo nebūsi bagotas, o tik kuprotas. Taip pasakytų sėkmingai iš pašalpų besiverčiantis bedarbis. Iš čia ir paradoksas: bedarbiai neskuba užimti laisvų darbo vietų, persikvalifikuoti.

Didėjant ekologinių produktų paklausai Europoje skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Tuo metu Lietuvoje per ketverius metus ekologinio ūkininkavimo atsisakė 400 ūkių, kuriuose daugiausia augintos daržovės ir uogos. Žemdirbiai sako, kad tokį pasirinkimą lemia griežtėjančios taisyklės ir nepakankama parama. Ukmergės rajone ūkininkaujantis Saulius Daniulis pasakoja, kad dar prieš kelerius metus ekologiškus produktus augino beveik 200 hektarų žemės.

Lenkiški trumpavaisiai agurkai – 8–8,5, ilgavaisiai agurkai, pomidorai – 4,5–5 litai, salotos ir kiti žalumynai jau plūstelėjo į Alytaus turgavietes – turi ir kvapą, ir skonį, ir prekinę išvaizdą, nesutikau peikiančių. Kol savų daržovių užsiauginsime, trumpavaisius agurkus Jotvingių turgavietėje po 10 litų pardavinėjo tik Rita iš Miklusėnų, pilna burna valgysime lenkiškas. Tik nepamirškime, kas dykai duota – jau paūgėjusi patvorių karalienė dilgėlė.

11 tūkstančių šalies žemdirbių peticija, kurioje reikalaujama Lietuvos ūkiams padidinti neteisingai sumažintas ES išmokas, penktadienį pasiekė Briuselį. Šią peticiją, kurią taip pat parėmė 44 Lietuvos Seimo nariai, parlamentaras Jonas Ramonas penktadienį įteikė Europos Parlamento pirmininkui. Kaip Eltai sakė J. Ramonas, peticiją priėmęs Europos Parlamento pirmininko sekretoriato vadovas sakė, kad tiek parašų Lietuvai – tai didelis skaičius ir ji įteikta laiku.

Lietuvos ūkininkai laiko vis mažiau gyvulių, ypač melžiamų karvių, kai kurie visai atsisako pieno ūkių, praneša LTV „Panorama“.Tačiau nemažai investavusių į pieno ūkių modernizavimą Šakių rajono bendrovių vadovai sako, kad pienininkystė pelninga. Stebinančiai šviesu ir tvarkinga Voniškių bendrovės fermose. Šildomos grindys veršeliams ir karvių melžimo aikštelėje, automatizuotai dalijami pašarai, girdomi veršeliai. Kiekvienas kompiuterio atpažįstamas pagal numerį ir gauna savo normą.

Portugalijos vyriausybė žada skirti 90 mln. eurų pagalbą nuo sausros kenčiantiems savo ūkiams. Ispanijoje ši žiema – sausiausia per pastaruosius 70 m.Ispanija ir kaimynė Portugalija dabar meldžia ne tik biudžeto įplaukų, bankų kreditų, bet ir lietaus. Paėmęs daigą ūkininkas Fernandas Luna tik skėstelės rankomis – niekai. Laukai pageltę, drėkinimo sistemos bejėgės pagirdyti, kai nuo gruodžio per visą vasarį išlijo tik trečdalis įprasto kritulių kiekio.

Praėjusios savaitės pabaigoje Bulgarijos Maisto saugos tarnyba konfiskavo 248 tūkst. kiaušinių iš Lenkijos siuntą. Pusė jų turėjo reikiamus spaudus, pusė – ne. Kaip spaudos konferencijoje sakė Maisto saugos tarnybos vadovas Yordanas Voynovas, kiaušiniai atkeliavo iš dviejų Lenkijos ūkių. Šių metų pradžioje įsigaliojo įstatymas draudžiantis importuoti tokio tipo kiaušinius, kuriuos vištos deda uždaruose narvuose, praneša naujienų agentūra Focus.

Šių metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo rezultatai parodė, kad susidomėjimas ekologiniu ūkininkavimu šalyje išties didelis. 2010 m. ekologiškai ūkininkaujantys deklaravo 95,5 tūkst. hektarų, o šiais metais jau viršijo 150 tūkst. hektarų. Vis dėlto tikrovėje pastebima, kad ne visuose deklaruotuose plotuose ūkininkaujama tikrai ekologiškai.

Didžiausios šalyje – Kaziuko – mugės metu tradicinius amatininkus tikrinę Žemės ūkio ministerijos specialistai rado nemažai pažeidimų. Tautiečiams prekes siūlantys amatų meistrai, pasirodo, kartais linkę ir pagudrauti. Kai lietuviai ir užsienio svečiai sostinėje kovo pradžioje Kaziuko mugėje grožėjosi įvairių amatininkų pardavinėjama produkcija, pirko tradiciniais laikomus maisto produktus, net nenujautė, kad tikrinami ir patys amatininkai.

Statistikos departamentas 2010 metų gegužės 3–rugsėjo 30 dieną atliko visuotinį žemės ūkio surašymą. Per surašymą apklausti visi ūkininkų ir šeimos ūkiai bei visos žemės ūkio bendrovės ir įmonės, auginančios žemės ūkio augalus ar laikančios ūkinius gyvūnus.

Aukštųjų, kolegijų ir profesinių mokyklų studentai žinių daugiausia gauna paskaitose, ūkiuose, bet įmonėse jie nėra laukiami. Taip pat pastebima, kad žemdirbiškos specialybės praradusios populiarumą, o ir gavusieji diplomus ieško darbo kitose srityse. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ieško būdų, kaip labiau motyvuoti darbdavius priimti studentus.