– Todėl, kad toks ekscentriškumas dera prie svarbesnės ir tragiškesnės mano gyvenimo dalies.
– Svarbesnės ir tragiškesnės dalies? Nesuprantu.
– Filosofiškesnės.
– Kas gi filosofiško yra važiuoti automobiliu, iki viršaus prikrautu žiedinių kopūstų, arba skaityti paskaitą dėvint skafandrą?
– Kad suvokčiau ir pasakyčiau vieną gerą kalbą, pačią moksliškiausią Sorbonoje, Paryžiuje... apie mano atrastą žiedinių kopūstų logaritminę kreivę.
– Ką?
– Žiedinių kopūstų logaritminę kreivę.
– O taip, logaritminė kreivė... taip...
– O jeigu logaritminė kreivė raganosio raguose bus atrasta laiku, atradimo momentu tai taps skaistybės simboliu – vienu galingiausių šiuolaikinių simbolių.
– Skaistybė – vienas galingiausių šiuolaikinių simbolių?
– Mano nuomone, visa tai yra dar aktualiau ir dramatiškiau dėl to, kad skaistybė reiškia dvasios jėgą... skaistumą bet kurioje religijoje, bet, žinote, dėl paleistuvystės ir dėl to, kad žmonės mylisi, dvasios jėgos jau nebeliko, nebeliko ir dvasingų minčių.
– Na gerai, iki jūsų dvasingumo, iki to metai iš metų stiprėjančio dvasingumo mes prieisime visai netrukus. Pakalbėkime apie paskaitos skaitymą dėvint skafandrą – kodėl, kodėl?
– Todėl, kad, mano nuomone, tai unikalu. Auditorija supranta Dalí tada, kai panyra į jūros dugną...
– Kaip?
– Panyra.
– Panyra?
– Į pasąmonės dugną, noriu pasakyti, į jūrą... jūros vidų.
– Taip, gilyn į jūrą?
– Į pasąmonės gelmę.
– Į pasąmonės gelmę?
– Taip. Jūra yra vienas akivaizdžiausių priartėjimo prie šio etapo simbolių.
– Mes kuo rimčiausiai stengiamės suprasti... Mes stengiamės jus suprasti, o jūs stengiatės paaiškinti, bet anksčiau šią savaitę sakėte mūsų žurnalistui: „Aš norėčiau būti klounu, juokdariu, man patinka skleisti visišką sumaištį.“ Prieš pakylant mūsų lėktuvui man pasakėte: „Uždavinėkite nemalonius klausimus, uždavinėkite nemalonius klausimus.“ Kodėl?
– Todėl, kad kartą aš filmavausi Prancūzijoje, iš tikrųjų buvo filmuojama, kaip aš šoku čarlstoną, o mano draugai žiūrėjo ir sakė, kad Dalí atrodo kur kas geriau už Charlie Chapliną. Man tai yra labai įdomu...
– A, tai jūs...
– ...nes Dalí, kuris, jūsų manymu, yra puikus dailininkas, realiame gyvenime yra puikus klounas. Ir dėl to visiems daug įdomesnis.
– Jūs norite būti nuostabus klounas, kaip ir nuostabus tapytojas?
– Žinot, labai gerai, jei jie abu gali gyventi kartu. Charlie Chaplinas yra puikus klounas, tačiau jis niekada netapė kaip Dalí, kuris Charlie Chaplino laikais nutapė šedevrus arba yra tūkstantį kartų svarbesnis Charlie Chaplinui.
– Palaukite. Nepaisant jūsų triukšmingų linksmybių, jūs kartkartėm esate pasivadinęs genijumi ir kalbėjote visai rimtai. Dabar akivaizdu, kad siekiate būti genijumi dviejose srityse. Taigi, pirmiausia, ar jūs esate pasivadinęs genijumi?
– Daugelyje sričių, beje.
– Jūs?
– Taip.
– Kas dar, be menininko?
– Mano gyvenime svarbiausia – modernus klounas, moderni tapyba, moderni braižyba, sudarančios mano asmenybę.
– Braižyba?
– Mano asmenybė?
– O taip.
– Mano asmenybė yra daug svarbiau už visą mano veiklą.
– Kitaip tariant, jums svarbiausia yra...
– ...mano asmenybė.
– Tai išreiškia Dalí. Ne tapyba, ne klounada, niekas kitas, tik...
– Tapyba, klounada, sceniškumas, technika – viskas tėra būdas išreikšti visą Dali asmenybę.
– Suprantu, suprantu. Pažiūrėkime į vieną jūsų svarbiausių kūrinių, Dali. Jis vadinasi „Miegas“. Kokia šio kūrinio mintis? Ar ji čia apskritai yra?
– Jis labai svarbus, nes pats darbas nuolat vyksta miego metu... Kiekviena geriausių mano idėjų ateina per sapnus ir didesnė Dalí veiklos dalis vyksta miego metu.
– Kitaip tariant, geriausius dalykus jūs suvokiate...
– Visi svarbiausi dalykai atsitinka tada, kai aš miegu.
– Įdomu paklausti, ar yra daugiau temų, kitų ryškių idėjų, įkvepiančių visus jūsų darbus. Akivaizdu, kad tai tiesiog Dalí saviraiška, ne daugiau. Ar aš klystu?
