Aukštųjų, kolegijų ir profesinių mokyklų studentai žinių daugiausia gauna paskaitose, ūkiuose, bet įmonėse jie nėra laukiami.
Taip pat pastebima, kad žemdirbiškos specialybės praradusios populiarumą, o ir gavusieji diplomus ieško darbo kitose srityse. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ieško būdų, kaip labiau motyvuoti darbdavius priimti studentus.
Vien tik našta
„Džiaugiamės, kad saviems specialistams turime darbo, ką jau kalbėti apie praktikantus“,– tiesiai rėžė Kaišiadorių r. žemės ūkio bendrovės „Agropaslauga“ direktorius Gintaras Prakapas.
Pasak jo, gerai dirbančių jaunuolių mažai belikę. „Daugelis nori būti tik vadybininkais, o plaktuko rankose niekas laikyti nenori“,– mano G.Prakapas.
Kauno r. ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius sakė, kad tik kartą praktikai buvo priėmęs Lietuvos žemės ūkio universiteto mechanizacijos studentą.„Suprantu, kad jaunimui reikėtų sudaryti sąlygas praktikai, nes šie įgūdžiai yra būtini,– kalbėjo ūkininkas.– Tačiau žemdirbys studentą gali priimti tik dėl kilnių tikslų, nes iš to nėra jokios naudos. Praktikantui negali duoti rimtų darbų, jį reikia prižiūrėti, mokyti, o laiko per darbymetį labai trūksta.“
Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas minėjo, kad ši problema išliks, kol nebus atlyginama už darbą su moksleiviais. „Mokinio darbo našumas nesiekia nė 50 proc., taigi vadovavimas studento praktikai darbdaviui yra papildoma veikla ir nuostoliai, už kuriuos nėra atlyginama“,– sakė jis.
J.Talmanto nuomone, pačios mokyklos per mažai ieško ryšių su darbdaviais, nesidomi savo moksleivių praktika, o ir pastarieji, atėję į praktiką trumpam laikui, nori tik parašą gauti. Visiškai kita situacija būtų, jei praktika truktų ne mažiau kaip 3 mėnesius ar netgi visus metus.
Prievolė Žaliojo diplomo ūkiams
Pasak žemės ūkio viceministro Mindaugo Kuklieriaus, ŽŪM ėmėsi iniciatyvos iš dalies spręsti moksleivių gamybinių praktikų problemą. Ji pasinaudodama Vakarų valstybių patirtimi sukūrė Žaliųjų diplomų sistemą. „Žaliasis diplomas suteikiamas ūkiams, kurių savininkai yra įgiję tinkamą profesinį pasirengimą ir kvalifikaciją. Už tai jie turi prioritetą dalyvaudami Kaimo plėtros programos priemonėse“,– aiškino jis.
Profesinių mokyklų pateiktais duomenimis, pernai iš 886 moksleivių, atlikusių praktiką, 103 dirbo Žaliąjį diplomą turinčiuose ūkiuose. Tačiau Alantos technologijos ir verslo mokyklos vadovas Vladas Pusvaškis teigė, kad ir su Žaliąjį diplomą turinčiais ūkiais kyla problemų dėl moksleivių praktikų, nes ir jie ne visada suteikia praktikantams būtinų įgūdžių.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vyriausioji specialistė profesiniam mokymui Sonata Kisielienė žada, kad tokiems ūkiams bus taikomos sankcijos– jie gali netekti Žaliojo diplomo. „Yra ūkininkų altruistų, kurie tiesiog nori pasidalyti patirtimi, bet yra ir tokių, kurie nori tik nieko nekainuojančio gero pagalbinio darbininko, o yra ir tokių, kurie tikisi iš praktikanto uždirbti“,– sakė ji.
Siūlomos išeitys
Bendrovės „Lytagra“ Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Juozas Kalinauskas mano, kad valstybė neformuoja specialistų poreikio, todėl ir nutinka taip, jog aukštosiose mokyklose mokosi 54 proc. studentų, kolegijose– 24, o profesinėse mokyklose– tik 20. „Lytagra“, ir dabar aktyviai bendradarbiaujanti su aukštųjų ir profesinių mokyklų praktikantais, yra pasirengusi jų priimti dar daugiau“,– tikino jis.
Vyriausioji ministerijos patarėja Virginija Žoštautienė mano, kad reikia siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai kartu su ŽŪM ir ŽŪR peržiūrėti studijų ir mokymo programas, studijų finansavimo krepšelį ir numatyti tam tikrą dalį lėšų skirti praktikų vadovams. „Valstybės finansavimas, skiriamas mokymo įstaigoms, galėtų būti siejamas su pritrauktais verslo pinigais arba darbdavių įnašu natūra, kai įmonė ar ūkininkas leidžia naudoti nuosavą techniką ar įrangą praktikantams, sukuria praktikos vietas.
Taip pat prašome, kad kuo skubiau būtų įteisinta pameistrystės mokymo forma, pritaikant ją praktikai ūkininkų ūkiuose ir aiškiai nustatant jos finansavimo sąlygas bei kriterijus“,– Žemės ūkio ministerijos poziciją išsakė V.Žoštautienė.
Saulius Tvirbutas
