• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Didžiausios šalyje – Kaziuko – mugės metu tradicinius amatininkus tikrinę Žemės ūkio ministerijos specialistai rado nemažai pažeidimų. Tautiečiams prekes siūlantys amatų meistrai, pasirodo, kartais linkę ir pagudrauti.

REKLAMA
REKLAMA

Kai lietuviai ir užsienio svečiai sostinėje kovo pradžioje Kaziuko mugėje grožėjosi įvairių amatininkų pardavinėjama produkcija, pirko tradiciniais laikomus maisto produktus, net nenujautė, kad tikrinami ir patys amatininkai. Žemės ūkio ministerija vertino, kaip amatininkai žymi savo produkciją. Išaiškinta nemažai pažeidimų.

REKLAMA

Tikrino tradicinius

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vedėja Elena Petrošienė mano, kad greičiausiai viskas įvyko dėl nežinojimo. Tad tradiciniai amatininkai bus kviečiami ir jiems primenami reikalavimai. Tuo labiau kad tautinio paveldo produktų sertifikavimo procesas vyksta tik antrus metus, tai yra pakankamai neseniai pradėtas. O pačios patikros – dar naujiena.

REKLAMA
REKLAMA

„Tradiciniai amatininkai – žmonės nepiktybiški, padarys išvadas“, – E. Petrošienė tiki, kad amatininkai netrukus pasitaisys.

Jos teigimu, Kaziuko mugė pasirinkta dėl to, kad į ją susirenka daug amatininkų iš visos Lietuvos. Jie ne tik parduoda gaminius, bet juos ir demonstruoja, populiarina, supažindina su tradicinių amatų technologijomis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei reikės, kirs per prestižą

Mugės metu nustatyta nemažai pažeidimų: vieni jų didesni, kiti mažesni. Daugiausia pažeidimų, pasak E. Petrošienės, susiję su produktų ženklinimo tvarka. Iš 80 mugėje dalyvavusių tradicinių amatininkų nustatyta trylika pažeidimų (panevėžiečių pažeidimų neužfiksuota): dalis amatininkų pristatė ir sertifikuotus gaminius (iki 25 procentų), ir nesertifikuotus (iki 75 procentų).

REKLAMA

Dalis nesertifikuotų gaminių buvo paženklinti tautinio paveldo ženklu, nors sertifikavimo taisyklės tai draudžia. Kai kurie amatininkai naudojo klaidinantį tautinio paveldo produkto ženklą, tai yra buvo panaudotos jam nebūdingos spalvos ir dydžiai. Taip pat nustatyta, kad vienas amatininkas, gavęs paramą dalyvauti mugėje, prekiavo vien nesertifikuotais gaminiais.

REKLAMA

E. Petrošienės teigimu, nesinori iš karto griežtai bausti, tad amatininkai bus tikrinami ir kitose mugėse, žiūrima, kaip jie laikysis teisės aktų reikalavimų. Tikimasi, kad bus susimąstyta, įvertintos galimos pasekmės.

Nustačius pažeidimus, gali būti taikomos sankcijos. Viena didžiausių – nebebus teikiama valstybės parama. Mat tradiciniai amatininkai gali į ją pretenduoti ir tikėtis, jog jiems bus kompensuojama iki 80 procentų dalyvavo mugėje išlaidų. Be to, pačios mugės metu jie, kaip tautinio paveldo puoselėtojai, gauna prestižines vietas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sertifikuoja ir produktus

E. Petrošienės teigimu, norintys tapti tradiciniais amatininkais, turi patikrinti, ar produkcija atitinka tradicijai. Kai tai pripažįstama, gaunamas tautinio paveldo ženklas. Jis būna dvejopas: A – žalias, juo žymimi tautinio paveldo gaminiai, kurių gamyboje daugiau nei 50 procentų vyrauja rankų darbas; dažniau tai būna vienetiniai gaminiai, B – vyšninės spalvos ženklas, kai tradicinį gaminį galima pagaminti ir naudojantis naujomis technologijomis, orientuojamasi į masiškesnę gamybą.

REKLAMA

Paprastai tokiais gaminiais žymimi tradiciniai maisto gaminiai – pieno, mėsos, žuvies produktai. Taip pat žymimi ir ne maisto gaminiai – muzikos instrumentai, audiniai.

E. Petrošienės teigimu, neseniai sertifikuotas kurėnų (burinio plokščiadugnio kuršių naudoto laivo) statytojas. Panevėžiečiai taip pat yra sertifikavę gaminius – audinius, duoną ir kitus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų