Menininkas Osvaldas Juška pašarvotas laidojimo namuose ,,LIŪDINTA'' (Smėlynės g. 9-1, Panevėžys), urna išnešama liepos 23 d., ketvirtadienį, 12 val.
OSVALDAS JUŠKA – vienas ryškiausių Panevėžio miesto tapytojų. Dailininkas gimė 1960 m. gegužės 22 d. Pasvalio raj. Joniškėlyje, 1979 m. įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą, dailės fakultetą, kurį 1984 m. baigė, sukurdamas diplominį darbą tapybos technika. Po studijų grįžo į Biržus, kur dirbo piešimo, braižybos ir darbų mokytoju. Po penkerių metų pedagoginės veiklos, nusprendė visą laiką skirti kūrybai ir persikėlė gyventi į Panevėžį. 1999 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą.
Dailininkas nuo 1985 m. aktyviai dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse parodose, surengė daugiau nei dvidešimt personalinių bei dalyvavo pusšimtyje jungtinių parodų. Kai kurias parodas organizuodavo pats ir kviesdavo kolegas. Paminėtinos parodos, surengtos užsienyje: Daugpilyje (Latvija), Gardine (Baltarusija), Smolenske (Rusijoje), Sankt Peterburgas (Rusijoje), Čikagoje (JAV), Lemonte (JAV) ir kitose.
2019 m. LDS Panevėžio skyriaus GALERIJA XX tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje ArtVilnius’19 pristatė būtent tapytojo Osvaldo Juškos kūrybą, kaip vieno įdomiausio šiuolaikinių tapytojų, su humoru bei jautriu ir giliu spalvos pajautimu drobėse perteikiantį savo požiūrį į gyvenimą. Tapytojas tuo metu teigė, kad „menas yra daugiau gamtos kūrinys ir taip paprasta tapyti dar nebuvo“, kartu pripažindamas, kad to pasiekė kasdieniu darbu.
Tapytojas per ilgametę kūrybinę praktiką išugdė savitą, su niekuo kitu nesupainiojamą tapybos braižą. Pagrindinė dailininko darbų tema – supoetinti ir filosofiniai apmąstymai apie žmogų.
Didelį dėmesį savo kūryboje Osvaldas kreipė savito kolorito paieškoms, kompozicijai, siluetams ir naujoms išraiškos formoms. Kartais naudodavo skirtingų, neįprastų formatų drobes, jose kurdavo kompozicijas įvairiomis temomis. Menininkas neapsiribojo vien tapyba, taip pat kūrė asambliažus, koliažus, erdvinius objektus, rašoma pranešime spaudai.
Osvaldas Juška buvo įvairiapusė asmenybė. Du pagrindiniai gyvenimo darbai buvo menas, jei tiksliau tapyba, kuriai ir skyrė didžiąją dalį savo laiko, o kitas pomėgis – radijo ryšys, jo veikimo principas, radijo ryšio trumposios ir ultra trumposios bangos, šiam ryšiui reikalingos įrangos ir antenų gamyba, dailininkas turėjo įgijęs radijo aparatūros montuotojo specialybę. Iš pirmo žvilgsnio du sunkiai suderinami hobiai apjungti vienos ypatingos asmenybės.
Netekome įdomaus menininko, aukšto lygio kūrėjo, įvairiapusio, puikaus žmogaus, kurio atminimas liks mūsų širdyse. Lietuvos dailininkų sąjungos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio šeimai, giminaičiams, kolegoms bei visiems pažinojusiems dailininką.
Šaltinis: BNS