tapytojas

Ignalinos rajono savivaldybėje skaudi netektis – mirė žinomas skulptorius ir tapytojas Jonas Grunda, sukūręs ne vieną įsimintiną skulptūrą. J. Grunda taip pat ketino pastatyti skulptūrą Vytautui Šerėnui atminti. Skaudžią žinią socialiniuose tinkluose pranešė Ignalinos rajono savivaldybė. Mirusį skulptorių primins jo darbai Menininkas buvo žinomas dėl ne vienos savo skulptūros. Savivaldybės darbuotojai prisiminė J. Grundos gyvenimo biografiją ir kūrybos pradžią.

23-ejų metų vilniečio Roberto Mitunevičiaus paveikslai jau puošia nuomonės formuotojos Ritos Doveiko ir komikų Beno Lastausko bei Marko Žukausko sienas. Paklausite, kuo šie paveikslai tokie ypatingi? O gi tuo, kad šviečia tamsoje. Jaunasis menininkas papasakojo, kaip kilo mintis tapyti naktį tamsoje šviečiančius paveikslus ir atskleidė jų paslaptį. Vienintelis toks Lietuvoje Robertas atskleidė, kad tapymą pamilo dar vaikystėje.

Eidamas 86-uosius metus mirė tapytojas modernistas, ilgametis Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, menininkų grupės „24“ narys Kostas Dereškevičius, antradienį pranešė akademija. Prienų rajone, Antakalnyje, gimęs tapytojas 1967 metais baigęs tapybos studijas, kartu su Algimantu Jonu Kuru, Arvydu Šalteniu ir Algimantu Švėgžda aštuntojo dešimtmečio pradžioje susibūrė į neformalią „Ketverto“ grupuotę.

Užburiantis austrų tapytojo Gustavo Klimto pasaulis. Jo gerbėjai Niujorke turės galimybę išvysti garsiausių austrų tapytojo kūrinių parodą. Įdomu tai, kad paroda ne tradicinė, o interaktyvi ir sudaranti įspūdį, kad pats klaidžioji paveiksle. Niujorke duris atveria įspūdinga austrų dailininko Gustavo Klimto paroda. Milžiniškoje, net 3000 kvadratinių metrų muziejaus erdvėje lankytojai galės išvysti garsiausius simbolizmo genijaus kūrinius.

Trečiadienį eidamas 63-iuosius metus mirė tapytojas Aleksandras Vozbinas, pranešė naujienų portalas lrt.lt. remdamasis žurnaliste Lilija Valatkiene. Artima dailininko bičiulė žurnalistė, LRT laidų vedėja Edita Mildažytė lrt.lt teigė, kad Lietuva neteko labai savito, gilaus menininko. „Buvo nonkonformistas, nesivaikė valstybinių apdovanojimų. Tapė daug, labai mėgo tapybą, jautė ją ir išties buvo tikras meistras. Didžiulė netektis“, – sakė E. Mildažytė.

2020 m. liepos 20 d. mirė talentingas tapytojas, ilgametis Lietuvos dailininkų sąjungos narys Osvaldas Juška Menininkas Osvaldas Juška pašarvotas laidojimo namuose ,,LIŪDINTA'' (Smėlynės g. 9-1, Panevėžys), urna išnešama liepos 23 d., ketvirtadienį, 12 val. OSVALDAS JUŠKA – vienas ryškiausių Panevėžio miesto tapytojų. Dailininkas gimė 1960 m. gegužės 22 d. Pasvalio raj.

Trečiadienį mirė vienas žymiausių XX amžiaus antros pusės lietuvių tapytojų, buvęs Lietuvos dailės akademijos rektorius Vincentas Gečas, pranešė Lietuvos dailininkų sąjunga. Pasak dailėtyrininkų, šiuolaikinė lietuvių tapyba būtų sunkiai įsivaizduojama be V. Gečo įtakos. „Savo kūryboje Gečas pirmiausia atsiskleidė kaip socialinės tikrovės stebėtojas. Dažnai jo darbuose galima įžvelgti raiškius, kartais net ironizuojančius, kasdienybės motyvus.

