Po to, kai 82 metų sulaukusiam tapytojui Claude'ui Monet buvo pašalintas kairiosios akies lęšiukas, jis pradėjo gėles tapyti su melsvu atspalviu.
Teigiama, kad po operacijos jis pradėjo matyti, o taip pat ir tapyti, ultravioletinę šviesą, rašo „Daily Mail“.
Žmogaus organizme yra trijų rūšių pigmentai, pavirstantys mėlyna, geltona ir žalia šviesa. Kiekvienas pigmentas reaguoja į konkrečią spalvą.
Tačiau tas pats pigmentas gali silpnai reaguoti į spektre arti viena kitos esančias spalvas. Pigmentas, virstantis mėlyna spalva, kartais silpnai reaguoja į violetinę, o dar silpniau – į ultravioletinę šviesą. Dauguma žmonių niekada nepatirs to, ką patyrė C. Monet, nes jų lęšiukai filtruoja ultravioletinius spindulius.
C. Monet būklė vadinama afakija. Kūdikiai be lęšiukų gimsta retai, daug dažniau jie dėl medicininių priežasčių pašalinami vyresniame amžiuje.
C. Monet išsivystė katarakta. Kai jo lęšiukai aptemo, jis skundėsi draugams, kad viską mato tarsi rūke. Dėl to kentėjo ir jo tapyba, tad jis nusprendė lęšiukus pašalinti.
Dabar šviesa galėjo tekėti netrukdoma, o kadangi nebeliko filtrų funkciją atliekančių lęšiukų, patekdavo ir ultravioletinė spalva.
Paukščiai, bitės ir kiti gyvūnai turi pigmentus, reaguojančius į ultravioletinę šviesą. Pavyzdžiui, dauguma žmonių negalėtų įžvelgti moteriškos ir vyriškos lyties tam tikros rūšies drugelių skirtumų. Tačiau ultravioletinei šviesai jautriai akiai, tokiai kaip C. Monet, jie atrodytų visiškai skirtingi, mat vyriškos lyties drugelių raštai daug ryškesni, kad pritrauktų pateles.
Dauguma gėlių taip pat turi ultravioletinės spalvos, kurios žmogaus akis nemato. Taip jos pritraukia jas apdulkinančias bites.
