Skaudžią žinią socialiniuose tinkluose pranešė Ignalinos rajono savivaldybė.
Mirusį skulptorių primins jo darbai
Menininkas buvo žinomas dėl ne vienos savo skulptūros. Savivaldybės darbuotojai prisiminė J. Grundos gyvenimo biografiją ir kūrybos pradžią.
„Atsisveikiname su meniškuoju Ignalinos žemės sūnumi, skulptoriumi, tapytoju Jonu Grunda. J. Grunda gimė, augo, gyveno ir kūrė Ignalinoje. Labai mylėjo savo miestą, kraštą, džiaugėsi galėdamas būtent čia skleisti asmenybės ir talento šviesą.
Jo šeimos šaknys pradžią ėmė nuo Rokiškio Juodupės ir kaimyninės Utenos žemės. Tėvo Mykolo giminėje persipynę skulptoriaus Leono Žuklio, poeto Pauliaus Širvio gyvenimo takai...
Jau vaikystėje Jonas linko prie piešimo, lipdymo. Bene pirmoji jo kūrybos deimančiukus pastebėjo ir puoselėjo dailės mokytoja Eugenija Bulatovienė. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1982 m. J. Grunda baigė Kauno taikomosios dailės mokyklą. Labai susidomėjo skulptūra, medžio, betono, akmens dirbiniais. Jaunam kūrėjui teko padirbėti Ignalinos kultūros namuose, buitiniame kombinate, kino teatre, mokykloje.
Jo mokytojas ir patarėjas skulptorius Benas Narbutas skatino ieškoti, tobulėti, mokytis iš meno profesionalų, didžių kūrėjų, kurie drąsūs, laisvi, nevaržomi. 2001 m. Vilniaus profesinės raidos centre buvo suformuotas neakivaizdinis Dailės akademijos kursas, kurį menininkas su didžiausiu džiaugsmu baigė ir pasinėrė į kūrybą“, – rašoma įraše.
J. Grunda 199 m. Ignalinoje įkūrė privačią dailės galeriją „Skaptukas“, 2014 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu, jam suteiktas Meno kūrėjo statusas. Skulptorius ir tapytojas parodas rengė nuo 1980-ųjų. Jo atminimas liks gyvas jo sukurtuose darbuose.
„Įvažiavimus į Ignalinos miestą žymi medinės skulptūros, Laisvės aikštėje trykšta Ignalinos lelijos fontanas, keliauti ežerų krašte kviečia dviratininko skulptūra. Prie kultūros centro motinišką ramybę spinduliuoja akmeninė „Ramybė“, o skveruose išsibarstę balti lelijų žiedai...
Menininkas ranką pridėjo ir kuriant trijų skulptūrų ansamblį, iš tolo pasitinkantį atvažiuojančius į Antalksnės kaimą, o kelyje Šakarva–Antalksnė–Kirdeikiai pailsėti sustojančius žavi kartu su Raimondu Žieviu sukurta geležinio stipruolio skulptūra „Kelininkas“.
Jono Grundos mediniai pelėdžiukai daug metų buvo teikiami Jaunųjų talentų konkurso nugalėtojams. Menininkas prisidėjo ir įamžinant garsaus kraštiečio, pasaulinio garso režisieriaus Giedriaus Mackevičiaus vardą. Jo sukurta balta daili statulėlė, vaizduojanti susipynusias ir aukštyn kylančias rankas, dovanojama plastiškiausius spektaklius Ignalinoje parodžiusiems teatrams. Tik savo paskutinio kūrinio – garsiosios „Bratkų“ skulptūros – nespėjo pamatyti pastatytos Ignalinoje...
Jonas Grunda keletą metų dirbo Visagino socialinės globos namuose, kur gyvena asmenys, turintys proto negalią ir negalintys savimi pasirūpinti. Menininkui gimė idėja piešti gyventojų portretus. Tai priėmė kaip stebuklą, kaip visišką laisvę kurti. Gimė paveikslų paroda „Mes – Jūsų visuomenės nariai“. Ji apkeliavo daugelį Lietuvos miestų ir visur buvo šiltai sutikta.
Menininkas nešė žmonėms dievišką gėrio ir grožio mintį, džiaugsmą, rodė amžinųjų dalykų vertę. Pastaruoju metu nerengė didelių parodų, važinėjo po evangelines bažnyčias ir ten tikintiesiems pristatydavo savo kūrybą, giedojo šlovinimo giesmes. Jautėsi suprastas, priimtas ir labai laimingas. Paskutinė Jono Grundos paveikslų paroda surengta Ignalinoje vasario 9 dieną.
Nuoširdžiai užjaučiame Jono Grundos šeimą, artimuosius, draugus, visus jo talentą gerbusius ignaliniečius, kraštiečius. Dalijamės skaudžios netekties skausmu. Tegul ilgam išliks didžios širdies Kūrėjo atminimas“, – rašė Ignalinos rajono savivaldybė.