Pirmadienį mirė žinomas menininkas Jonas Jurcikas. Apie tapytojo mirtį patvirtino menotyrininkė Raminta Jurėnaitė, rašoma naujienų portale lrt.lt. Jonas Jurcikas gimė 1986 m. Pasvalyje. Vyrui buvo 34-eri metai. Vyras 2010 m. baigė tapybos magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Per savo karjerą pelnė Baltijos šalių jaunųjų menininkų konkurso Jaunojo tapytojo prizą (2011). Kūriniai eksponuojami MO muziejuje. Jų yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Įkvepianti istorija apie berniuką iš Vietnamo, kuris būdamas vos 12-kos jau surengė pirmą savo tapybos darbų parodą Niujorke. Ir jo darbai ten parduodami už nemenkas sumeles – siekiančias ir kone 150 tūkst. Eurų. 12-metis Chu, berniukas iš Vietnamo Niujorko galerijoje demonstruoja paveikslus, primenančius pasaulinio garso tapytojo Jacksono Pollocko darbus. „Mano mama Vietname turi galeriją, kurioje aš tapau. Vienas klientas atėjo ir nupirko mano paveikslą, buvau laimingas.

Italijoje rastas prieš du dešimtmečius tiesiai iš galerijos pavogtas austrų tapytojo Gustavo Klimto paveikslas. Garsus paveikslas rastas tos pačios galerijos sienoje. Paveikslas, kurio pasaulis nematė daugiau nei 20 metų. Austrų tapytojo Gustavo Klimto 1917 m. tapytas „Jaunos moters portretas“ iš Italijos Pjačencos miesto Ricci Oddi galerijos dingo 1997 m. Policija anuomet skelbė, kad šedevrą vagys nuo galerijos sienos nukėlė sužvejoję jį valu pro atvirą stoglangį.

Eidamas 69-uosius metus penktadienį mirė tapytojas Romanas Vilkauskas, pranešė Lietuvos dailininkų sąjunga. R. Vilkauskas gimė 1949 metais Ylakiuose, Mažeikių apskrityje. 1976 metais jis baigė Vilniaus dailės institutą, buvo Šiaulių pedagoginio instituto Menų fakulteto Tapybos katedros dėstytojas, nuo 1993 metų – docentas. Dailininkas dalyvavo parodose Lietuvoje, Latvijoje, Švedijoje, Olandijoje, JAV, Kanadoje.

Apsuptos gamtos manekenės pozuoja fotografui. Kai kurios žiūri tiesiai į fotoobjektyvą, kitos – svajingai stebi aplinką. Visas šias nuotraukas sieja viena paslaptis. Šie kadrai – tikroviškai nutapytų paveikslų. Įstabių portretų autorystė priklauso menininkui Yigaliui Ozeriui. Jo specializacija – tikroviški žmonių portretai. Kalbėdamas apie savo techniką, tapytojas pabrėžia, kad kiekvienas darbas prasideda nuo gražios moters. Nuotraukoms koreguoti niujorkietis naudoja fotošopą.

Ar ir jūs pamanėte, jog čia – nuotrauka? Venesueloje gyvenantis tapytojas Gustavo Silva Nunezas pristatė itin realistiškų piešinių parodą. Talentingas menininkas sukūrė eilę piešinių, kuriuose – vandenyje besipliuškenantys vyrai ir moterys. Ar norėtumėte tokio paveikslo savo vonios kambaryje? Hiperrealistiniuose piešiniuose apsigyvenę žmonės niekuo nenutuokiantį svečią galėtų ir išgąsdinti. Menininko gerbėjai sako, kad autorius po truputį naikina ribas tarp realybės ir vaizduotės.