– Ne, tai Dalí. Žinoma, Dalí kosmogonija.
– Kas?
– Dalí kosmogonija.
– Kas yra Dali kosmogonija? Ką tai reiškia?
– Tai naujos branduolinės fizikos nuojauta, nes visi, pirmą kartą pamatę mano piešinius, ima juoktis, tačiau prabėgus beveik dvylikai metų mokslininkai pripažįsta, kad mano tapyboje pavaizduota sritis buvo tikra pranašystė, kaip tada, kai tapiau minkštus laikrodžius, kurie, kaip visiems atrodo, turi būti kietas objektas, o aš tapiau juos kaip minkštą kamambero sūrį – ir visi juokėsi. Naujausi branduolinės fizikos duomenys įrodė, kad naujoji erdvėlaikio koncepcija yra absoliučiai lanksti. Dabar mikrofizikos dėka laikas pasukamas priešinga kryptimi, taip patvirtinant, kad šis grynai siurrealistinis požiūris į minkštus laikrodžius yra visiškai teisingas ir moksliškas...
– Dalí, turiu prisipažinti, kad maždaug nuo pusės mūsų pokalbio aš jau nieko nebesuprantu ir nežinau, ar mes galėtume pabandyti dar kartą, jeigu paklausčiau kitaip. Ką dailininkas, bet kuris dailininkas duoda pasauliui ir savo amžininkams? Bet kuris dailininkas, ne Dalí konkrečiai. Koks yra dailininko indėlis apskritai?
– Kiekvienas dailininkas tapo savo paties kosmogoniją.
– Savo paties, tik tiek. Tai reiškia...
– Rafaelis tapė dėl Rafaelio kosmogonijos. Rafaelis yra Renesanso epochos atstovas. Dalí tapo branduolinėje epochoje ir froidistiniame branduolinių ginklų ir psichologinių teorijų amžiuje.
– Kuris šiuolaikinis dailininkas jus žavi?
– Pirmiausia Dalí, po Dalí – Picasso, po jų daugiau niekas.
– Iš visų dailininkų vien Dalí ir Picasso jus iš tiesų jaudina?
– Du moderniosios tapybos genijai.
– Vieninteliai šių laikų genijai yra Dalí ir Picasso? Savo autobiografijoje rašėte: „Aš dievinu tris dalykus: silpnumą, senatvę ir prabangą.“ Kodėl?
– Kadangi prabanga siejasi su monarchija, tai jos produktas, ir kiekvieną dieną aš vis monarchiškesnis, ne politine prasme, nes Dali nesidomi politika.
– Politika.
– Filosofine ir kosmologine...
– Prasme?
– Taip, nes pagal šiuolaikinį supratimą nauji chromosomų, fizikos ir biologijos atradimai, viskas, kas vyksta, įskaitant ir monarchiją, yra prabangiausi dalykai gyvenime...
– Prabangiausi, gerai. O kaip su senatve?
– ...ir tobuliausi.
– Ir tobuliausi? O senatvė? Kuo jus žavi senatvė?
– Nes, žinot, maži jauni žmonės visiškai kvaili.
– Jauni žmonės kvaili?
– Jie visi tiki, kad genijai yra senieji žmonės, pavyzdžiui, Leonardo da Vinci ar kas nors ką nors tikrai pasiekęs.
– O silpnumas. Kodėl jus žavi silpnumas?
– Todėl, kad šiuolaikinėje fizikoje viskas yra silpna, kiekvieną protoną ir neutroną supa silpnumas, supa niekas. Šiuo metu pats fantastiškiausias dalykas fizikoje yra antimaterija. Kiekvienas naujasis fizikas kalba apie antimateriją, o Dalķ jau prieš 20 metų nutapė pirmuosius antimaterijos angelus.
– Savo biografijoje jūs rašėte, kad mirtis yra graži. Kas gražaus mirtyje, kodėl ji graži?
– Viskas yra vienas jausmas, mano nuomone, viskas erotiška.
– Kas yra viskas?
– Erotika.
– Erotika?
– ...yra bjauru, bjauru tarp viso kito, bet dėl to atsiranda mirties pojūtis, ir viskas pasidaro tauru bei didinga.
– Taigi, kitaip sakant, gyvenimas yra erotiškas ir dėl to bjaurus. Mirtis neerotiška, bet tauri ir todėl graži?
– Ir graži. Žinot, Micky Wallace'ai, dabar jūs šiek tiek uždirbate, esate pakankamai gražus ir žymus, bet svarbiausia, kai mirsite, visi gerbs jus tūkstantį kartų daugiau, būsit fantastiškas vyras.
– Tai pasiūlymas?
– Būtent. Jei dabar sušoktumėte striptizą, taptumėt bjaurus per vieną sekundę.
– Sutinku, sutinku. Pasakykit, kaip manote, kas nutiks jums mirus?
– Aš netikiu savo mirtimi.
– Jūs nemirsite?
– Ne, paprasta mirtim tikiu, netikiu Dali mirtimi. Patikėti savo mirtimi yra beveik neįmanoma.
– Bijote mirti?
– Taip.
– Mirtis graži, bet jūs bijote mirti?
– Būtent... Nes Dalí yra prieštaringas ir paradoksalus žmogus.
