Statistikos departamentas 2010 metų gegužės 3–rugsėjo 30 dieną atliko visuotinį žemės ūkio surašymą. Per surašymą apklausti visi ūkininkų ir šeimos ūkiai bei visos žemės ūkio bendrovės ir įmonės, auginančios žemės ūkio augalus ar laikančios ūkinius gyvūnus.
Visuotinis žemės ūkio surašymas buvo atliktas siekiant užfiksuoti žemės ūkyje vykstančius pokyčius, žinoti, kiek Lietuvoje yra žemės ūkio produktų gamintojų, gauti tikslius statistinius duomenis, reikalingus Lietuvos žemės ūkio raidai analizuoti, žemės ūkio plėtros galimybėms numatyti, Europos Sąjungos skiriamos paramos efektyvumui ir jos poreikiui ateityje įvertinti.
Lietuvoje atlikto žemės ūkio surašymo pirmieji rezultatai parodė, jog 2010 metais birželio 1 dieną Lietuvoje veikė 199,9 tūkst. ūkių, žemės valdoje turinčių vieną ir daugiau hektarų naudojamų žemės ūkio naudmenų arba ūkio žemės valdoje turinčių mažiau kaip vieną hektarą žemės ūkio naudmenų, jei žemės ūkio pardavimo pajamos per metus sudaro ne mažiau kaip 5000 Lt.
Apibendrinus išankstinius surašymo rezultatus, nustatyta, kad ūkių, turinčių 1 ir daugiau hektarų žemės ūkio naudmenų, skaičius Lietuvoje per septynerius metus (nuo 2003 metų žemės ūkio surašymo) sumažėjo daugiau kaip 26 proc. Labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 2−5 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų (palyginti su 2003 metų surašymo duomenimis, jų skaičius sumažėjo 37 proc., arba 49,6 tūkst. ūkių), ir ūkių, turinčių 5−10 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų (palyginti su 2003 metų surašymo duomenimis, jų skaičius sumažėjo 30 proc., arba 17,3 tūkst. ūkių). Vieni ūkiai žemę pardavė, dovanojo, kiti – išnuomojo, treti – pasitraukė iš prekinės žemės ūkio gamybos, už tai gaudami paramą pagal kaimo plėtros programą.
Ūkiuose, žemės valdoje turinčiuose vieną ir daugiau hektarų naudojamų žemės ūkio naudmenų, per 2010 metų surašymą buvo surašyta beveik 10 proc. daugiau naudojamų žemės ūkio naudmenų negu per 2003 metų surašymą. Tikėtina, jog dirbti žemę arba palaikyti ją geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės paskatino ES teikiama parama.
Visus septynerius metus nuo 2003 metų visuotinio žemės ūkio surašymo stebimas ūkių stambėjimas. Šią tendenciją patvirtina ir pirmieji 2010 metų surašymo rezultatai. Vidutinis ūkio dydis (pagal žemės ūkio naudmenų plotą) padidėjo nuo 9,3 hektarų 2003 metais iki 13,8 hektarų 2010 metais. Didelių, turinčių daugiau kaip 100 hektarų žemės ūkio naudmenų, ūkių buvo 3,8 tūkst. Jie sudarė 2 proc. visų ūkių ir valdė 42 proc. naudojamų žemės ūkio naudmenų. 2003 metais tokių ūkių buvo dvigubai mažiau.
Tačiau yra daug mažų ūkių. 2010 metų surašymo metu iki 5 hektarų žemės ūkio naudmenų turėjo 117,5 tūkst. ūkių, tai sudarė daugiau nei pusę (59 proc.) visų ūkių ir šie valdė apie 11 proc. žemės ūkio naudmenų.
Pirmieji surašymo rezultatai parodė, jog 2010 metų birželio 1 dieną Lietuvoje buvo 166 tūkst. smulkiųjų ūkių, žemės valdoje turinčių mažiau nei vieną hektarą naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos per metus nesiekė 5000 Lt.
Statistiniai duomenys iš sodų bendrijų nebuvo renkami. Išankstiniais duomenimis, smulkiųjų ūkių skaičius 2010 metais buvo 10 proc. mažesnis negu 2003 metais. Jų naudojamos žemės ūkio naudmenos sudarė 22 tūkst. hektarų ir buvo 18 proc. mažesnės nei 2003 metais. Tačiau 2010 metais surašymo metu užfiksuota, jog smulkieji ūkiai turėjo 15,1 tūkst. hektarų nenaudojamų žemės ūkio naudmenų. 45 proc. naudojamų žemės ūkio naudmenų šiuose ūkiuose užėmė ariama žemė (daugiausia buvo auginama daržovių ir bulvių), 31 proc. – pievos, 21 proc. – sodai ir uogynai, 3 proc. – šiltnamiai ir kitos naudojamos žemės ūkio naudmenos.