Daugybėje parodų eksponavęs savo darbus, išgryninęs unikalų tapybos stilių, Jonas Daniliauskas ir vėl Šiauliuose pristatė savo darbų parodą – šį kartą Universiteto dailės galerijoje. Ryškios, sodrios drobės stulbino, nes šie darbai kurti pleneruose, keliaujant po Pietų Europą. Pasak J. Daniliausko, dailininkui verta išvykti kitur, „pasigaudyti“ naujų motyvų ir siužetų. Taigi kalbamės su menininku apie plenerus, spalvas ir šiuolaikinį meną.

Tapytojui Aleksandrui Vozbinui svarbi ne tik potėpio galia, spalvos emocionalumas, spontaniški energingų linijų žaismai, netikėti dažų nutekėjimai, bet ir struktūriniai tapybos principai: pirmiausia kompozicija, harmoningi ar konfliktuojantys tapomų erdvių, linijų, spalvinių dėmių santykiai. Gaivališką dailininko Aleksandro Vozbino prigimtį išreiškiančios drobės savo įtaigia  spalvų ir linijų magija žadina dramatiškus žiūrovo išgyvenimus.

Po to, kai 82 metų sulaukusiam tapytojui Claude'ui Monet buvo pašalintas kairiosios akies lęšiukas, jis pradėjo gėles tapyti su melsvu atspalviu. Teigiama, kad po operacijos jis pradėjo matyti, o taip pat ir tapyti, ultravioletinę šviesą, rašo „Daily Mail“. Žmogaus organizme yra trijų rūšių pigmentai, pavirstantys mėlyna, geltona ir žalia šviesa. Kiekvienas pigmentas reaguoja į konkrečią spalvą. Tačiau tas pats pigmentas gali silpnai reaguoti į spektre arti viena kitos esančias spalvas.

48-erių šiaulietis Rimas Kirklys, santechnikos firmos bendrasavininkis, prieš trejus metus į rankas pirmą kartą paėmęs teptuką ir pastelę, realizavo savo vaikystės svajonę. Šiaulių dailės mokykloje eksponuojama jo pirmoji autorinė paroda.

Nacionalinė kultūros ir meno premija kūrėjui – savotiškas pjedestalas, ant kurio užkėlęs koją gali nebeabejoti dėl pripažinimo ar savo veiklos prasmės. Aukščiausią įvertinimą šalyje reiškiantis apdovanojimas yra ir savotiškas atskaitos taškas, naujo etapo pradžia menininko kūryboje. Su šių metų Nacionalinės premijos laureatu, Vilniaus dailės akademijos Tapybos katedros vedėju Jonu GASIŪNU kalbamės apie šiuos etapus, laurus ir kultūrinę Lietuvos padėtį.

Antradienį oficialiai baigėsi daugiau nei mėnesį trukę „Norvegijos dienos Lietuvoje 2010“ renginiai. Vilniuje į paskutinį renginių ciklo pasirodymą susirinkę žmonės turėjo progą susipažinti su vienu žymiausiu garsaus Norvegijos tapytojo Edvardo Muncho biografijos autoriumi, kompozitoriumi, pripažintu džiazo muzikos atlikėju Ketilu Bjornstadu.

Gintaras MAKAREVIČIUS – dvylikos kino filmų autorius, bene trims dešimtims spektaklių yra kūręs scenografijas, du iš jų – režisavęs pats, dailininkas, sulaukęs tarptautinio pripažinimo, jo darbais prekiauja netgi Paryžiaus galerijos... Šiandien jis – vienas iš Nacionalinės kultūros ir meno premijos nominantų. Tačiau menininkas prisipažino, kad gavęs šį – aukščiausią Lietuvos kūrėjui – įvertinimą nesidžiaugs.

– Dalí, pirmiausia leiskite jūsų paklausti, kodėl, būdamas puikus dailininkas, visą savo gyvenimą paaukojęs menui, taip elgiatės? Pavyzdžiui, yra žinoma, kad važiavote automobiliu, iki viršaus prikrautu žiedinių kopūstų. Arba kartą skaitėte paskaitą dėvėdamas skafandrą ir vos neuždusote. Jūs keistai išpažįstate savo meilę raganosio ragams ir panašiai.